Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9071-110/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mokilizingas“ pareiškimą dėl skolininko V. J. turto dalies nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys yra V. J., A. J. ir antstolis G. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotą asmenį, antstolį G. B., pavaduojantis antstolis R. K. su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio G. B. kontora vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą 2011-01-30 vykdomąjį dokumentą Nr. 1-15599-803/2010 dėl 212,07 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė A. J. gauna pensiją VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriuje, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.

CK 3.67 str. 1 d. numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 str. 1 d. teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog V. J. priklauso 1/2 dalis A. J. piniginių lėšų, gaunamų iš jos darbinės, intelektinės veiklos ir/ar pensijos, nes minėtų asmenų santuoka nėra nutraukta, visiškai neatsižvelgė į tai, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimu A. J. ir V. J. santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta, kad V. J. skola kreditoriui UAB „Mokilizingas“ yra asmeninė ir ją grąžins būtent V. J. Nors skundžiamos nutarties priėmimo metu minėta sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės situacijos, t.y. neatsižvelgdamas į tai, jog teisme jau išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo, kurioje išspręstas klausimas ir dėl vieno iš sutuoktinių skolos pobūdžio, tačiau sprendimas joje dar nėra įsiteisėjęs, priėmė skundžiamą teismo nutartį. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjant atskirąjį skundą Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimas jau yra įsiteisėjęs. Tai reiškia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis negali būti vykdoma, nes A. J. gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams nepriklauso.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir aiškino teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti.