Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-26-840/2016, kurioje A. R. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 223 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjai Joanai Kvaselytei, kuri 2016 m. sausio 5 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Teisėjos nusišalinimą patvirtino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas, laikinai atliekantis teismo pirmininko funkcijas, Gintautas Kaulakis, kuris 2016 m. sausio 6 d. priėmė nutartį nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-26-840/2016 nagrinėjimo nusišalinti visiems Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjams ir baudžiamąją bylą perduoti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis A. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, o šiai įmonei priklausančiame pramogų ir konferencijų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), ne kartą buvo organizuojamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo kolektyvo šventės, centro patalpose vyko teismo darbuotojų mokymai, teisėjai bei daugelis teismo darbuotojų pažįsta ir ne kartą yra bendravę su kaltinamuoju A. R., todėl siekiant išvengti bet kokių abejonių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu bei užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, tikslinga Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjams nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 57 straipsnyje ne tik įtvirtinta nušalinimo teisė, bet ir 58 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (BPK 59 straipsnio 1 dalis). BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytos konkrečios teisėjo nušalinimo aplinkybės, tuo tarpu remiantis 4 punkto nuostatomis nušalinimas gali būti pareikštas, o teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo taip pat ir tais atvejais, kai egzistuoja kitokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių nagrinėjančio bylą teisėjo nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui grindžiamas tuo, kad kaltinamasis A. R. yra pažįstamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjais ir daugeliu darbuotojų, su jais yra ne kartą bendravęs, o jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame pramogų ir konferencijų centre „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą buvo organizuojamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo kolektyvo šventės, centro patalpose yra vykę teismo darbuotojų mokymai. Pripažintina, jog pirmiau nurodytos aplinkybės dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjų ir kaltinamojo baudžiamojoje byloje A. R. pažinties bei tarpusavio santykių gali sukelti pagrįstų abejonių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu objektyviam (pašaliniam), niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių, ar šio teismo teisėjai nėra nusiteikę priimti kaltinamojo atžvilgiu palankius, išimtinai jo interesus atitinkančius teismo procesinius sprendimus. Pripažintina, jog egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjams gali būti sunku išlikti absoliučiai objektyviems ir nešališkiems, pasiekti, kad teismo sprendimas nekeltų abejonių teismo nešališkumu, kuris turi būti neabejotinas. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti teisingumo interesus, baudžiamoji byla turi būti perduota nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Įvertinus Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų darbo krūvį, taip pat tai, kad tuo pačiu metu Kauno apygardos teisme yra sprendžiamas klausimas dėl bylos, nuo kurios nagrinėjimo nusišalino Šakių rajono apylinkės teismo teisėjai, perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimas, baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-26-840/2016, kurioje A. R. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Šakių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.