Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 5 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023-06-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2025-10-05 apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 7510“, Nr. ARTB - 0180 (patikros sertifikato Nr. 2405299) jam buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

- liudytoja N. Z. parodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį turi apie 12 metų. Tiek laiko juo ir naudojasi, tačiau žadėjo jį parduoti ir jau turėjo pirkėją. Jos vyras S. Z. minėtą automobilį būtų pardavęs savo bendradarbiui V. A.. Kažkur apie rugsėjo 11-12 d., tiksliai dienos nepasakys, nes neprisimena, vyras minėtą automobilį už 650 eurų pardavė V. A., jis automobilį iš karto pasiėmė. Nors automobilį ir pasiėmė, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties jie nebuvo susirašę, kadangi jos vyrui turėjo daryti operaciją. Buvo sutarta, kad pirkimo-pardavimo sutartį susirašys, kai vyras grįš iš ligoninės po operacijos į namus. 2025-10-05 sužinojo, kad jos automobilis yra paimtas, nes jį vairavo kitas vyro bendradarbis - V. J., kurio ji asmeniškai nepažįsta ir net nėra mačiusi. Sužinojo dar ir tai, kad automobilį jis vairavo būdamas neblaivus, be to, jo nesuvaldęs nuvažiavo į griovį. Apie tai, kad V. turėjo pirkti jos automobilį, iš viso tokios kalbos nebuvo. Be to, ji kalbėjo ir su V., kuris jai tik pasakė „važiuojam į aikštelę pasiimti automobilio“. Apie tai, kaip jos automobilis atsirado pas V., jis nieko neaiškino. Nuo tos dienos, kai V. pasiėmė automobilį, daugiau automobilio pas juos nebuvo atvaręs, ji automobilio nematė. Už automobilį jiems buvo sumokėti ir pinigai, išskyrus tai, kad nepasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Ji negali paaiškinti, kada ir dėl ko V. automobilį davė V.. Nors už minėtą automobilį ir gavo pinigus, tačiau automobilis iki šiol yra registruotas jos vardu, tai ji ir norėtų jį atsiimti (b. l. 74-77);

- liudytojas V. A. parodė, kad V. J. yra jo draugas. 2025 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos pasakyti negali, nes neprisimena, bet kažkur po 10 d., jis iš bendradarbio S. Z. nusipirko automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra registruotas S. Z. žmonos N. Z. vardu. Iš karto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties su S. žmona nesusirašė, nors jis pinigus - 650 eurų už minėtą automobilį sumokėjo iš karto jį pasiimdamas. Sakė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį susirašys, kai S. grįš po operacijos į namus. Kai pasiėmė minėtą automobilį, maždaug po savaitės laiko jį už 650 eurų pardavė savo draugui V.. Dar su V. sutarė, kad kai grįš S. iš ligoninės, nuvažiuos pas jį ir tada jis iš karto minėtą automobilį, susirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį, persirašys savo vardu. Apie tai buvo sakęs ir S.. S. tik pasakė, kad jam jokio skirtumo, kas pirks tą automobilį. Kai su V. sutarė dėl automobilio, jis iš karto jį pasiėmė, daugiau jis to automobilio nematė. Tiksliai negali pasakyti, kada V. davė tą automobilį, bet gal savaitę iki to, kai jis buvo sulaikytas neblaivus. Jis jau buvo automobilį nupirkęs ir perpardavė V. J. (b. l. 80-83).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. V. J. teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką taip pat įrodo įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis, kuriame nurodytos esminės įvykio aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 2025-10-05 V. J. alkoholio kiekio matuokliu 20.19 val. nustatytas 2,52 prom. neblaivumas, 20.41 val. nustatytas 2,38 prom. neblaivumas, liudytojų M. Š., N. Z., V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281? str. 1 d.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kt. aplinkybes.

V. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 5 kartus, teistumui neišnykus (b. l. 124-135). Nėra pagrindo V. J. pripažinti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi ankstesnės jo padarytos veikos nėra panašios į šią įvykdytą veiką, o veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. 5 metų laikotarpyje tris kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 124-127), nedirbantis (b. l. 120), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 121). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. J., nedirbančiam ir negaunančiam stabilių pajamų, nepadariusiam reikiamų išvadų iš ankstesnių nuteisimų (paskutinį kartą atlikus laisvės apribojimo bausmę), už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent arešto bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip didesnė nei bausmės minimumas, nes, kaip minėta, V. J. iki tol jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas rodo didesnį asmenybės pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2025-10-05 20.41 val. iki 2025-10-06 12.35 val. (1 para, b. l. 85-92).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Pastebėtina, kad V. J. kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, gailėjosi dėl netinkamo elgesio. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Asmuo pasižadėjo keisti savo gyvenimo būdą ir nebedaryti nusikalstamų veikų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą. Būtent, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, įpareigojant V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

V. J. elgėsi ypač neatsakingai, kaip pats pripažino, vairavo automobilį prieš tai gausiai vartojęs alkoholinius gėrimus, būdamas apsvaigęs, nuvažiavo nuo kelio. Jam buvo nustatytas 2,38 prom. girtumas. Todėl V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-10-06 (BK 68 str.). Toks terminas, įvertinus asmeniui nustatytą girtumą, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Gynėjo siūlymas skirti asmeniui specialiosios teisės atėmimą 1 metų laikotarpiui nėra pagrįstas ir negali būti tenkintinas, įvertinus, kad V. J. buvo nustatytas vidutinis, artimas sunkiam, girtumo laipsnis, transporto priemonę jis valdė gyvenamosios vietos teritorijoje, kaip minėta, jos nesuvaldęs, nuvažiavo nuo kelio, kas rodo, kad asmens veiksmai buvo tikrai pavojingi.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (BK 72 str. 2 d.).

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 102-113) iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistinos. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomosios priemonės panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam buvo skirtas gynėjas advokatas V. P.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-10-16 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. J. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į jo turtinę (nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas), šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.

- automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, - perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. J. vardu, esantis voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, - perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. J. (J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį areštu 39 (trisdešimt devynioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. nustatyti galutinę bausmę – areštą 26 (dvidešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025-10-05 20.41 val. iki 2025-10-06 12.35 val. (1 parą) ir laikyti, kad V. J. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti V. J. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-10-06;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

V. J. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomąsias priemones panaikinti.

Neišieškoti iš V. J. 125,00 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

- automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, - perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. J. vardu, esantį voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, - perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti V. J., kad jis privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.