Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-10-08 · Byla Nr. N-575-755-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-575-4233-11Nutartis · 2011-05-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. N-575-755-12Nutartis · 2012-10-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-08
Bylos Nr.
N-575-755-12
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00033-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 47.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-755/2012Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00033-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 47.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

E. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.00 val., garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo rastos aštuonios jam priklausančios plastmasinės 20 litrų talpos kuro talpos, kuriose buvo laikoma 160 litrų dyzelinio kuro iš trečiųjų šalių. Protokole nurodyta, jog E. D. garaže laikyto dyzelinio kuro įsigijimo dokumentų neturėjo ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintų Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose taisyklių 3.5 bei 19 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172² straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu E. D. už ATPK 172² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1 000 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad E. D. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, operatyvaus patikrinimo aktais, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu ir Institucijos pareigūno parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jog nagrinėjamo įvykio metu rastas kuras priklauso jam, tačiau tvirtina turėjęs ir pateikęs pareigūnams šio kuro įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgęs į tai, teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugsėjo 2 d. operatyvaus patikrinimo pažyma ir skystų energetinių produktų mėginių paėmimo protokolas patvirtina, jog Institucijos pareigūnai paėmė minėto kuro mėginį, o Muitinės laboratorijos 2010 m. spalio 21 d. tyrimo protokolas paneigia E. D. nurodytą aplinkybę, kad kuras buvo įsigytas iš automatinės degalinės, esančios Klaipėdoje, Smiltelės gatvėje, kadangi jo sudėtyje nėra riebalų rūgščių metilo esterio (toliau – ir RRME), nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 8.4 punktu, nuo 2007 m. sausio 1 d. į šalies vidaus rinką tiekiamas dyzelinas (išskyrus 2 klasės arktinį dyzeliną) privalo savo sudėtyje turėti 5 % RRME. Be to, pabrėžė, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pripažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą. Vertindamas Muitinės laboratorijos 2010 m. spalio 21 d. tyrimo protokolo patikimumą, teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog patikrinimo metu paimta 20 litrų talpos plastikinė talpa su dyzeliniu kuru, kuri užantspauduota dalyvavusių parašais, o minėtą patikrinimo aktą pasirašė ir pats E. D., be to, savo 2010 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad vieną kuro talpą atidavė atlikti ekspertizei. Pažymėjo, jog skystųjų energetinių produktų mėginių paėmimo protokole nurodyta, kad iš 20 litrų plastikinės kuro talpos, kuri buvo užplombuota, paimtas kuro mėginys supiltas į du 1 litro talpos stiklinius butelius, jie perrišti virvelėmis ir užklijuotos etiketės, protokolą pasirašė du Institucijos pareigūnai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, o operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat nurodyta, jog iš plastikinės talpos, priklausančios E. D., buvo paimtas dyzelinio kuro mėginys kokybės parametrams nustatyti, talpa buvo užplombuota ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. paimta iš garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame buvo rasta 160 litrų dyzelinio kuro, priklausančio E. D.. Tuo tarpu Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodyta, kad tyrimui pateiktas skaidrus, gelsvas, turintis specifinį gazolių kvapą skystis stikliniame butelyje, talpykla – 20 l plastikinė kuro talpa, o mėginio plombavimas nepažeistas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, nors E. D. nedalyvavo 2010 m. rugsėjo 2 d. surašant skystųjų energetinių produktų mėginių paėmimo protokolą, nėra jokio pagrindo teigti, kad Muitinės laboratorijai buvo pateiktas ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantis dyzelinis kuras. Juolab kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nurodė, jog mėginys buvo paimtas iš E. D. priklausančios kuro talpos, talpa yra identifikuota, todėl buvo neįmanoma supainioti kuro mėginio, be to, minėtą talpą užplombavę ir ant užklijuoto popieriaus lapo pasirašę policijos pareigūnai nurodė, kam priklausė kuro talpa, o E. D. neprašė atidėti mėginio paėmimo laiko ir neteikė Institucijai jokių papildomų prašymų bei dalyvavo užplombuojant kuro talpą. Pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, teismas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, todėl, nenustačius asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam turėtų būti paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, tačiau, vadovaujantis non reformatio in peius principu, asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti bloginama.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo pateiktu kuro įsigijimą patvirtinančiu kvitu ir rėmėsi Muitinės laboratorijos 2010 m. spalio 21 d. tyrimo protokolu. Teigia, jog nagrinėjamu atveju kuro mėginiai buvo paimti ne iš jam priklausančios kuro talpos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą. Pažymi, kad Muitinės laboratorijos 2010 m. spalio 21 d. tyrimo protokolas paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog kurą jis įsigijo iš automatinės degalinės, esančios Klaipėdoje, Smiltelės gatvėje, ir patvirtina, kad jis buvo įsigytas iš trečiųjų šalių. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo netikėti minėtu Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju E. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 172² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 172² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje, užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 20 000 Lt.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. D. apeliaciniame skunde iš esmės kelia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo klausimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Muitinės laboratorijos 2010 m. spalio 21 d. tyrimo protokolu bei nesirėmė asmens pateiktu kuro įsigijimą patvirtinančiu kvitu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. D. padarė ATPK 172² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas