Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotiems asmenims notarei Raimondai Kundrotienei, E. B., E. V. B, A. B., M. D. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos 5-ojo notarių biuro notarės Raimondos Kundrotienės atliktų notarinių veiksmų paduoti; 2) pripažinti Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarės Raimondos Kundrotienės veiksmus – E. B., E. V. B, M. D. A. ir A. B. pareiškimų priėmimą ir tvirtinimą – neteisėtais, ir juos panaikinti; 3) priteisti pareiškėjo A. B. patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biure yra užvesta 2015-11-15 mirusiosios V. S. paveldėjimo byla pagal 2016-04-13 notarų biure gautą E. B. pareiškimą, 2016-04-26 gautą E. V. B pareiškimą, 2016-05-09 gautą M. D. A. pareiškimą ir 2016-05-09 gautą A. B. pareiškimą. Mano, kad notarė Raimonda Kundrotienė neteisėtai ir nepagrįstai priėmė ir tvirtino minėtų asmenų pareiškimus, kadangi V. S. įpėdiniai po palikėjos mirties neatliko palikimo priėmimo veiksmų – faktiškai nepradėjo paveldimo turto valdyti, taip pat nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimų dėl palikimo priėmimo – kurie turėjo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kaip kad tai imperatyviai yra nurodyta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniai (V. S. pusbroliai ir pusseserės) į notarę kreipėsi su pareiškimais praleidę įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, notarė, vadovaudamasi galiojančiomis teisės nuostatomis, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimus, tačiau notarės tai nebuvo padaryta. Prašydamas teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5821-793/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei VĮ „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei turto padalijimo. 2016-06-02 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti E. B., E. V. B, M. D. A. ir A. B.. Tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų intensyviai vyko derybos dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu, tačiau nepasiekus derybų, pareiškėjas teikia teismui skundą dėl notarės Raimondos Kundrotienės atliktų notarinių veiksmų. Pažymi, kad teismui neįvertinus notarės Raimondos Kundrotienės skundžiamų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nebus galimybės teisingai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-5821-793/2016.

Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo A. B. skundą dėl notarės veiksmų atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pats pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl notarės veiksmų. Pažymi, kad E. B., priimdama velionės papuošalus bei rinkdama giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą per trijų mėnesių terminą, todėl teismas neturėtų panaikinti notarės veiksmų. Be to, nurodo, kad nors ji ir praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau tarp įpėdinių nėra ginčo dėl to, kad kažkuris iš įpėdinių neteisėtai priėmė palikimą praleidus terminą, todėl, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį, palikimą priimti galima ir be kreipimosi į teismą, gavus kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimą.

Suinteresuotas asmuo M. D. A. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo A. B. skundą dėl notarės veiksmų atmesti ir nepriteisti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad į notarę dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik paaiškėjus, kad mirusioji V. S. nepaliko testamento ir tik tuomet, kai leido sveikata (yra pensininkė, nustatytas II grupės neįgalumas, serga cukriniu diabetu). Be to, palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmusieji palikimą įpėdiniai.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjui neatstatyti termino skundui dėl notarės veiksmų paduoti ir pareiškėjo A. B. skundą dėl notarės veiksmų atmesti. Nurodė, kad pavėluotai į notarę dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik todėl, nes nežinojo, kad palikėja nėra palikusi savo turto A. B. ir kad pastarasis nėra jos sutuoktinis. Pripažįsta, kad priimdama prašymą dėl paveldėjimo priėmimo, notarė formaliai pažeidė paveldėjimo dokumentų priėmimo terminus, tačiau realiai orientavosi į tai, kad nėra nustatyto juridinio fakto dėl mirusiąją pergyvenusio sutuoktinio ar pirmos bei antros eilės įstatyminių paveldėtojų. Notarė nepažeidė nei vieno pretendento teisių į V. S. turto paveldėjimą, nenustatė jų paveldėtos dalies, tik atliko formalų procesinį veiksmą – turto paveldėtojų dokumentų į galimą turto paveldėjimą priėmimą.

Suinteresuotas asmuo E. V. B pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo A. B. skundą dėl notarės veiksmų atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas sakė, kad mirusioji visą savo turtą testamentu paliko pastarajam ir tik 2016 m. balandžio mėnesį sužinojo, kad iš tiesų testamento nėra, todėl parašė prašymą notarei dėl palikimo priėmimo. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad yra senyvo amžiaus, juridiškai neišprusęs ir buvo suklaidintas dėl testamento buvimo.

Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui notarei Raimondai Kundrotienei įteikti, tačiau atsiliepimas į skundą negautas.

Byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį dalyvaujantiems asmenims pranešta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 234 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Dėl praleisto termino skundui dėl notaro veiksmų paduoti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-11 nutartis Nr. 3K-3-557/2007). Sprendžiant, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-03 nutartis Nr. 3K-3-143/2008).

Šioje byloje pareiškėjas 2016-06-16 kreipėsi į teismą su skundu dėl Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarės Raimondos Kundrotienės veiksmų, praleidęs dvidešimt dienų terminą skundui paduoti, tačiau nepraleisdamas naikinamojo devyniasdešimties dienų termino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnis). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir byloje esančios medžiagos, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5821-793/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei VĮ „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei turto padalijimo. 2016-06-02 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti E. B., E. V. B, M. D. A. ir A. B.. Pareiškėjas nurodo, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų intensyviai vyko derybos dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu, ir tik tuomet, kai ginčo nepavyko išspręsti taikiai, pareiškėjas iš karto pateikė teismui skundą dėl notarės R. Kundrotienės atliktų notarinių veiksmų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, jog kilusį ginčą pirmiausia bandyta spęsti taikiai ne teisminiu keliu, neginčijo ir suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose į pareiškėjo skundą. A. B. bandymą ginčą išspręsti taikiai teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, laiko rimta priežastimi, dėl ko pareiškėjas praleido įstatymo numatytą dvidešimties dienų terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti. Pažymėtina ir tai, kad terminas nėra praleistas žymiai. Paskutiniai M. D. A. bei A. B. pareiškimai notarui paduoti 2016-05-09, skundas teismui dėl notarės veiksmų paduotas 2016-06-16, t.y. praėjus tik kiek daugiau nei dvidešimties dienų terminui, nepraleidus maksimalaus devyniasdešimt dienų termino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, pareiškėjo A. B. praleistas terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti atnaujintinas.

Dėl pareiškėjo skundo dėl notaro veiksmų

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biure yra užvesta 2015-11-15 mirusiosios V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla pagal 2016-04-13 notarų biure gautą E. B. (mirusiosios pusseserės) pareiškimą, 2016-04-26 gautą E. V. B (mirusiosios pusbrolio) pareiškimą, 2016-05-09 gautą M. D. A. (mirusiosios pusseserės) pareiškimą ir 2016-05-09 gautą A. B. (mirusiosios pusbrolio) pareiškimą. 2016-06-14 Klaipėdos miesto 5-ojo biuro notarė Raimonda Kundrotienė išdavė liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurio matyti, kad mirusiosios V. S. palikimą priėmė: E. B., E. V. B, M. D. A., A. B..

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnį, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. mirė 2015-11-15, suinteresuoti asmenys pareiškimus dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui padavė 2016-04-13, 2016-04-26, 2016-05-09, t. y. nežymiai praleidę trijų mėnesių terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje. Prieš tai minėtą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoti asmenys dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą nesikreipė, tačiau, minėtame straipsnyje taip pat nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus atitinkamam terminui ir be kreipimosi į teismą, bet tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, rašytinio įpėdinių sutikimo dėl to, kad palikimas įpėdinių gali būti priimamas ir pasibaigus atitinkamam terminui, teismui pateikta nėra, tačiau iš suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškėjo skundą, iš įpėdinių veiksmų po pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo notarei, darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys – mirusiosios V. S. įstatyminiai įpėdiniai E. B., E. V. Butkus, M. D. A., A. B., neprieštarauja ir sutinka, kad palikimą kiekvienas iš jų galėtų priimti praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Vienas iš notarų atliekamų veiksmų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad notaras, turėdamas informacijos apie tai, kad E. B., E. V. B, M. D. A., A. B. prašymų dėl V. S. turto paveldėjimo priėmimo metu kitų įstatyminių mirusiosios turto paveldėtojų nebuvo, atsižvelgdama į paveldėtojų amžių, sveikatos būklę, nors ir pavėluotai priimdama prašymus dėl palikimo priėmimo, tačiau pagrįstai, nesiekiant vilkinti paveldėjimo proceso, nedidinat paveldėtojų materialinių išlaidų, nesielgiant tik formaliai, vadovaujantis proceso koncentruotumo, M. D. A D. A., A. B. prašymus dėl V. S. turto paveldėjimo ir išduoti palikimo priėmimo liudijimą. Formalus termino praleidimas, kuris yra pateisinamas objektyviomis priežastimis negali būti pagrindas valstybės įgaliotam asmeniui atsisakyti tinkamai ginti teisėtus įstatyminių įpėdinių interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad notarės Raimondos Kundrotienės atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis).

Suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pareikštas prašymas atmesti pareiškėjo skundą akivaizdžiai patvirtina, kad suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi. Pareiškėjas A. B. skundu dėl notarės veiksmų prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, pagal teismui pateiktus dokumentus, sudaro 150,00 Eur, suinteresuotas asmuo E. B. prašo teismo priteisti rašytiniais įrodymais pagrįstas 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo A. B.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų, įvertinus byloje išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis proceso koncentruotumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, netenkintinas ir įvertinus tai, kad formaliai notarė dokumentus dėl palikimo priėmimo priėmė praleidusi įstatymo numatytą terminą, dėl ko pareiškėjas pagrįstai turėjo teisę pateikti teismui skundą dėl antstolės veiksmų, darytina išvada, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini ir bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos nei vienam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti pareiškėjo A. B. praleistą terminą skundui dėl notarės veiksmų paduoti.

Atmesti pareiškėjo A. B. skundą dėl notarės Raimondos Kundrotienės veiksmų.

Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.