Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2659-814/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
1-2659-814/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20545-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
O. P.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2659-814/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20545-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.3; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajai O. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., vedęs, vykdo individualią veiklą, profesinio išsilavinimo, teistas 2017-05-15 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2018 m. gegužės 2 d. apie 21.25 val., prie (duomenys neskelbtini)., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims - vairavo UAB „mogo LT“ priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,34 promilės etilo alkoholio).

Be to, V. P. 2018 m. laikotarpiu nuo gegužės 9 d. 17 val. iki gegužės 14 d. 10.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugadinęs dvejas duris, bendros 200 eurų vertės, įsibrovė į patalpą – O. P. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą O. P. priklausantį turtą: televizorių „Philips“ 100 eurų vertės.

Be to, V. P. 2018 m. gegužės 31 d. laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 19.10 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas O. P. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė svetimą, O. P. priklausantį turtą - piniginę su joje buvusiais 5500 eurų.

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas

(BK 281 straipsnio 7 dalis)

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, V. P. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paaiškino, kad 2018-05-02 susipyko su žmona ir išgėręs išvažiavo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį šių metų kovo mėnesį įsigijo išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, ir kuris priklauso UAB „mogo LT“. (duomenys neskelbtini)., ties ambulatorija, jį sustabdė policijos pareigūnai. Į alkotesterį pripūtė 2,9 prom. Paėmus kraują buvo nustatytas virš 3 prom. girtumas. Pareigūnai iš jo paėmė vairuotojo pažymėjimą. Šį automobilį, būdamas neblaivus, vairavo pirmą kartą. Labai seniai buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gailisi padaręs nusikaltimą, savo elgesį vertina neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kaltė ir faktinės aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

2018-05-02 Jonavos rajono PK VS vyresn. tyrėjos E. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-05-02 apie 21.25 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini). pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius, vairuotojui V. P. alkotesteriu nustatytas 2,92 promilės girtumas. V. P. pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur paimtas kraujo mėginys (1 t., b. l. 5).

2018-05-02 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. 3 stovi automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-22).

2018-05-03 VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - V. P., savininkas - UAB „mogo LT“ (1 t., b. l. 25).

2018-05-17 VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Avensis“, pagaminimo metai 2006, kaina Lietuvoje su PVM – 4230 Eur (1 t., b. l. 31).

Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi Nr. RNT01032018/0022, sudaryta tarp UAB „mogo LT" ir V. P., nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, pagaminimo metai 2006, vertė - 4407,50 Eur (1 t., b. l. 36-42).

2018-05-18 sprendimu automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. KGD 73, grąžintas UAB „mogo LT“ (1 t., b. l. 45-46).

Alkotesterio duomenimis 2018-05-02 21.31 val. V. P. nustatytas 2,92 prom. girtumas (1 t., b. l. 47-49).

2018-05-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4304/2018(01) nustatyta, kad V. P. kraujyje, paimtame 2018-05-22 22.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,34 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 53).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. P. 2018 m. gegužės 2 d. apie 21.25 val., prie (duomenys neskelbtini).,vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatytas 3,34 prom. girtumas), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tokios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo parodymais, alkotesterio duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas, vagystė

(BK 187 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 2 dalis)

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, V. P. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paaiškino, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo, užgėrė ir laikotarpiu nuo 2018-05-09 iki 2018-05-14 sugadino mamai O. P. priklausančio buto duris. Mama tuo metu buvo išvykusi į užsienį, jis buto rakto neturėjo, todėl peiliu sugadino jos buto durų spyną ir įsibrovė į buto vidų. Į mamos butą pateko apipjaudamas skardą aplink spyną. Sugadino dvejas duris nepataisomai. Bute girtavo, išnešęs pardavė televizorių „Philips“ 100 eurų vertės, už kurį gavo apie 30 eurų. Mama nebuvo leidusi parduoti televizoriaus.

Nukentėjusioji O. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi V. P. susitaikė, jam atleido, leis jam gyventi savo name, civilinio ieškinio nereiškia.

Kaltinamojo V. P. kaltė ir faktinės aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios O. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-04-09 ji išvyko į Vokietiją, butą paliko prižiūrėti seseriai Z. S., kuriai davė buto raktus. 2018-05-14 jai paskambinusi sesuo pranešė, kad išlaužtos abejos skardinės buto durys, bute buvo girtas sūnus V. P. ir iš buto pavogtas televizorius. Supratusi, kad duris išlaužė ir televizorių pavogė sūnus V., liepė seseriai kviesti policiją. Sugrįžusi iš Vokietijos ir apžiūrėjusi butą, pamatė, kad sugadintos dvejos buto durys, padaryta po 100 eurų žala, kambaryje nebuvo 100 eurų vertės televizoriaus „Philips“. Televizorius buvo plokščias, juodu rėmu, maždaug 32 cm. įstrižainės, pirktas prieš 3 metus. Iki 2018-05-31 niekada nedavė savo buto rakto sūnui V. P., nedavė jam leidimo eiti į butą. Sūnus turi priklausomybę nuo alkoholio. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir dėl moralinės žalos atlyginimo pateiks teismui (1 t., b. l. 97, 98-100).

Liudytojos Z. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. balandžio mėn. pradžioje jos sesuo O. P., išvykdama į Vokietiją, paprašė prižiūrėti jos butą (duomenys neskelbtini), davė jai raktus. 2018-05-09 apie 17 val. ji buvo atėjusi į sesers butą, viskas buvo tvarkoje. 2018-05-14 apie 10.30 val. atėjusi į butą pamatė, kad sugadintos dvejos buto skardinės durys - išpjauta ties spynomis. Ji suprato, kad kažkas įsibrovė ir, jai stovint prie durų, jas atidarė apgirtęs sesers sūnus V. P.. Jis pasakė, kad jis čia jau 4 dienas nakvoja. Pamačiusi, kad kambaryje nėra sesers televizoriaus, kuris 2018-05-09 tikrai buvo, paklausė apie tai V. Jis pasakė, kad, neva, jam įėjus, televizoriaus nebuvo, o durys buvo išlaužtos. Apie tai, kas nutiko, ji pranešė seseriai O. Sesuo jai pasakė, kad V. ji raktų nuo buto nedavė ir neleido eiti į butą, liepė kviesti policiją. Ji (Z. S.) paskambino 112, o tuo metu V. iš buto pasišalino. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, apklausė ją, apžiūrėjo butą. Ji įtarė, kad į butą įsibrovė ir televizorių pavogė V. (1 t., b. l. 92-94).

2018-05-14 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Išlaužtos buto dvejų durų spynos, durys sugadintos. Nuo durų Nr. 2 spynos nuimtas piršto pėdsakas. Įėjus į kambarį Nr. 2, šalia lovos yra tušti alkoholio buteliai. Nuo butelių nuimti rankų pėdsakai (1 t., b. l. 74-87).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. P. sugadinęs dvejas duris, bendros 200 eurų vertės, įsibrovė į O. P. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą O. P. priklausantį turtą - televizorių „Philips“ 100 eurų vertės. Tokios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios O. P. ir liudytojos Z. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis pagal savo amžių ir patirtį suprato, kad daro nusikalstamas veikas, norėjo taip veikti, suvokė, kad dėl jo daromų nusikalstamų veikų bus padaryta žala ir to siekė. Nusikaltimai baigti, nes svetimas turtas buvo sugadintas, o pagrobtu svetimu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti pagal savo valią.

Kadangi grobiant svetimą turtą kaltinamasis svetimą turtą ir sugadino, jo veika kvalifikuotina kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 187 straipsnio 3 dalyje, sutaptis.

Vagystė

(BK 178 straipsnio 1 dalis)

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, V. P. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, kad 2018-05-31 ėjo su mama ieškoti durų jos butui. Mama gavo žinią, kad su močiute blogai, ir išvyko į Kauną. Jis turėdamas jos buto raktą įėjęs į butą pagrobė mamos piniginę su 5 500 eurų. 4 940 eurų mama atsiėmė, o kur jis padėjo 560 eurų, nepamena, buvo girtas. Savo elgesį vertina neigiamai, mamos atsiprašė, padarė išvadas, nori pradėti gydytis nuo alkoholio, pradėti dirbti.

Kaltinamojo V. P. kaltė ir faktinės aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

Liudytojos O. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-05-31 ji su V. norėjo sutvarkyti duris, kurias jis prieš tai išlaužė. Ji iš miegamojo kambario stalčiaus išėmė savo geltonos spalvos, blizgančią piniginę, į kurią dėdavo santaupas, ir iš jos durų pirkimui išsiėmė 500 eurų. Piniginėje liko 5500 eurų. Piniginę ji padėjo atgal į tą patį spintelės stalčių prie lovos. Parduotuvėje „Ermitažas“ su V. neradę durų, ji padavė V. buto raktus, o pati išvažiavo pas savo mamą į Kauną. Apie 19 val.10 min. ji, parėjusi namo, sūnaus nerado. Norėdama padėti atgal 500 eurų į taupymo piniginę, pamatė, kad stalčiuje nėra piniginės. Netrukus jai paskambinusi marčios sesuo K. paklausė, ar V jos neapvogė, nes sakė, kad jis skambino savo žmonai M. ir minėjo, kad apvogė savo motiną ir jeigu ji nori gerai gyventi, tai turi greitai ruoštis ir važiuot kartu su juo į užsienį. K. sakė, kad jai tai pasakojo jos sesuo M. Apie tai, kad sūnus pavogė piniginę su pinigais, ji pranešė policijai. Išsikvietusi taksi važinėjo po Jonavą, ieškodama V. Apie 19.40 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ji pamatė per perėją einantį savo sūnų V. P.. Pribėgusi prie sūnaus, iš jo galinės kelnių kišenės ištraukė savo geltonos spalvos taupymo piniginę, kuri akivaizdžiai matėsi, kai jis ėjo per perėją. V. buvo girtas. Iškart patikrinusi piniginę, pamatė, kad joje nėra dalies pinigų. Ji paklausė sūnaus, kodėl pavogė, o jis atsakė, kad nieko nepavogė. Tuomet ji sustabdė pro šalį važiavusį policijos ekipažą. Ji prie policijos pareigūnų persiskaičiavo taupymo piniginėje buvusius pinigus - joje buvo 4 940 eurų. Ji klausė V, kur jis padėjo 560 eurų, bet jis nieko nesakė. Dėl vagystės jai padaryta 560 eurų turtinė žala. Byloje ji pateiks civilinį ieškinį (1 t., b. l. 128-129, 130-131).

Liudytojos M. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad V. P. yra jos sutuoktinis, su kuriuo nuo 2018-05-14 negyvena. 2018-05-31 apie 14.18 val. V. telefonu prašė susitikti. Apie 16.25 val. jie susitiko prie upelio (duomenys neskelbtini)gatvėje, jis buvo stipriai apgirtęs. V. jai pasakė, kad turi 5000“ Eur. Tuo metu jai suskambo telefonas, ji atsiliepė, nes jai skambino draugas, o V, išgirdęs, kad šneka su vyru, pasakė jai: „o aš dar galvojau tau duoti pinigų“. Ji apsisuko ir išėjo, daugiau su juo nebendravo, nes jis buvo labai girtas. Ji matė, kad jis iš džinsų kišenės išsitraukė krūvelę pinigų, pinigai buvo stambiomis kupiūromis, jis juos išsitraukęs demonstravo priešais save, o ji tuo metu nuo jo nueidinėjo, matė, kad tai didelė krūvelė pinigų. Apie 19 val. jai vėl paskambino V. P. ir pasakė, kad pavogė iš motinos beveik 7000 eurų, siūlė važiuoti į Palangą arba Ispaniją, nes negali būti Jonavoje, nes kai mama apsižiūrės, bus blogai. Kalbėdama su V. ji buvo įjungusi garsiakalbį, tad pokalbį girdėjo šalia buvusi jos sesuo K. J.. Sesuo, jai dar kalbant su V., paskambino jo mamai O. P. ir pranešė apie vagystę. V. priklausomas nuo alkoholio (1 t., b. l. 141-143, 144-145).

Liudytojos K. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jos sesuo M. P. jai sakė, kad ji buvo susitikusi su savo sutuoktiniu V. P., kuris buvo girtas, ir iš kairės džinsų kišenės buvo išsitraukęs didelę sumą pinigų, stambiomis kupiūromis. Apie 19 val. M. paskambino V., buvo įjungtas garsiakalbis, ir ji girdėjo, kad V. telefonu pasakė, jog jis iš mamos pavogė 7000 eurų, sakė, kad reik greičiau dingti ir jei ji nori gerai pagyventi, tai turi susikrauti lagaminus ir važiuot kartu su juo arba į Palangą, arba į Ispaniją. Ji (K. J.) iš karto paskambino O. P. ir papasakojo, ką sakė V. (1 t., b. l. 147-148).

Liudytojos I. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-05-31 ji dirbo su Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK vyr. patruliu J. D.. Apie 20 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, Jonavoje, link Policijos komisariato, pastebėjo jiems mojantį taksi vairuotoją, kuris buvo nuspaudęs garso signalą. Ant šaligatvio šalia Jonavos krašto muziejaus stovėjo vyresnio amžiaus moteris, kuri už rankų laikė vyriškį. Moteris pasakė, kad čia sūnus, kuris iš jos pavogė pinigus. Moteris vienoje rankoje laikė ryškią geltonos spalvos piniginę. Ji paklausė vyriškio, kodėl paėmė iš mamos pinigus, vyras atsakė, kad jų neėmė ir po kelių sekundžių pasakė, kad išleido tik kelis eurus. Moteris atsisėdo ant laiptelių prie muziejaus, matė, kad ji atsisegė tą geltonos spalvos piniginę, iš jos išsitraukė keletą popierinių banknotų eurais, bandė juos skaičiuoti. Moteris pasakė, kad ji labai susijaudinusi, išsigandusi, sakė, kad jai permušinėja širdį ir kad pinigus persiskaičiuos komisariate. V. P. jie pristatė į komisariatą. Moteris su taksi automobiliu taip pat atvažiavo. Su moterimi toliau bendravo budinti tyrėja (1 t., b. l. 153-154).

2018-05-31 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118-125).

2018-05-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji O. P. pateikė piniginę, kuri iš jos buvo pavogta (1 t., b. l. 135-137).

2018-06-15 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta piniginė, geltonos spalvos (1 t., b. l. 138-139).

Alkotesterio duomenimis 2018-05-31 20.01 val. V. P. nustatytas 2,95 prom. girtumas (2 t., b. l. 82-84).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. P. būdamas O. P. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė O. P. priklausančią piniginę su joje buvusiais 5500 eurų. Tokios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios O. P. ir liudytojų M. P., K. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, pagrobė svetimą, O. P. priklausantį, turtą.

Bausmė

Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. P. nukentėjusiosios atsiprašė, kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus. Taigi, byloje yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

V. P. padarė keturias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis), dvi priskiriamos nesunkių (BK 281 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), viena apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis). Jis praeityje teistas (2 t., b. l. 6–8), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17–18), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 22), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 23), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 27). Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas padariusį asmenį, kad nusikalto būdamas teistas, visas nusikalstamas veikas padarė per trumpą laikotarpį, tačiau prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, bei įvertinus nukentėjusiajai padarytos žalos dydį (didžioji dalis pagrobtų pinigų nukentėjusiajai grąžinta), sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikaltimų įvykdymo, vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, jam turi būti skiriamos BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatant minimalų bausmės terminą, o už nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje, nustatant bausmės terminą, artimą minimaliam, bei BK 281 straipsnio 7 dalies, BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos arešto bausmės, nustatant terminą, artimą minimaliam.

Už nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-05-02 21.55 val. iki 2018-05-03 14.04 val.( 1 para) ir nuo 2018-05-31 20.00 iki 2018-09-10 (nuosprendžio paskelbimo dienos).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, teistas, į nustatytą sunkų girtumo laipsnį, sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytinas dviejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-07 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. (Panevėžio apygardos teismo 2017-08-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. P. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas automobilį. V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,34 promilės etilo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas, panaudojo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai daryti. Taigi, automobilis panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti. Minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB „mogo LT“, kaltinamasis nėra sumokėjęs visų lizingo įmokų. Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors kaltinamojo gynėja ir prašė nekonfiskuoti turto vertės, nes automobilį jau pasiėmė UAB „mogo LT“, o kaltinamasis vis tiek turės mokėti įmokas UAB „mogo LT“, tačiau teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ir kaltinamojo įsipareigojimai pagal sutartį su transporto priemonės savininke UAB „mogo LT“ neturi reikšmės jos skyrimui. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Avensis“, 2006 m., kaina Lietuvoje 4 230. Tačiau UAB „mogo LT“ ir V. P. sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT01032018/002 duomenimis nustatyta transporto priemonės „Toyota Avensis“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 4 407,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutartyje aptarė ir nustatė transporto priemonės vertę, atsižvelgdamos į jos individualias savybes, iš kaltinamojo išieškotina sutartyje nurodytą automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 4 407,50 Eur.

Prokurorė taip pat prašė teismo konfiskuoti iš V. P. iš nusikalstamos veikos gautas pajamas – 560 Eur. Nukentėjusioji O. P. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad su kaltinamuoju V. P. susitaikė, jam atleido civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš. Teismas, spręsdamas dėl šios pinigų sumos konfiskavimo tikslingumo, pažymi, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, kur kaltinamasis iš O. P. pavogtų pinigų dalį – 560 Eur – panaudojo, pats V. P. irgi nepamena, kur dalis pavogtų pinigų dingo. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos turėjo realios turtinės naudos. Be to, teismas pažymi, kad kaltinamajam su laisvės atėmimo bausme jau skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, todėl dar ir 560 Eur konfiskavimas, teismo nuomone, būtų perteklinis ir neatitiktų proporcingumo bei teisingumo (Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 54 straipsnio 3 dalis), principų.

Kaltinamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintinos ir paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. R0433259, saugomas byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

V. P. 2018-06-01 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjos nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2018-07-01 (2 t., b. l. 91–93), 2018-06-27 nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2018-09-01 (2 t., b. l. 124–126). 2018-08-29 Kauno nutartimi pratęsta kardomoji priemonė suėmimas iki 2018-10-01 (2 t., b. l. 158–159). Teismas sprendžia, jog suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, šiuo metu nėra išnykę, todėl, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, daktiloplokštelė Nr. 1, su rankų pėdsakais, nukopijuotais nuo antro kambario durų spynos, daktiloplokštelės Nr. 2-12 - su rankų pėdsakais, nukopijuotais nuo tuščių butelių, stovėjusių antrame kambaryje ant grindų (prie 2018-05-14 apžiūros protokolo), 15 vnt. nuorūkų, paimtų iš puodelio, stovėjusio ant staliuko antrame kambaryje (prie 2018-05-14 apžiūros protokolo), antro kambario išorinių durų išpjautos skardos fragmentas su pjovimo pėdsakais (prie 2018-05-14 apžiūros protokolo), piniginė (nukentėjusioji O. P. teisiamojo posėdžio metu nepageidavo jos atgauti) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, o V. P. daktiloskopinė kortelė paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 -305 straipsniais, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šios apėmimo būdu subendrintos paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, ir V. P. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių 15 (dienų) laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti V. P. 5 (mėnesių) 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindu, išieškoti iš V. P. konfiskuotino turto - automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4407,50 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai septyni eurai 50 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-05-02 21.55 val. iki 2018-05-03 14.04 val., ir nuo 2018-05-31 20.00 iki 2018-09-10 (nuosprendžio paskelbimo).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2018-09-10.

Kardomąją priemonę suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti ir paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. R0433259, saugomą byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, daktiloplokštelę Nr. 1, su rankų pėdsakais, nukopijuotais nuo antro kambario durų spynos, daktiloplokšteles Nr. 2-12 - su rankų pėdsakais, nukopijuotais nuo tuščių butelių, stovėjusių antrame kambaryje ant grindų (prie 2018-05-14 apžiūros protokolo), 15 vnt. nuorūkų, paimtų iš puodelio, stovėjusio ant staliuko antrame kambaryje (prie 2018-05-14 apžiūros protokolo), antro kambario išorinių durų išpjautos skardos fragmentą su pjovimo pėdsakais (prie 2018-05-14 apžiūros protokolo), piniginę, - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o V. P. daktiloskopinę kortelę palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė