Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Vaido Vasiliausko,

dalyvaujant prokurorėms Živilei Muliuolytei, Jūratei Šilingaite-Pečkienei, Eglei Kirpienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalis (du mėnesiai) ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. vasario 24 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2021 m. birželio 28 d. apie 15.25 val. Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistui D. S., (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio resocializacijos kabinete įteikinėjant laišką jam (R. M.), D. S. žodžiu nurodžius padėti laišką atgal ant stalo, jis (R. M.) piktybiškai nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo, nereagavo ir pradėjo laišką plėšyti. Pareigūnui D. S. dar kartą davus nurodymą žodžiu jam (R. M.) nutraukti neteisėtus savo veiksmus, jis (R. M.) reikalavimui nepakluso ir panaudojo fizinį smurtą prieš D. S., t. y. pastūmė pareigūną, kad šis negalėtų paimti iš jo laiško, pareigūnui D. S., vykdant savo pareigas, bei siekiant atremti jo (R. M.) pasipriešinimą ir neteisėtus veiksmus, panaudojus kovinius imtynių veiksmus ir užvedus jo (R. M.) dešinę ranką už nugaros, jis (R. M.) tyčia priešinosi teisėtiems pareigūno veiksmams ir tyčia su kaire ranka traukė/plėšė pareigūno D. S. kairę ranką nuo savo dešinės rankos, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam kairės plaštakos V piršto sumušimą ir nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu jis aktyviais tyčiniais veiksmais panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui. Tokiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą, BK 286 straipsnyje.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. byloje įrodyta, kad konfliktas kilo dėl to, jog nuteistasis valstybės pareigūno kabinete pagriebė ir pradėjo plėšyti jam adresuotą laišką. Teismas nustatė, kad nuteistasis tyčia, siekdamas neatiduoti laiško, aktyviai priešinosi ir kita ranka plėšė nukentėjusiojo kairę ranką nuo savęs, dėl ko buvo sužalotas D. S. kairės plaštakos V-tas pirštas ir bėgo kraujas, nukentėjęs dėl to jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, požymius, nes pasipriešinimo valstybės tarnautojui faktas, panaudojant fizinį smurtą, neabejotinai įrodytas.

2.2. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, jog R. M. yra teistas du kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą. Nustatė, jog neišnykus teistumui, R. M. padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, kas yra nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė, kad kaltinamasis nusikalto bausmės atlikimo vietoje, padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į tai, kad, galimai, nebūtų atskleistas dar sunkesnis nusikaltimas. Atsižvelgė ir į tai, kad bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose yra baustas už vidaus tvarkos ir režimo taisyklių pažeidimus. Teismas įvertinęs, jog veika sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, sprendė, jog kaltinamajam turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo R. M. parodymus, remdamasis kaip kaltinančiais nukentėjusiojo D. S. parodymais, specialisto išvada, pripažino įrodytomis aplinkybes, jog konfliktas kilo dėl to, jog nuteistasis valstybės pareigūno kabinete pagriebė ir pradėjo plėšyti jam adresuotą laišką, pareigūnui D. S. pareikalavus padėti laišką, nes jam buvo kilęs įtarimas, jog laiškas, adresuotas nuteistajam R. M., gali būti prisodrintas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuteistasis nepakluso pareigūno reikalavimui, tyčia, pastūmė jį nuo savęs, taip mėgindamas neatiduoti laiško, nuo ko nukentėjusysis atsitrenkė į sieną. Tada nukentėjusysis panaudojo kovinius veiksmus ir užsuko nuteistojo dešinę ranką už nugaros. Nuteistasis tyčia, siekdamas neatiduoti laiško, aktyviai priešinosi ir kita ranka plėšė nukentėjusiojo kairę ranką nuo savęs, dėl ko buvo sužalotas D. S. kairės plaštakos V-tas pirštas ir bėgo kraujas, nukentėjęs dėl to jautė fizinį skausmą.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus ir atlikus įrodymų tyrimą, pritaria skundo teiginiams, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą kaltinamajame akte. Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos neginčijamoms išvadoms apie R. M. kaltumą. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, apkaltinamasis nuosprendis yra naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

