- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- ATP-594-387/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko Andžejus Urbelevičiaus (toliau – ir Institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta S. L. atžvilgiu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nutraukta, nesant šio teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. L. buvo surašytas dėl to, kad jis, būdamas S. L. prekybos įmonės savininku, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo veikla - (duomenys neskelbtini)., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad darbuotoja V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 2014-10-21 dirbtų įmonės patalpose (kioske-parduotuvėje) tik sudarius su ja darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad patikrinimo metu V. L. neturėjo darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, ji atliko S. L. prašomus veiksmus – priėmė ir išdėliojo prekes, t. y. dirbo nelegalų darbą. Institucijos atstovo teigimu, V. L. buvimas atidarytoje, dirbančioje parduotuvėje, už prekystalio, be to pinigų kasoje buvimas, tiesiogiai įrodo, kad parduotuvė dirbo ir V. L. atlikinėjo darbuotojos funkcijas. Institucijos atstovo teigimu, tas faktas, kad sutuoktiniai L. yra bendraturčiai, t. y. tiesiogiai abu suinteresuoti šeimos verslu, įrodo, kad buvo dirbama atlygintinai. Tuo tarpu atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Anot Institucijos atstovo, nustatydamas šį požymį apylinkės teismas privalėjo tirti, koks yra atlygintinumo pobūdis, bet to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N663-156/2007, N575-2791/2009).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundžiama nutartis priimta išsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir tinkamai patikrinus bei įvertinus surinktus įrodymus.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Nagrinėjamoje byloje S. L. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu dėl to, kad leido dirbti nelegalų darbą savo žmonai V. L., nesudarius darbo sutarties.
Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad tarp S. L. V. L. būtų susitarimas, kuriuo V. L. įsipareigotų dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, o S. L. įsipareigotų jai suteikti darbą, mokėtų už jį atlyginimą, užtikrintų kitas darbo sąlygas. Be to, tiek skundžiamame nutarime, tiek apeliaciniame skunde yra pagrįstai akcentuojama ta aplinkybė, jog S. L. ir V. L. yra sutuoktiniai ir bendraturčiai. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, individuali įmonė paprastai yra laikoma šeimos verslu, duodančiu pajamų šeimai, ir tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią, ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, galima būtų daryti priešingą išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis, administracinė byla Nr. N575 -3162/2011, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, administracinė byla Nr. ATP-767-327/2013 ir kt.). Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, nagrinėjamu atveju V. L. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo savo pasiaiškinime nurodė, kad atėjo į parduotuvę priimti prekes, kadangi tuo metu jos vyras buvo išvažiavęs. V. L. teigimu, ji vyrui norėtų padėti, bet ne už atlygį. Be to, dėl jos sveikatos būklės vyras neleidžia jai nieko daryti. Analogiškas aplinkybes parodė ir S. L., paaiškindamas, kad tą dieną turėjo atvežti šaldytas prekes, kurias reikėjo iš karto sukrauti į šaldiklį, tad išvykdamas paprašė žmonos tuo pasirūpinti. Pasak S. L., parduotuvėlė yra jų bendras verslas. Atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, darytina išvada, kad V. L. Įmonėje veikė kaip lygiavertis šeimos verslo partneris, teikė vyrui pagalbą, todėl neįrodyta, kad ją ir S. L. sieję santykiai turėjo darbo sutarties požymių. Darydamas pastarąją išvadą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. L. 2013 m. vasarą patyrė išeminį insultą su dešinės rankos pareze (b. l. 17), kas patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad dirbti ji negali ir dėl savo sveikatos būklės.
Konstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai nėra įrodyti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą S. L., nutraukė, todėl naikinti 2015-03-24 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko Andžejus Urbelevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
2015-03-24 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.