Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ ieškinį atsakovui T. M. dėl administravimo išlaidų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1516-253/2018 UAB „Statom Klaipėda“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratore paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“. 2019 m. vasario 8 d. nutartimi BUAB „Statom Klaipėda“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, nes įmonė turto neturi, veiklos nevykdo, jos likvidavimo procedūros yra baigtos, įmonės skolos negali būti padengiamos. 2019 m. vasario 7 d. BUAB „Statom Klaipėda“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2, 4 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta BUAB „Statom Klaipėda“ administravimo išlaidų sąmata, kurią sudaro 3300 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, ir 10575 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas.

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

ĮBĮ 10 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje pažymėta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, neteisėtų veiksmų sukeltą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1418-730/2016). Įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. M., laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ėjo UAB „Statom Klaipėda“ direktoriaus pareigas. Atsakovas, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, bendrovei tapus nemokiai, neįgyvendino ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad tarp atsakovo, ėjusio bendrovės direktoriaus pareigas, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, kurios nevykdymas, sąlygojo situaciją, kai bendrovė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui priklausančio atlyginimo ir patirtų išlaidų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būtent bendrovės vadovui priskirtina pareiga saugoti bendrovės turtą ir tinkamai organizuoti kasdieninę veiklą. Atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, tačiau nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl teismas sprendžia, kad pareigos nevykdymas lėmė, jog bendrovės turto nepakanka administravimo išlaidoms sumokėti, todėl atsakovas yra atsakingas už žalos (nuostolių), kurios atlyginimą prašo priteisti ieškovė, atsiradimą. Esant šių aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl laikytina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (ĮBĮ 8 straipsnis, 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš atsakovo priteistina 3300 Eur bankroto administratoriaus atlyginimo ir 45,18 Eur administratorės patirtų išlaidų už BUAB „Statom Klaipėda“ teisinio statuso registravimą.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro – 75 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo administravimo kompanija“ iš atsakovo T. M. 3345,18 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus aštuoniolika euro centų) administravimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3345,18 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų aštuoniolikos euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.