9. Kaltinamasis R. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis, supykęs dėl to, kad pareigūnas jam neatiduoda laiško, savavališkai jį paėmė nuo stalo, ėjo pro duris ir pradėjo plėšyti laišką. Pripažino, jog pareigūnas liepė padėti laišką, jam suėmė už rankos, tačiau jis nepakluso pareigūno reikalavimui ir laiško neatidavė. Pasak kaltinamojo, gal pareigūną ir pastūmė, savo laisva ranka atstūmė (numušė) pareigūno ranką nuo savo rankos. Tada nukentėjusysis jį pargriovė ant grindų, užlaužė rankas. Buvo surakintas ir išvestas iš D. S. kabineto kitų pareigūnų. Mano, kad jo veiksmai, dėl kurių dabar gailisi, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pasak kaltinamojo, konfliktas įvyko tada, kai iš nukentėjusiojo kabineto išėjo nuteistasis L. Š. ir dar vienas nuteistasis.

10. Nukentėjusysis D. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog dirba Marijampolės pataisos namuose Resocializacijos skyriaus specialistu. 2021 m. birželio 28 d. savo kabinete dalino nuteistiesiems adresuotus laiškus. Laiško atsiimti atvyko nuteistasis R. M.. Atplėšęs R. M. adresuotą laišką (tokia tvarka pataisos namuose), pastebėjo ant lapų įtartinų dėmių. Žino, kad taip yra prisodrinamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, adresuojamos nuteistiesiems, todėl pasakė, kad laiško nuteistasis negaus, nes jį reikia ištirti. Vėliau nuteistasis R. M., staiga užėjęs į kabinetą, pagriebė nuo stalo jam adresuotą laišką. Jis liepė laišką padėti atgal, tačiau R. M. neklausė ir staiga pradėjo laišką plėšyti. Jis dar kartą pareikalavo padėti laišką, tačiau nuteistasis R. M. jį pastūmė nuo savęs, taip mėgindamas neatiduoti laiško, nuo ko atsitrenkė į sieną. Tada jis panaudojo kovinius veiksmus ir užsuko nuteistojo dešinę ranką už nugaros. Nuteistasis priešinosi ir kita ranka plėšė jo kairę ranką nuo savęs, dėl ko buvo sužalotas V-tas pirštas ir bėgo kraujas, jautė fizinį skausmą. Teigė, jog incidentą matė kabinete buvę nuteistieji P. R. ir L. Š.. Į kabinetą vėliau užėjo ir resocializacijos skyriaus specialistė A. V., kuri iškvietė pagalbą.

11. Liudytoja A. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2021 m. birželio 28 d., po pietų, valandos nepamena, išgirdo kaip ją vardu šaukia iš gretimo kabineto (duomenys neskelbtini) būrio viršininkas D. S.. Išgirdo bildesį gretimame kabinete. Užėjusi į kabinetą, pamatė ant grindų gulintį nuteistąjį R. M., o ant jo viršaus D. S., kuris buvo užsukęs nuteistojo ranką. Telefonu paskambino į budinčiąją dalį ir iškvietė pagalbą. Matė, kad D. S. iš kairės rankos piršto bėga kraujas. D. S. jai sakė, kad susižalojo pirštą pargriovęs R. M. ant žemės. Tuo metu kabinete buvo tik D. S. ir nuteistasis R. M.. Nuteistieji P. R. ir M. Ž. tuo metu buvo koridoriuje.

12. Liudytojas L. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad minėtą dieną, po pietų, valandos nepamena, buvo užėjęs į būrio viršininko D. S. kabinetą pasikonsultuoti dėl skundo. Būrio viršininkas jam paaiškino skundo aplinkybes ir jis išėjo. Jokio konflikto tuo metu kabinete nebuvo. Tuo metu kabinete nuteistojo R. M. nebuvo.

13. Liudytojas P. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2021 m. birželio 28 d., po pietų, du kartus buvo užėjęs į būrio viršininko D. S. kabinetą dėl siuntimo pas gydytoją. Nuteistojo R. M. kabinete nebuvo. Nematė konflikto tarp būrio viršininko ir R. M..

14. Liudytojas M. Ž. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog matė pro kabineto duris, kaip būrio viršininko D. S. kabinete pareigūnai prispaudę prie grindų laiko nuteistąjį R. M., dėl ko įsikišo į šį konfliktą, už ką buvo sulaikytas ir nubaustas.

15. 2021 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir D. S. tarnybiniame pranešime aprašytos tos pačios aplinkybės, kaip ir nukentėjusiojo D. S. apklausoje (1 t., b. l. 6–8, 9).

16. Įvykio vietos apžiūros protokole parašyta, kad, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) būrio viršininko D. S. kabinetą, viduryje kabineto matomas išjuodintas grindų plotas (galimai dėmės po grumtynių, 1 t., b. l. 10–12, 13–19).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) parašyta, kad D. S. klinikiniais duomenimis konstatuota kairės plaštakos V piršto nubrozdinimas ir sumušimas buvo padaryti kontaktuojant su bukabriauniu ar aštriabriauniu daiktu, galimai 2021 m. birželio 28 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. D. S. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 58).

18. 2021 m. birželio 29 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 9/07-6937 pateikta informacija, kad nėra galimybės pateikti vaizdo įrašų dėl (duomenys neskelbtini) būrio gyvenamųjų patalpų bei resocializacijos skyriaus specialisto kabineto, nes minėtos vietos nėra filmuojamos (1 t., b. l. 81).

19. 2022 m. birželio 9 d. Marijampolės pataisos namų rašte „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. 1S-4804 pateikta informacija, kad Resocializacijos skyriaus pareigūnas D. S. savo vaizdo registratorių 2021 m. birželio 28 d. buvo perdavęs naudoti viename lokaliniame sektoriuje dirbančiai pareigūnei A. V., kuriai dar nebuvo išduotas vaizdo registratorius. Taip pat nurodyta, kad tyrimas dėl 2021 m. birželio 28 d. R. M. gauto laiško atliekamas nebuvo, bet surinkta dokumentinė medžiaga perduota svarstyti dėl drausminės nuobaudos skyrimo (2 t., b. l. 68).

20. Kartu su raštu pateiktas ir 2021 m. birželio 29 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nurodyta, kad R. M. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 skirsnio 11 straipsnio 3 dalies 1,2 ir 5 punktus, skirta drausminė nuobauda – 30 parų kamerų tipo patalpose (2 t., b. l. 69-70). Taip pat pateiktas 2021 m. birželio 28 d. R. M. paaiškinimas, kuriame jis parodė, kad buvo būrio auklėtojo kabinete, įvykus konfliktui dėl jo prašymo būrio auklėtojas suėmė jį už rankos, bandė parversti kam nepavykus pradėjo rėkti kviestis pagalbos, tuo metu nuteistasis pareigūnui pasidavė ir atsigulė ant žemės po ko atbėgo pareigūnui ir suėmė jį. Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. L. tarnybiniame pranešime dėl (duomenys neskelbtini) būrio nuteistojo R. M. pažeidimo, nurodyta, kad 2022 m. birželio 28 d. 15.30 val. per telefoną paskambino į budėtojų dalį SVS specialistė A. V. ir pranešė jog (duomenys neskelbtini) būryje užpultas kabinete, būrio viršininkas. Nubėgęs į (duomenys neskelbtini) būrio patalpas ir atidaręs būrio viršininko kabineto duris, pamatė, kad SVS specialistas D. S., paguldęs ant kabineto grindų ir užvedęs nuteistojo ranką už nugaros laiko (duomenys neskelbtini) būrio nuteistąjį R. M.. Tuomet minėtam nuteistajam buvo panaudota spec. surišimo priemonė, uždėti antrankiai, bei nuteistasis pristatytas į budėtojų dalį ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Specialiųjų priemonių panaudojimo akte Nr. 8.64-16, nurodyta, jog pareigūnai V. L. ir L. B., vadovaudamiesi Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo IV skyriaus 11 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 5 punktu ir specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo 3 skyriaus 12.4.4 punktu, prieš nuteistąjį panaudojo specialiąsias priemones: uždėjo surišimo priemones antrankius. Nuteistasis buvo atvesdintas į budėtojų dalį ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Pateikti ir Marijampolės pataisos namų Drausmės komisijos siūlymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam, Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimas dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus Nr. 859, nuteistojo asmens kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad uždraustų daiktų nerasta (2 t., b. l. 70-73).

21. 2022 m. birželio 14 d. Marijampolės pataisos namų rašte „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. 1S-4926 pateikta informacija, kad registratoriaus Nr. 2 vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas, kadangi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo jungiamas, nes nebuvo reikšmingas. Šiuo registratoriumi buvo fiksuoti įvykiai tik po to, kai incidentas tarp nuteistojo R. M. ir RS specialisto D. S. jau buvo pasibaigęs, o atbėgę budinčiosios pamainos pareigūnai, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, tik uždėjo antrankius ir nuteistąjį išsivedė iš būrio.

Dėl įrodymų vertinimo

22. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K‑263-697/2017).

23. Nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis faktiškai grindžiamas būtent tokiomis išvadomis.

24. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamojo veiksmai buvo aktyvūs, smurtiniai ir tyčiniai, R. M. sąmoningai nepakluso savo pareigas ėjusio pareigūno reikalavimams atiduoti (padėti) laišką, jo neplėšyti. Pareigūnui mėginant užsukti ranką ir atimti galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis prisodrintą laišką, nuteistasis, tyčia, stengėsi ranka atplėšti nuo savo rankos pareigūno ranką ir tuo metu sužalojo D. S. kairės plaštakos V-tą pirštą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

25. Taigi apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo D. S. parodymais, o kitus įrodymus vertino kaip netiesiogiai patvirtinančius, arba tiksliau – nepaneigiančius nukentėjusiojo parodymų. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas yra ydingas, selektyvus, padarytas neatsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, todėl ir teismo padarytos išvados yra klaidingos.

26. Nėra abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam pareigūnui D. S., naudojant kovinius imtynių veiksmus prieš R. M., buvo padarytas kairės plaštakos V piršto nubrozdinimas ir sumušimas, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sužalojimas D. S. galėjo būti padarytas 2021 m. birželio 28 d., kietu bukabriauniu ar aštriabriauniu daiktu, vienu poveikiu (1 t., b. l. 58). To neneigė ir R. M., nurodęs, jog D. S. sugriebus jį už rankos, R. M. savo kaire ranka traukė nukentėjusiojo ranką ir tai buvo savigynos instinktas.

27. Siekiant konstatuoti BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimą nepakanka nustatyti atliktus tam tikrus veiksmus pareigūno atžvilgiu, bet būtina įrodyti kryptingą fizinio smurto panaudojimą siekiant pasipriešinti pareigūnams. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad R. M. fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju D. S. buvo, tačiau tai nėra pakankama aplinkybė konstatuoti BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą – kadangi nėra nustatyta, kad R. M. sąmoningais ir apgalvotais veiksmais, keliančiais grėsmę tarnybos funkcijas atliekančiam pareigūnui, panaudojo smurtą jo atžvilgiu, siekdamas pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas.

28. Taigi R. M. nepasitenkinimas ir muistymasis nukentėjusiajam prieš jį naudojant kovinius veiksmus nesudaro pagrindo išvadai, kad jo veika pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, juo labiau, kad be administracinės atsakomybės laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti taikomos ir drausminės nuobaudos už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą ir pareigų nevykdymą. O būtent, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose išvardintos nuteistųjų pareigos, kurių viena, be kita ko, yra vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju R. M. buvo taikyta būtent tokia drausminė atsakomybė ir buvo paskirta nuobauda – 30 parų kamerų tipo patalpose.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis įrodymų visumos analize, nėra pagrindo konstatuoti įrodyta tai, jog apeliantas veikė tiesiogine kryptinga tyčia, siekdamas panaudoti fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, naikinamas ir, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos išlaidų

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. M. (2 t., b. l. 49-50, 62-64). Pagal šias pažymas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 183,40 Eur (53,40 Eur + 130 Eur). BPK 105 straipsnyje įtvirtinta proceso išlaidų išieškojimo tvarka. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju R. M. išteisinamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. M. neišieškoti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.