Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-06-18 · Civilinė byla Nr. 2-1464-614/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
2-1464-614/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00452-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
T. G.
Trečiasis asmuo
J. K.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-1464-614/12Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00452-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d., Vilnius

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant ieškovei A. K. ir jos atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, atsakovei T. G. ir jos atstovui B. K., trečiajam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei T. G., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų J. K. dėl reikalavimo teisės pripažinimo negaliojančia. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. K. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė T. G. neturi 18.815,68 Lt reikalavimo teisės į ieškovę A. K. pagal 2008-11-13 paskolos sutartį. Ieškovė nurodė, kad 2008-11-13 ji ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė paskolino ieškovei 16.000,00 Lt iki 2009 m. vasario 13 d. Sutartis buvo patvirtinta notarės, paskolos grąžinimas užtikrintas hipotekos lakštu, įkeičiant ieškovei nuosavybė teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal sutartį prievolės pagal sutartį iki galo neįvykdė, todėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėja 2011-05-02 nutartimi pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ir areštavo įkeistą turtą. 2011-05-31 ieškovė buvo įspėta, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditorei. Ieškovė apskundė teismo nutartį apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-09-23 nutartimi nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad skolos dydį ieškovė gali ginčyti bendros kompetencijos teisme ginčo teisenos tvarka. Teikdama 2011-04-26 prašymą ir 2011-09-27 pakartotinį prašymą Hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, atsakovė T. G. nurodė, kad ieškovė pagal paskolos sutartį negrąžino jai 15.338,00 Lt paskolos. Su šiuo dydžiu ieškovė nesutinka. Atsakovė pateikė neteisingą informaciją, ieškovė sumokėjo atsakovei 14.881,00 Lt, tai patvirtina pateikti įrodymai. Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovės santykiai buvo draugiški, jos pasitikėjo viena kita, žodžiu buvo sutarusios pratęsti paskolos sutarties terminą iki 2011-05-13. Ieškovė siūlė atsakovei kreiptis į notarą dėl sutarties termino pratęsimo patvirtinimo ir hipotekos lakšto išregistravimo, tačiau atsakovė vengė tai daryti. Sutarties 9 p. numatyta, jog šalių susitarimu ši sutartis gali būti pratęsiama, aiškinant lingvistiškai, sutarties pratęsimui pakanka žodinio susitarimo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovė iki 2011-04-26 prašymo Hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo jokių pretenzijų ieškovei dėl termino praleidimo nereiškė, ieškovės dalimis mokamus pinigus atsakovė gavo ir priėmė. CK 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d. numatyta sutarties šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti. CK 6.209 str. 1 d. įtvirtinta teisė nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti yra šalių bendradarbiavimo ir ekonomiškumo prievolių vykdymo principų išraiška. Dėl nepateisinamo atsakovės delsimo ir pretenzijų nereiškimo ieškovei, yra pagrindas teigti, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, o jos reikalavimas dėl 15.338,00 Lt skolos grąžinimo nepagrįstas. Atsakovė taip pat reikalauja iš ieškovės 3.342,68 Lt delspinigių, su šiuo reikalavimu ieškovė nesutinka. Sutarties 6 p. numatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą ieškovė įsipareigoja ir privalo mokėti atsakovei 0,25 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Šalys žodžiu buvo sutarusios, kad atsakovė delspinigių nereikalaus, o ieškovė neprivalės jų mokėti. Iki pat kreipimosi į teismą atsakovė delspinigių nereikalavo. Be to, kaip jau minėta, paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2011-05-13, todėl nėra pagrindo teigti ieškovę praleidus prievolės vykdymo terminą ir, atitinkamai, mokėti netesybas. Be to, delspinigių norma yra neprotingai didelė lyginant su pačios paskolos suma. Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius įsipareigojimus, todėl netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovė neteisingai skaičiuoja delspinigius, ieškovė kiekvieną mėnesį mokėjo ir mažino įsiskolinimo sumą. Šiais argumentais ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės jai grąžinti pagal paskolos sutartį 15.338,00 Lt skolos sumą bei 3.342,68 Lt delspinigių sumą ir į 135,00 Lt žyminio mokesčio sumą – viso į 18.815,68 Lt sumą (b.l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsakovė T. G. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimu. Nurodė, kad ieškovė pagal paskolos sutartį pasiskolino iš jos 16.000,00 Lt ir skolos nustatytu terminu iki 2009-02-02 negrąžino. Pagal sutartį paskolai buvo nustatyta 0,25 proc. kompensacinių palūkanų už kiekvieną pavėluotą dieną. Užtikrinant paskolos sutarties įvykdymą 2008-11-13 notarų biure buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr.VŠ-4558, kuriuo įkeistas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Siekdama apsaugoti savo turtinius interesus, atsakovė 2011-04-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė prašymą dėl apsaugotos skolos išieškojimo, teismas nutartimi nutarė pradėti išieškojimo procesą, areštavo skolininkės butą, įspėjo skolininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties gavimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2011-09-23 nutartimi paliko hipotekos teisėjos nutartį galioti. Teismai konstatavo, kad ieškovė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Ieškovė praleido skolos grąžinimo terminą daugiau nei 3 m., toks elgesys nesąžiningas, netoleruotinas Pagal CK 6.39 str., skolininkas gali įvykdyti prievolę kitu, negu aptartas sutartyje, būdu tik tuo atveju, jei tokį įvykdymą priima kreditorius. Atsakovė nurodo, kad jokio kito susitarimo dėl ieškovės prievolės vykdymo nebuvo, ieškovės vykdomos prievolės dalimis atsakovė nepriiminėjo. Paskolos suma laikoma grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui ar jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke (CK 6.873 str.), o skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas reziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). Prievolės įvykdymą ieškovė įrodinėja banko mokėjimo nurodymais, tačiau mokėjimo nurodymai Nr.43 ir Nr.44 nenusiję su ginču, juose gavėjas yra J. K., mokėjimo paskirtyje nurodyta visai kita sutartis. Pirmas ieškovės 2009-05-04 d. mokėjimas atsakovei vertintinas kaip neginčijamas skolos grąžinimo termino praleidimo įrodymas ir kaip kompensavimas kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių pagal sutarties 6 p. Kiti mokėjimai taip pat turi būti vertinami analogiškai. Atsakovė nurodo, kad palūkanos nelaikytinos netesybomis (CK 6.261 str.), skirtingai nei netesybos, palūkanos neturi būti mažinamos. Tai, kad palūkanos nėra netesybos, rodo ir skirtingi ieškinio senaties terminai: CK 1.125 str. netesyboms nustato sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, o reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo – 5 m ieškinio senaties terminą. Akivaizdu, kad sutarties 6 p. numatyti ne delspinigiai, o palūkanos, atliekančios kompensacinę (nuostolių atlygimo) funkciją. CK 6.261 str. nustato – jei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomis minimaliais nuostoliais ir jos neturėtų būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-751/2003). Atsakovė savo iniciatyva, vertindama savo patirtus minimalius kaip kreditorės nuostolius, jau ir taip sumažino skaičiuojamų pavėluotų dienų skaičių beveik per pusę – vietoje 365 dienų į metus skaičiavo tik 180 dienų (b.l. 36-38).

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. prašė tenkinti ieškinį, paaiškino, kad ji turėjo savo verslą, įmonę „(duomenys nesklebtini)“. 2008 m. buvo sunkūs verslui metai, jai reikėjo pinigų, todėl ji kreipėsi į pažystamą M. K., kuris supažindino ją su paskolą suteikusia atsakove T. G.. Buvo susitarta, kad pinigus ji skolinasi metams. Pirmą kartą su atsakove jos susitiko pasirašant sutartį pas notarę, ten taip pat dalyvavo M. K. žmona - trečiasis asmuo J. K.. J. K. ar jų firma buvo parengusi paskolos sutarties tekstą, su kuriuo susipažinus ji pamatė, kad paskolos terminas sutrumpintas iki trijų mėnesių. Ieškovė pasakė, kad pinigus skolinasi metams, su teise terminą pratęsti. Jai buvo paaiškinta, kad nepaisant sutartyje nurodytų trijų mėnesių, ji galės grąžinti skolą per metus laiko, be to, sutartyje yra punktas apie sutarties sąlygų pakeitimo galimybę. Notarė sutartį perrašė, tačiau tekste paskolos grąžinimui buvo paliktas trijų mėnesių terminas. Sutarties sudarymo metu nebuvo jokių derybų dėl palūkanų, buvo susitarta, kad pinigus bus galima grąžinti dalimis. J. K. pasakė, kad pinigus reikės grąžinti per ją – atvežant į ofisą. Ieškovė nurodė, kad skolinami pinigai jai į sąskaitą buvo pervesti 2008-11-14 d. iš A. K. sąskaitos, atsakovė paaiškino, kad ji pervedė pinigus iš savo sūnaus sąskaitos. Praėjus trims mėnesiams ieškovė paskambino J. K. ir paprašė pakeisti sutartį dėl trijų mėnesių termino, nes buvo tartasi, kad grąžinimas bus atliekamas per metus. J. K. surengė susitikimą ofise, atvyko atsakovė, tada įvyko konfliktas. J. K. ir T. G. nepaisant susitarimo reikalavo iš karto visų pinigų. Konfliktą išspręsti padėjo M. K., buvo sutarta, kad paskola bus grąžinama metų eigoje J. K. pradėjo reikalauti, kad pinigai būtų pervedami į jos sąskaitą, ji žinute atsiuntė savo sąskaitos rekvizitus. Ieškovė nurodė, kad atliko į J. K. sąskaitą du mokėjimus, bet po to kalbėdama telefonu su atsakove ji išgirdo iš atsakovės priekaištų dėl J. K.. Pagalvojusi, kad jos susipyko, nusprendė paskolą grąžinti tiesiogiai atsakovei, paprašė jos nurodyti sąskaitą banke. Nuo 2009 m. pavedimus pradėjo daryti tiesiogiai atsakovei, prieš tai keletą kartų davė pinigus grynaisiais, atsakovė išrašė pakvitavimus. Ieškovė nurodė, kad taip ir mokėjo skolą dalimis, su atsakove bendravo normaliai, kol 2010 m. ji paskambino ir pasakė, kad jai reikia visų pinigų. Ieškovė ketino pasiskolinti likusią sumą ir grąžinti atsakovei, bet atsakovė nutilo, neskambino, o vėliau paaiškino, kad ji išsisprendė problemą, visos sumos nereikalauja ir sutiko, kad skola toliau butų mokama dalimis. Jos tarėsi 2011 m. balandžio mėnesį nueiti pas notarę dėl sutarties termino pakeitimo įforminimo, bet nenuėjo. Gegužės mėnesį ieškovė nurodė paskambinusi atsakovei ir pasakiusi, kad sumokės skolos likutį, paprašė, kad jos nueitų pas notarą nuimti hipoteką, tačiau jos nenuėjo. Gegužės 29 jai jau pradėjo skambinti vyriškis, tikriausiai atsakovės sūnus, ir reikalauti daug didesnės sumos, nei ji buvo skolinga. Jei negrąžins, grasino kreiptis į hipoteką dėl buto išvaržymo. Po kiek laiko ieškovė gavo laišką iš hipotekos, kur buvo nurodyta per mėnesį grąžinti daug didesnę sumą, nei buvo sutarta. Skolinantis pinigus nebuvo tartasi dėl palūkanų. Ieškovė nurodė, kad buvo susitarta, kad ji skolinasi 15.000,00 Lt, o gražins 16.000,00 Lt, tai yra 1.000,00 Lt daugiau, kurie turėjo būti atlyginimas už pinigų skolinimąsi. Jai buvo pasakyta, kad tie sutartyje nurodyti 0,25 procentai yra delspinigiai, ir kad jie nebus skaičiuojami, nes dėl grąžinimo terminų pratęsimo susitars. Ieškovė tvirtino, kad kitokiom sąlygom ji iš atsakovės nebūtų skolinusis pinigų. Į atsakovės atstovo klausimą – ar su M. K. ar J. K. arba jų firma buvo pasirašyta kokia nors tarpininkavimo sutartis, ieškovė atsakė, kad jai buvo pakišta kažkas pasirašyti, ji pasirašė, turinio nepamena. Tas dokumentas buvo pasirašytas 2009 m., kai baigėsi paskolos sutartyje numatyti trys mėnesiai. Mokėjimuose į J. K. sąskaitą, kurių gavimo atsakovė neprižįsta, ieškovė nurodė parašiusi ne paskolos sutarties datą, o pinigų gavimo datą – kada pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti iš atsakovės sūnaus sąskaitos – lapkričio 14 d. Į klausimą – ar jai teko dar kada skolintis pinigų, ieškovė atsakyti nenorėjo (b.l. 118, 130-137).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė V. Čivilytė prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad paskolos sutarties 6 p. yra numatyti 0,25 proc. delspinigiai, o ne kompensacinės palūkanos. Tai, kad buvo susitarta dėl delspinigių patvirtina ir atsakovės pareiškimas hipotekos teisėjai, kur nurodžiusi ieškovės skolos dydį atsakovė nurodė delspinigius ir atskirai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos. Kaip matyti, vėliau, pasitarusi su sūnumi, atsakovė nesąžiningai nusprendė pasipelnyti iš ieškovės, pradėjo reikalauti didesnės sumos, nei buvo susitarta, nurodydama kad tai kompensacinės palūkanos. Įstatymas savaime nenumato kompensacinių palūkanų mokėjimo, dėl jų sutartyje turi būti konkrečiai ir aiškiai susitarta. Sutartyje tokio susitarimo nėra, todėl atsakovės reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovės reikalaujamas delspinigių dydis taip pat yra nepagrįstai didelis, jis neprotingas, atsakovės reikalaujama delspinigių suma viršija net paskolos sumą, todėl turi būti teismo sumažintas. Ieškovė taip pat reikalauja taikyti įstatymo nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams ir tuo pagrindu reikalavimą dėl delspinigių atmesti (b.l. 141, 142).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė T. G. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ji nuo senų laikų pažinojo M. K., jie buvo bendradarbiai. Kartą ji užėjo į jo nekilnojamojo turto firmą konsultacijos (norėjo parduoti savo butą) ir suprato, kad jie yra pažįstami. Gal po pusės metų M. K. paskambino ir paprašė paskolinti jo pažįstamai 16.000,00 Lt, sakė, kad labai trumpam laikui, trim mėnesiam, be to, paskola bus be jokios rizikos, bus įkeistas turtas. Pinigų ji turėjo, buvo sutaupiusi, trumpam terminui paskolinti sutiko. Ieškovė prašė ilgesnio termino, metų, sakė - žiūrint kaip seksis jos verslas, bet atsakovė nesutiko su ilgesniu terminu. Ji pasakė ieškovei, kad ji galinti grąžinti skolą kokiu nori terminu jei ji mokės palūkanas. Atsakovė nurodė, kad ji pati siūlė ieškovei eiti pas notarą, patikslinti sutarties terminus, atnaujinti sutartį, bet ieškovė atsisakė, sakė – o kam, ir taip viskas aišku. Ieškovė laiku skolos negrąžino, po to pradėjo slėptis, neatsakyti į skambučius, todėl atsakovė kreipėsi į hipotekos teisėją. Atsakovė paaiškino, kad ji skolino savo pinigus, ji turėjo sūnaus įgaliojimą, ieškovei pinigus pervedė iš sūnaus sąskaitos, taip buvo patogiau. Atsakovė paaiškino, kad su J. K. susipažino per M. K., susitikus dėl pinigų skolinimo J. K. jai buvo pristatyta kaip M. K. žmona, suprato, kad ji toj firmoj dirba. Dabar M. K. miręs. Iki tol nei J. K., nei ieškovės nepažinojo. Atsakovė nurodė, kad ji skolino pinigus ir kitiems asmenims, gal dešimt kartų, sutartis surašydavo pagal turėtą notarės pavyzdį ar pasinaudodama internetu. Pažįstamiems skolino ir daugiau, be sutarčių, turėjo savo verslą. Į ieškovės atstovės klausimą atsakė, kad Sutarties 6 p. yra numatytos palūkanos, o 2011-04-26 savo prašyme hipotekos teisėjai ji nurodė delspinigius dėl to, kad pareiškimą rašė pati, sūnus tuo metu buvo išvykęs, o pati teisinio skirtumo nesuprato. Notarinės sutarties 1 p. įrašo „nenustatant palūkanų“ ji nepastebėjo (b.l. 119, 137-139).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sutartyje buvo nustatytos kompensacinės palūkanos, ne delspinigiai. Palūkanų suma nėra neprotingai didelė, paskola buvo suteikta labai trumpam laikotarpiui, ir dabar greitųjų kreditų firmos ima tokias ir net didesnes palūkanas. Sutarties 1 p. esantis įrašas „be palūkanų“ yra techninė klaida. Palūkanos buvo nustatytos sutarties 6 p. Reikalavimas taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas, kadangi palūkanoms nustatytas 5 m senaties terminas. Ieškovės mokėtos pinigų sumos atsakovės buvo užskaitytos ne kaip skolos grąžinimas, o kaip kompensacinių palūkanų mokėjimas, taip nustato CK 6.54 str. Ieškovė puikiai suprato, kad yra nustatytos palūkanos, kad ji turėjo grąžinti skolą per tris mėnesius. Ieškovė teisme savo paaiškinimuose painiojasi, nenori pasakyti tiesos. Palūkanos neturi būti mažinamos, jos atlieka kompensacine kreditoriaus minimalių nuostolių dėl laiku negrąžintos paskolos funkciją. Atsakovė ir taip savo iniciatyva sumažino palūkanas jau beveik per pusę. Teismo siūlymu patirtų nuostolių dydžio atsakovė byloje neįrodinės (b.l. 141, 142).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. K. prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Nurodė, kad jos manymu ieškovė pinigus turi grąžinti su palūkanomis. J. K. paaiškino, kad ieškovės atlikti mokėjimai į jos sąskaitą yra jos ieškovei paskolintų pinigų grąžinimas. Ieškovei greitai reikėjo pinigų ir ji paskolino ieškovei 600,00 Lt. Ieškovė grąžino 660,00 Lt, nes buvo susitarta, kad 60,00 Lt ji sumokės kaip atlyginimą už skolinamus pinigus. J. K. nurodė, kad ji buvo surašiusi 600,00 Lt paskolos sutartį vienu egzemplioriumi, ieškovė ją pasirašė, tačiau dabar tos sutarties ji neturi, tikriausiai sutartis grąžinta ieškovei po to, kai ji skolą sumokėjo. Dabar nepamena, ar sutartis buvo surašyta jos, ar firmos vardu, ji tuo metu dirbo firmoje „duomenys nesklebtini“, kuri užsiėmė pinigų skolinimu. Firmos vadovas buvo jos sutuoktinis M. K.. Kai ieškovė negrąžino atsakovei pinigų ir norėjo prasitęsti terminą, firmoje buvo suorganizuotas susitikimas tarp ieškovės ir atsakovės, bet jos nesusitarė. Kai ieškovė norėjo pasiskolinti didelę pinigų sumą, tarp firmos ir ieškovės buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kurią šiandien ji pateikė teismui. Už tarpininkavimo paslaugas buvo numatytas 150,00 Lt mokestis, ieškovė tą sumą sumokėjo grynais pinigais kai ieškovės ir atsakovės paskolos sutartis buvo forminama pas notarę. J. K. nurodė, kad nebuvo tokio susitarimo, kad ieškovė mokės atsakovei skolą per ją. Atkreipė dėmesį, kad garso įrašas, kuris pateiktas byloje, padarytas nepranešus kad įrašinėjama, ieškovė paskambino jai miegant, užsipuolė, vis spaudė pasakyti, nors ji iš miegų nelabai suprato apie ką kalba ir seniai buvusių įvykių tuo metu neprisiminė (b.l. 120, 139-140).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalyje (CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ištyrus bylos įrodymus, išanalizavus bylos dalyvių argumentus ir žodinius bei rašytinius paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovė A. K. ir atsakovė T. G. 2008 m. lapkričio 13 d. sudarė notarinės formos paskolos sutartį, kurios notarinio registro numeris duomenys nesklebtini (b.l. 8-9). Kaip nurodė abi šalys, į paskolinius santykius jas suvedė UAB „duomenys nesklebtini“ ir jos vadovas M. K.. Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovė T. G. (paskolos davėja) skolina ieškovei A. K. (paskolos gavėjai) 16.000,00 Lt, kas pagal tos dienos oficialų Lietuvos banko kursą (1 EUR = 3,4528 LT) atitinka 4.634 EUR, nenustatant palūkanų (Sutarties 1 p.). Sutartyje nurodyta, kad pinigus atsakovė T. G. skolina iki 2009 m. vasario mėn. 13 dienos, iš kurių 1.000,00 Lt ji perduoda grynais šios sutarties pasirašymo metu, o 15.000,00 Lt perves į A. K. nurodytą sąskaitą per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo. Sutartimi ieškovė A. K. patvirtino, kad 1.000,00 Lt gavo sutarties pasirašymo metu, sutinka, kad likusią 15.000,00 Lt sumą T. G. pervestų į jos nurodytą sąskaitą (Sutarties 3 p.). Ieškovė A. K. sutartimi įsipareigojo visą paskolos sumą – 16.000,00 Lt (4.634,00 EUR) grąžinti iki 2009 m. vasario mėnesio 13 dienos (Sutarties 4 p.). Sutarties 6 p. nurodyta, jog šalių susitarimu, už laiku negrąžintą paskolą iki nurodyto termino pabaigos, paskolos gavėja įsipareigoja ir privalo mokėti paskolos davėjai 0,25 % už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Kaip nurodyta sutarties 7 p. ir kaip nurodė ginčo šalys, paskola užtikrinta sudarius hipotekos lakštą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. 1 d. nustato paskolos sutarties sampratą: paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) parduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus <...>, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) <...> bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kitą. Tarp šalių nekilo ginčo dėl pinigų perdavimo fakto – ieškovė pripažino, kad pinigus pagal sutartį gavo. Ginčas iškilo dėl skolos grąžinimo termino, dėl sutarties 6 punkto aiškinimo – ar sutartyje nustatytos palūkanos ar delspinigiai ir dėl ieškovės atsakovei mokėtų sumų užskaitymo.

Dėl prievolės vykdymo termino:

2008-11-13 Paskolos sutartyje nurodyta, kad pinigus atsakovė ieškovei skolina iki 2009 m. vasario mėn. 13 d. Taigi, sutartyje konkrečiai nurodytas prievolės vykdymo terminas. Ieškovė nurodo, kad žodžiu sutartis buvo pakeista – prievolės vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011-05-13 d. Atsakovė šios aplinkybės nepripažįsta.

CK 6.871 str. nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, taigi ieškovės ir atsakovės sudarytai paskolos sutarčiai galioja imperatyvus rašytinės formos reikalavimas. Ginčo Sutartis sudaryta rašytine notarine forma. CK 6.192 str. nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Šalių Sutarties 9 p. nurodyta, kad šalių susitarimu ši sutartis gali būti pratęsiama sutartam laikui. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), todėl sutarties pratęsimo buvimo faktą šiuo atveju turi įrodyti ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė Sutartyje nustatyto termino pratęsimo buvimo fakto. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, ikisutartinės šalių derybos vyko per tarpininką – UAB „duomenys nesklebtini“. Ieškovė nurodė, kad dėl paskolos ji kreipėsi į šios bendrovės vadovą M. K., jos pažadėjo surasti kreditorių, atsakovė taip pat nurodė, kad M. K. paprašė paskolinti pinigų ieškovei. Tai patvirtina teismui pateikta 2008-11-10 sudaryta tarpininkavimo sutartis tarp ieškovės A. K. ir UAB „duomenys nesklebtini“, kurios vardu pasirašė direktorius M. K. (b.l. 117). Sutartyje nurodyta, kad firma įsipareigoja surasti A. K. (klientui) kreditorių, galinčių paskolinti 16.000,00 Lt trijų mėnesių laikotarpiui. Ieškovė nurodė, kad UAB „duomenys nesklebtini“ ar J. K. buvo parengtas paskolos sutarties projektas, su kuriuo ji susipažino iki sutarties pas notarę pasirašymo. Kaip nurodo ieškovė, ji matė sutartyje nustatytą terminą paskolos sumai grąžinti ir, nors nurodo ketinusi imti paskolą ilgesniam laikotarpiui, ji pasirašė notarės paruoštą Paskolos sutartį su tokiu pačiu terminu. Vertinant šalių tikruosius ketinimus ir šalių valią, svarbus šalių elgesys sutarties vykdymo metu. Kaip teisme patvirtino pati ieškovė, suėjus Sutartyje nustatytam terminui, atsakovė iš jos pareikalavo grąžinti paskolos sumą. Trečiasis asmuo J. K. patvirtino, kad dėl to buvo sušauktas šalių susitikimas UAB „duomenys nesklebtini“ patalpose. Ieškovė nurodė, kad susitikimo metu įvyko konfliktas. Paklausta, ko reikalavo atsakovė, ieškovė paaiškino, kad ir atsakovė ir trečiasis asmuo J. K. reikalavo grąžinti visą paskolos sumą. Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad šalys buvo sutarusios dėl trumpo pinigų skolinimo laikotarpio. Ieškovės argumentai, kad pinigus ji skolinosi metams, kad sutarties terminas buvo geranoriškai abiejų šalių pratęstas, CPK 178 str. leistinais įrodymais byloje neįrodytas. Teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad paskolos sumą ieškovė turėjo grąžinti atsakovei iki 2009-02-13 d. ir šį terminą pažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo šalims skirtingai aiškinant sutarties 1 ir 6 punktus:

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 straipsnio 1 dalis. Taigi, pagal CK 6.872 str. 1 d. palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teismo vertinimu, šalys sutartimi nenustatė mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kadangi ginčo Sutarties 1 p. nurodyta, kad pinigus ieškovė atsakovei skolina nenustatant palūkanų (b.l. 8). Notarinės formos sutarties sąlyga, jog pinigai skolinami be palūkanų, byloje nėra paneigta jokiais CPK leistinais įrodymais. Sutarties 6 p. nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą iki nurodyto termino pabaigos, ieškovė įsipareigoja ir privalo mokėti atsakovei (paskolos davėjai) 0,25 % už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Šią sutarties sąlygą šalys aiškina skirtingai – ieškovė nurodo, kad sutartyje numatytos netesybos (delspinigiai), atsakovė nurodo, kad sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos. Spręsdamas šalių ginčą teismas turi aiškinti šalių sudarytą sutartį. Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama ne vien pažodiniu tekstu, bet nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Celarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; ir kt.). Taigi sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties vykdymo yra svarbus šalių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiškinimo instituto nuostatų (CK 6.193, 6.195 straipsniai), taip pat sudarytą sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Šalims skirtingai aiškinant sutartį, teismas turi įvertinti tikruosius šalių ketinimus pagal sutarties esmę ir tikslą. Kaip jau minėta, paskolos sutarties esmė – paskolos davėjo pinigų sumos perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir dispozicijai sutartam terminui. Tokiu būdu patenkinamas paskolos gavėjo finansinis interesas bei nustatoma pareiga sutartu terminu grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kitą. Akivaizdu, kad paskolos davėjas taip pat turi turinį interesą, kadangi perduoda jam nuosavybės teise priklausančią paskolos sumą naudoti kitai sutarties šaliai, tačiau sutarties šalys gali susitarti, jog paskola bus neatlygintina – šalių sutarties laisvės principas lemia, kad skolinama gali būti tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai (CK str. 1 d.). Paskolos davėjas taip pat suinteresuotas atgauti skolinamą pinigų sumą nustatytu terminu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos taip pat gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Kaip 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-751/2003 nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (6.260 str. 2 dalis, 6.261 str.). Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka.

Kitas kreditoriaus teisių gynimo būdas yra netesybos. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.73 str. 1 d.). Netesybos yra ne tik prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.str.), bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant sutartines netesybas, yra tikrai gausi. Koncentruotai ji pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010, kur pažymėta tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos taip pat laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

Žemesnės instancijos teismas

Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: palūkanas ar netesybas. Svarbu pažymėti ir tai, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.), taigi susitarimui dėl netesybų būtina abiejų šalių valia. Tuo tarpu palūkanos gali būti nustatytos tiek susitarimu, tiek įstatymu. Kaip jau buvo nurodyta, Sutarties 1 p. nustatyta, kad atsakovė pinigų sumą skolina ieškovei nenustatant palūkanų. todėl laikytina, jog sutarties 6 p. šalys susitarė dėl netesybų, užtikrinamosios prievolės sumos procentu – 0,25 % už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Šią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kreipdamasi 2011-04-26 dienos prašymu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių atsakovė T. G. nurodė, kad ieškovės skola sudaro 18.815,68 Lt, t. y. 15.338,00 Lt negrąžinta paskola, 3.342,68 Lt nesumokėti delspinigiai ir 135,00 Lt žyminis mokestis, taip pat prašė išieškoti 5 proc. metines palūkanas nuo skolos išieškojimo pradėjimo iki visiško skolos išieškojimo (b.l. 51). Taigi, gindama savo teises teisme, atsakovė pareikalavo delspinigių, ir procesinių palūkanų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartimi Nr.1991V/2011 hipotekos teisėja nutarė išieškoti iš skolininkės A. K. kreditorės T. G. naudai 15.338,00 Lt negrąžintos paskolos, 3.342,68 Lt delspinigių bei 135,00 Lt žyminio mokesčio, iš viso 18.815,68 Lt, bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. balandžio 27 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą (b.l. 10-11). Ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d., Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus A. K. atskirąjį skundą apeliacine tvarką ir palikus Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį Nr.1991/2011 nepakeistą (b.l. 24-25). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į 6 p. numatytos skolininkės prievolės mokėti 0,25 procentus prievolės pradžios momento - negrąžinus paskolos sumos iki termino pabaigos, jos dydžio mokėjimų periodiškumo ir apskaičiavimo būdo procentinės išraiškos - už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos, teismas sprendžia, kad sutarties 6 p. šalys susitarė dėl netesybų.

Dėl skolininkės atliktų mokėjimų pripažinimo tinkamais ir užskaitymo tvarkos:

Žemesnės instancijos teismas

Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Kaip nustatyta byloje, ieškovė paskolos sumą atsakovei turėjo grąžinti iki 2009-02-13 d., tačiau negrąžino. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kitą, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 str. 5 d.). Sutartyje mokėjimo ar mokėjimų užskaitymų tvarka nėra nustatyta.

Pareikštu 2011-04-26 dienos prašymu dėl hipoteka apsaugotos skolos išieškojimo, atsakovė nurodė, jog ieškovė negrąžino 15.338, Lt paskolos sumos. Ieškovė šią aplinkybę ginčija, nurodydama, jog per laikotarpį nuo 2008-12-19 iki 2011-03-10 sumokėjo atsakovei 14.881,00 Lt paskolos sumą.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė A. K. 2009-05-04 sumokėjo atsakovei T. G. 400,00 Lt, 2009-05-13 sumokėjo 500,00 Lt, tai patvirtina atsakovės pakvitavimai (b.l. 12), nuo 2009-07-28 iki 2011-03-10 ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą viso 13.321,00 Lt (Mokėjimo nurodymai, b.l. 13-22). Taigi, viso neginčijamai iki kreipimosi į hipotekos teisėją dienos ieškovė sumokėjo atsakovei 14.221,00 Lt. Šios sumos gavimą atsakovė pripažįsta.

Ieškovė pateikė teismui dar du mokėjimus patvirtinančius dokumentus - 2008-12-19 ir 2009-01-20 ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui J. K. po 330,00 Lt (viso 660,00 Lt) ir nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarta, kad paskola bus grąžinama per UAB „duomenys nesklebtini“, kad ji turinti mokėti trečiajam asmeniui J. K., taip ji ir dariusi. Vėliau suprato, kad tarp atsakovės T. G. ir J. K. įvyko konfliktas, todėl pradėjo atsiskaitinėti tiesiogiai atsakovei. Atsakovė ir trečiasis asmuo neigia susitarimą apie skolos grąžinimą per kitą asmenį, nurodo, kad šiuose 2008-12-19 ir 2009-01-20 mokėjimuose nurodyta kita sutartis, kuri saistė ieškovę ir trečiąjį asmenį J. K..

Dėl mokėjimų kitam asmeniui:

CK 6.44 str. 1 - 2 d. nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui. Šalių sutartyje nėra numatyta, kad paskolos gavėja mokėjimus paskolos gavėjai atliktų per kitą asmenį. Teismui pateiktoje 2008-11-10 tarpininkavimo sutarties tarp ieškovės A. K. ir UAB „duomenys nesklebtini“, 4 p. nurodyta, kad firma įsipareigoja atstovauti klientą pagal atskirus jo pavedimus. Įrodymų apie tai, kad būtų duoti tokie pavedimai į bylą nepateikta. Abiejuose ginčijamuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta - palūkanos už suteiktą paskolą š.m. lapkričio 14 d. (Mokėjimo nurodymai, b.l. 23). Ieškovės ir atsakovės sutartis buvo sudaryta 2008-11 13 d., taigi sutarties laikas kitas. Trečiasis asmuo J. K. teisme paneigė, kad būtų buvęs toks susitarimas, kad paskolą ieškovė grąžintų per ją. J. K. nurodė, kad ji paskolino ieškovei 600 Lt, tais mokėjimais 600 Lt skola ir 60,00 Lt palūkanų už naudojimąsi pinigais jai buvo grąžinta. Teismo vertinimu ieškovė į bylą nepateikė pakankamų įrodymų apie tokio susitarimo buvimą. Teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktą antstolio 2012-03-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.40/11/686 turinį. Antstolis G. Badikonis konstatavo faktines aplinkybes dėl atlikto garso įrašo stenografavimo, kur užfiksuoti moterų pokalbiai (b.l. 53-59). Kaip nurodė ieškovė ir pripažino trečiasis asmuo J. K., pirmame pokalbyje jos kalbėjosi jau prasidėjus teisminiam ginčui. Ieškovė A. K. paskambino trečiajam asmeniui J. K., prisistatė ir pasakė, kad 2008 – 2009 m sumokėjo 660,00 Lt į J. K. sąskaitą, o atsakovė T. G. tvirtina, kad tų pinigų negavo. J. K. atsakė, kad taip nėra, taip negali būti. Ieškovė paprašė duoti jai 2008-11-10 sutartį, kur 2008-11-13 pinigų priėmimo kvite nurodyta „paslaugos pagal sutartį“. J. K. atsakė, kad jau seniai nedirba, būtų problema surasti senus dokumentus ir kad ji neprisimena tokių dalykų, jai reikia pažiūrėti. Ieškovė pasisiūlė ateiti, susitikti, klausė kaip jai įteikti ieškinį, nurodė, kad galbūt kels J. K. bylą, kad ji nepagrįstai gavo tuos 660,00 Lt, bet nenorėtų tos antros bylos. Ieškovė prašė trečiojo asmens pasikelti 2008-11-10 dienos sutartį, kuri nurodyta 2008-11-13 dienos pinigų priėmimo kvite. Pokalbio metu J. K. dar kartą nurodė, kad jau seniai nebedirba. Ieškovė sakė, jog suprato, kad J. K. ir atsakovė T. G. susipyko, nes ji skambino „pylė pamazgas“ ant J. K., todėl ji nusprendė vesti pinigus tiesiog atsakovei ir džiaugiasi, nes dabar atsakovė būtų teigusi, kad neatidavėt jokių pinigų. J. K. atsakė - nu kaip neatidaviau? čia taip negali būti. J. K. dar kartą pasakė, kad jai reikia pakelt ir pasižiūrėt ar tikrai buvo pervesti tie pinigai, klausė – į kokią sąskaitą, sakė, kad jai reikia pažiūrėti (b.l. 53-55).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pokalbio matyti, kad jai prasidėjus teisminiam ginčui ieškovė dėstė savo poziciją J. K., tačiau J. K. pokalbio metu tokio susitarimo buvimo vienareikšmiškai nepatvirtino. Teismas, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vieninga formuojama praktika aiškinant CPK 176 str. normos taikymą, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, o įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Visų aptartų įrodymų kontekste, remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, teismas daro išvadą, jog byloje ieškovė neįrodė susitarimo dėl atsiskaitymo pagal ginčo paskolos sutartį per J. K. buvimo fakto. Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens CK 6.45 str. Atsakovė prievolės įvykdymo šioje apimtyje nepatvirtino. Ieškovė taip pat neįrodė, kad 660,00 Lt sumą J. K. perdavė atsakovei T. G., todėl ieškovės argumentas dėl tinkamo prievolės vykdymo atliekant 2008-12-19 d. ir 2009-01-20 d. mokėjimus atmestinas.

Dėl kreditoriaus užskaitymo teisės ir ieškinio senaties taikymo:

Byloje nustatyta, kad praleidusi prievolės įvykdymo terminą ieškovė atsakovei pagal paskolos sutartį iki atsakovės pareiškimo hipotekos teisėjai pateikimo dienos neginčijamai sumokėjo 14.221,00 Lt, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl mokėtų sumų užskaitymo - kokia dalis užskaityta kaip paskolos sumos grąžinimas ir kokią dalis užskaityta kaip netesybų grąžinimas, bei, atitinkamai, koks ieškovės prievolės likutis. Ieškovė nurodo, kad ji sumokėjo paskolos sumą. Atsakovė nurodo, kad ji nepriiminėjo ieškovės prievolės vykdymo dalimis ir jos sumokėtas sumas užskaitė kaip palūkanas (teismo vertinimu – delspinigius), tuo tarpu pagrindinė prievolė iš esmės neįvykdyta – paskolos suma nėra grąžinta ir paskolos sumos skola sudaro 15.338,00 Lt.

CK 6.54 str. aiškinimo ir taikymo srityje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką (taip pat ir šalių susitarimu nustatytą kitokią įmokų paskirstymo tvarką), būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, byla Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „ Aldaujana“, byla Nr. 3K-7-409/2010). Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.).

CK 6.54 str. 1 d. įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama. Nagrinėjamo ginčo atveju sutartyje šalys nesusitarė dėl įmokų paskirstymo tvarkos, vadinasi įmokoms paskirstyti taikytina CK 6.54 str. įtvirtinta tvarka, pagal kurią pirmąja eile skolininko įmokos skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šalių susitarimu arba negu nustatytas CK 6.54 str. Mokėdama įmokas atsakovei, ieškovė dalyje mokėjimo nurodymų (pavedimų) nurodė, jog moka paskolos grąžinimą pagal Sutartį, t. t. už pagrindinę skolą, bet ne už delspinigius ar palūkanas. Aštuoniuose mokėjimų nurodymuose ieškovė nurodė, jog moka paskolos su palūkanomis (vertinama - delspinigiais) grąžinimą pagal Sutartį, kituose mokėjimuose iki pat 2011-04-26 d. kreditorės kreipimosi į hipotekos teisėją ieškovė mokėjimo paskirtį vėl nurodė kaip paskolos gražinimą pagal Sutartį. Pažymėtina, kad esant tokiems įrašams savaime nereiškia, kad taip įmokos ir turi būti užskaitomos kreditoriaus, vien skolininkės įrašas mokėjimo dokumente negali paneigti kreditoriaus teisės užskaityti mokėjimų pagal sutartį arba pagal įstatymą. Šiuo atveju svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-460/2010 nurodė, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė T. G. nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė ieškovės mokėtas įmokas taip kaip nurodyta mokėjimo dokumentuose. Atsakovės paaiškinimą teisme, kad pagrindinės prievolės ji nepriėmė, teismas vertina kritiškai, kadangi jokių duomenų apie tai, kad vykdymo eigoje atsakovė būtų raštu ar žodžiu nurodžiusi ieškovei (skolininkei), kad taip mokamų jos įmokų ji nepriima ar jų atsisako arba užskaito kitaip nei nurodyta skolininkės byloje nėra. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad pirmiausia netesybas o tik po to paskos grąžinimą pagal Sutartį atsakovė užskaitė tik kreipdamasi į hipotekos teisėją, t. y. pradėdama teisminį ginčą, o ne tuo metu kada skolininkės (ieškovės) įmokos buvo gautos. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija nurodė, jog įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirstydamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perpaskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokėti delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai. Prievolės šalių pareigos nustatytos CK 6.4 str. – kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 str. 1 d., 3 d.). Teismo vertinimu, pagrįstu bylos įrodymais, atsakovė šiuo atveju pažeidė prievolę bendradarbiauti su ieškove, todėl atsakovės nurodomą įmokų užskaitymą tik netesybų mokėjimui negali būti pripažintas teisėtu, priešingu atveju tokia padėtis reikštų nesąžiningumą kitos sutarties šalies atžvilgiu. Dėl šios priežasties teismas perskaičiuoja ieškovės mokėjimus atsižvelgdamas į skolininkės nurodytą mokėjimo paskirtį.

Kaip jau minėta, teismas nepripažino dviejų pirmųjų 2008-12-19 ir 2009-01-20 (b.l. 23) mokėjimų per kitą asmenį tinkamu ieškovės prievolės vykdymu atsakovei, todėl šių ieškovės mokėjimų 660,00 Lt sumoje paskirstydamas mokėjimus neapskaito.

Žemesnės instancijos teismas

2009-05-04 ieškovės pinigų perdavimo atsakovei pakvitavimu patvirtintas 400,00 Lt perdavimas atsakovei pagal paskolos sutartį. Šis mokėjimas teismo vertinamas kaip pagrindinės skolos mokėjimas, delspinigiams jis neužskaitomas. Po šio mokėjimo skolos likutis sudaro 15.600,00 Lt, praterminuota 80 dienų, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 39,00 Lt dienai, todėl už 80 dienų priskaičiuojama 3.120,00 Lt delspinigių.

2009-05-13 ieškovės pinigų perdavimo atsakovei pakvitavimu patvirtintas 500,00 Lt perdavimas atsakovei pagal paskolos sutartį. Šis mokėjimas teismo taip pat vertinamas kaip pagrindinės skolos mokėjimas, delspinigiams jis neužskaitomas. Po šio mokėjimo skolos likutis sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 9 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 9 dienas priskaičiuojama 339,75 Lt delspinigių, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso 3.459,75 Lt delspinigių (3.120,00 + 339,75 = 3.459,75).

2009-07-28 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 3.000,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palūkanomis grąžinimas (b.l. 16), teismas vertina šį ir kitus ieškovės mokėjimus, kuriuose nurodytas palūkanų grąžinimas pagal Sutartį kaip skolos ir delspinigių grąžinimą ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grąžinimą. Šiuo mokėjimu teismas iš priskaičiuotų mokėjimų užskaito 3.000,00 Lt delspinigių (šio mokėjimo metu priskaičiuota 3.459,75 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grąžinimui 2009-07-28 mokėjimas neužskaitomas; paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 76 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai vėlgi dienai sudaro 37,75 Lt, todėl už 76 dienas priskaičiuojama 2.869,00 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių likutis 459,75 Lt, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso 3.328,75 Lt delspinigių (3.459,75 – 3.000,00 + 2.869,00 = 3.328,75).

2009-07-29 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 2.000,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palūkanomis grąžinimas (b.l. 16), teismas vertina šį mokėjimą kaip skolos ir delspinigių grąžinimą ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grąžinimą. Šiuo mokėjimu teismas iš priskaičiuotų mokėjimų užskaito 2.000,00 Lt delspinigių (šio mokėjimo metu priskaičiuota 3.328,75 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grąžinimui 2009-07-29 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 1 diena, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 1 dieną priskaičiuojama 37,75 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių likutis buvo 1.328,75 Lt, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso 1.366,50 Lt delspinigių (3.328,75 -2.000,00 + 37,75 = 1.366,50).

2009-10-06 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 1.000,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palūkanomis grąžinimas (b.l. 17), teismas vertina šį ieškovės mokėjimą kaip skolos ir delspinigių grąžinimą ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grąžinimą. Šiuo mokėjimu teismas iš priskaičiuotų mokėjimų užskaito 1.000,00 Lt delspinigių (šio mokėjimo metu priskaičiuota 1.366,50 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grąžinimui 2009-10-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 69 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 69 dienas priskaičiuojama 2.604,75 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių likutis sudaro 366,50 Lt, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso sudaro 2.971,25 Lt delspinigių (1.366,50 – 1.000,00 + 2.604,75 = 2.971,25).

2009-11-06 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 242,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palūkanomis grąžinimas (b.l. 17), teismas vertina šį ieškovės mokėjimą kaip skolos ir delspinigių grąžinimą ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grąžinimą. Šiuo mokėjimu teismas iš priskaičiuotų mokėjimų užskaito 242,00 Lt delspinigių (šio mokėjimo metu priskaičiuota 2.971,25 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grąžinimui 2009-11-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 31 diena, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 31 dieną priskaičiuojama 1.170,25 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių likutis sudaro 2.729,25 Lt, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso sudaro 3.899,50 Lt delspinigių (2.971,25 – 242 + 1.170,25 = 3.899,50).

2009-12-06 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palūkanomis grąžinimas (b.l. 18), teismas vertina šį ieškovės mokėjimą kaip skolos ir delspinigių grąžinimą ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grąžinimą. Šiuo mokėjimu teismas iš priskaičiuotų mokėjimų užskaito 240,00 Lt delspinigių (šio mokėjimo metu priskaičiuota 3.899,50 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grąžinimui 2009-12-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 30 dienų, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 30 dienų priskaičiuojama 1.132,50 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių likutis sudaro 3.659,50 Lt, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso sudaro 4.792,00 Lt delspinigių (3.899,50 – 240 + 1.132,50 = 4.792,00).

2010-01-06 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palūkanomis grąžinimas (b.l. 18), teismas vertina šį ieškovės mokėjimą kaip skolos ir delspinigių grąžinimą ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grąžinimą. Šiuo mokėjimu teismas iš priskaičiuotų mokėjimų užskaito 240,00 Lt delspinigių (šio mokėjimo metu priskaičiuota 4.792,00 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grąžinimui 2010-01-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 31 diena, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 31 dieną priskaičiuojama 1.170,25 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių likutis sudaro 4.552,00 Lt, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso sudaro 5.722,25 Lt delspinigių (4.792,00 - 240 + 5.170,25 = 5.722,25).

2010-02-07 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palūkanomis grąžinimas (b.l. 19), teismas vertina šį ieškovės mokėjimą kaip skolos ir delspinigių grąžinimą ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grąžinimą. Šiuo mokėjimu teismas iš priskaičiuotų mokėjimų užskaito 240,00 Lt delspinigių (šio mokėjimo metu priskaičiuota 5.722,25 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grąžinimui 2010-02-07 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 32 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 32 dienas priskaičiuojama 1.208,00 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių likutis sudaro 5.482,75 Lt, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso sudaro 6.690,25 Lt delspinigių (5.722,25 – 240 + 1.208,00 = 6.690,25).

2010-03-06 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palūkanomis grąžinimas (b.l. 19), teismas vertina šį ieškovės mokėjimą kaip skolos ir delspinigių grąžinimą ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grąžinimą. Šiuo mokėjimu teismas iš priskaičiuotų mokėjimų užskaito 240,00 Lt delspinigių (šio mokėjimo metu priskaičiuota 6.690,25 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grąžinimui 2010-03-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 27 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 27 dienas priskaičiuojama 1.019,25 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių likutis sudaro 6.450,25 Lt, o su priskaičiuotais šiam mokėjimui viso sudaro 7.469,50 Lt delspinigių (6.690,25 - 240 + 1.019,25 = 7.469,50).

Kituose mokėjimuose mokėjimo paskirtimi ieškovė nurodė paskolos grąžinimas pagal Sutartį, todėl, nesant atsakovės atsisakymo juos priimti ar užskaityti kitaip nei nurodyta, šie mokėjimai užskaitomi paskolos sumai dengti.

Ieškovės reikalavimu teismas taiko CK 1.125 str. 5 d. nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį netesyboms ir tai sudaro savarankišką pagrindą kreditorės reikalavimui dėl netesybų atmesti, kadangi pagrindų senaties termino eigos sustabdymui ar nutraukimui byloje nenustatyta, o atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą atsakovė teisme neprašė (CK 1.126 str., 1.127 str. 5 d., 1.131 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pradžia yra 2010-03-07 – kita diena nuo paskutinio ieškovės netesybų mokėjimo, nes kitas mokėjimas pagal ieškovės mokėjimo nurodymuose nurodytą paskirtį priskiriamas tik paskolos sumai, o ne netesyboms dengti. Apskaitydamas ieškovės mokėjimus atliktus ieškinio senaties taikymo laikotarpiu (nuo 2010-04-07 iki 2010-11-11) delspinigių šiam laikotarpiui teismas neskaičiuoja ir nenurodo.

Kadangi ieškovės prievolės vykdymo termino pažeidimas tęsiasi kiekvieną dieną ir teisė bei pareiga mokėti netesybas prasideda iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną, šešis mėnesius iki atsakovės kreipimosi 2011-04-26 į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo senaties termino atsakovė nepraleido. Nuo 2010-11-18 iki 2011-04-26 atsakovė turi netesybų reikalavimo teisę.

2010-04-07 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 20), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 14.860,00 Lt, praterminuota 32 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,15 Lt dienai, atmesdamas reikalavimą dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo.

2010-05-09 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo pakirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 20), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 14.620,00 Lt, praterminuota 32 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 36,55 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimą dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo.

2010-06-10 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 21), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 14.380,00 Lt, praterminuota 32 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 35,95 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimą dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo.

2010-07-09 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 21), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 14.140,00 Lt, praterminuota 29 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 35,35 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimą dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo.

2010-08-18 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 22), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 13.900,00 Lt, praterminuota 40 dienų, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 34,75 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimą dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo.

2010-09-30 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 22), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 13.600,00 Lt, praterminuota 43 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 34,00 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimą dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo.

2010-10-13 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 15), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 13.360,00 Lt, praterminuota 33 dienų, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 33,40 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimą dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo.

2010-11-11 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 2.240,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 15), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 11.120,00 Lt, praterminuota 29 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 27,80 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimą dėl senaties, delspinigių sumos nenurodo.

2010-12-15 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 1.500,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas (b.l. 13), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 9.620,00 Lt, praterminuota 34 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 24,05 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimą dėl senaties, teismas skaičiuoja delspinigius ne už visas 24 dienas, o už 19 dienų, t. y. delspinigiai skaičiuojami nuo 2010-11-27 d. iki šio mokėjimo dienos 2010-12-15 ir sudaro 456,95 Lt.

2011-01-19 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 369,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas pagal Sutartį (b.l. 13), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 9.251,00 Lt, praterminuota 35 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 23,13 Lt dienai, todėl už 35 dienas priskaičiuojama 809,55 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių suma sudaro 1.266,50 Lt (456,95 + 809,55 = 1.266,50).

2011-02-09 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 165,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas pagal Sutartį (b.l. 14), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 9.086,00 Lt, praterminuota 21 diena, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 22,71 Lt dienai, todėl už 21 dienas priskaičiuojama 476,91 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių suma sudaro 1.743,41 Lt.

2011-03-10 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 165,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grąžinimas pagal Sutartį (b.l. 13), teismas užskaito šį mokėjimą kaip paskolos sumos grąžinimą, paskolos likutis po užskaitymo sudaro 8.921,00 Lt, praterminuota 29 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 22,30 Lt dienai, todėl už 29 dienas priskaičiuojama 646,70 Lt delspinigių. Po šio užskaitymo delspinigių suma sudaro 2.390,11 Lt.

Nuo šio ieškovės mokėjimo iki atsakovės 2011-04-26 kreipimosi į hipotekos teisėją prievolės vykdymui praterminuota 47 dienos, nuo likusios 8.921,00 Lt skolos sumos delspinigiai sudaro 22,30 Lt dienai, todėl už 47 dienas priskaičiuojama 1.048,10 Lt delspinigių, o iš viso su priskaičiuotais už paskutinį mokėjimą delspinigių suma yra 3.438,21 Lt (2.390,11 + 1.048,10).

Po ieškovės mokėtų sumų užskaitymo perskaičiavimo, nustatyta, kad atsakovė T. G. 2011-04-26 kreipdamasi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos teisėją pagal paskolos sutartį turėjo pagrįstą reikalavimo teisę ieškovei A. K. į 8.921,00 Lt paskolos sumos ir į reikalautą 3.342,68 Lt delspinigių sumą, bei į 135 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas.

Pradėjus šią civilinę bylą nagrinėti teisme ieškovė 2012-03-12 atliko mokėjimą 1.119,00 Lt sumai (b.l. 50), todėl ieškovės prievolė paskolos sumai atsakovei teismo sprendimo priėmimo dieną sudaro 7.802,00 Lt (8.921,00 Lt – 1119,00 Lt).

Pagal CK 6.874 str. 1 d., jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kitą. Ieškovė ieškiniu neginčijo atsakovės teises į 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl ieškovės prašymo mažinti netesybas:

Remiantis 2009-11-13 paskolos sutarties 6 p., skolininkei praleidus paskolos sumos grąžinimo terminą tenka pareiga sumokėti 0,25 proc. netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Teismas pažymi, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tokio dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali netesybų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas pabrėžia, kad pagal CK 6.73 str. 2 d. netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, todėl ieškovės mokėjimais teismo delspinigiams užskaityta 7.202,00 Lt suma negali būti mažinama. Šiuo atveju, vertindamas šalių sutartinių netesybų dydį, teismas atsižvelgia į sutartinių santykių pobūdį ir vertę. Likusių po užskaitymo ir ieškovės neapmokėtų netesybų suma (po ieškinio termino senaties pritaikymo) į kurią atsakovė turi teisę sudaro 3.438,12 Lt, tačiau atsakovės 2011-04-26 pareiškime Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl priverstinės skolos išieškojimo prašoma 3.342,68 Lt netesybų (delspinigių) sumos. Paskolos sutarties suma 16.000 Lt. Teismas taip pat vertina, kad sutarties šalys yra privatūs (fiziniai) asmenys, tačiau užsiimantys verslu. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teisme nurodė, kad sutarties sudarymo metu abi turėjo savo įmones, užsiėmė nekilnojamuoju turtu, skolinimu. Todėl teismas sprendžia, kad turėdama komercinės ir verslo praktikos patirties, ieškovė A. K. turėjo ir galėjo numatyti paskolos sutartimi prisiimtų prievolių nevykdymo padarinius. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, ir sutarties laisvės principo, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo šalių sutartas netesybas (delspinigius) pripažinti neprotingomis ar aiškiai per didelėmis. Teismas konstatuoja, kad grubiai pažeidusi sutarties terminą, nuo 2009-02-13 iki šios dienos negrąžinusi paskolos sumos, ieškovė prisiėmė riziką dėl sutartyje numatytų prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. 3.342,68 Lt delspinigių mokėjimo.

Šiais argumentais teismas tenkina ieškovės ieškinį dėl atsakovės reikalavimo teisės neturėjimo 6.417,00 Lt apimtyje, likusioje dalyje ieškinį atmeta (CPK 178 str.) ir pripažįsta, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę pagal 2008 m. lapkričio 13 d. paskolos sutartį į 7.802,00 Lt negrąžintos paskolos sumą, į 3.342,68 Lt delspinigių sumą ir į 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio sumą.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas:

Ieškovė byloje sumokėjo 140,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 6), pateikė sąskaitas dėl 2.800,00 Lt apmokėjimo už teisines paslaugas (b.l. 7, 121), turėjo 23,70 Lt išlaidų už vertimą ir kopijavimą (b.l. 22-23) ir 400,00 Lt išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 124). Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė. Byloje susidarė 44,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Pagal CPK 88 str., 91 str., 93 str., 96 str., proporcingai pareikštų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkinta 34 proc. ieškovės ieškinio, atmesta 66 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 952,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos apmokėti bei 47,60 Lt žyminio mokesčio (viso 999,60 Lt bylinėjimosi išlaidų). Dalyje dėl antstolio aplinkybių konstatavimo ir įrašyto pokalbio telefonu išlaidų ieškovei teismas nepriteisia, kadangi jos nepripažįstamos būtinomis teismo išlaidomis. Valstybei iš atsakovės išieškoma 15,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš ieškovės valstybės naudai išieškotina 29,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 42 str., 178 str., 185 str., 268 str., 270 str., 371 str.,

nusprendė:

Tenkinti ieškinį dalyje.

Pripažinti, kad atsakovė T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) turi reikalavimo teisę į ieškovę A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. lapkričio 13 d. Vilniaus m. 21-mo notarų biuro notarės V. Š. patvirtintą ieškovės A. K. ir atsakovės T. G. pasirašytą paskolos sutartį (kurios notarinio registro Nr.: duomenys nesklebtini) į 7.802,00 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų dviejų litų 00 ct) negrąžintos paskolos sumą, į 3.342,68 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt dviejų litų 68 ct) delspinigių sumą ir į 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio sumą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės T. G. ieškovės A. K. naudai 999,60 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš A. K. 29,00 Lt (dvidešimt devynis litus 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Išieškoti iš T. G. 15,00 Lt (penkiolika litų 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Į valstybės biudžetą išieškomos sumos turi būti sumokėtos į sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbanke, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė