Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs;

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. K. 2021 m. spalio 3 d. apie 0 val. 15 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai 0 val. 19 min. jam buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog prieš šio įvykio dieną namuose adresu (duomenys neskelbtini) šventė savo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Tąkart jis išgėrė dvi ar tris skardines alaus ir dar trise butelį degtinės. Maždaug po 2 valandų nuo alkoholio vartojimo jis sėdo į savo automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir važiavo pas savo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo jo namų iki draugės namų yra maždaug 3 km. Jis važiavo Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatve, pro Pirmo Alytaus tiltą ir pasuko link bažnyčios. Bevažiuojant, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 2,74 promilių neblaivumą. Negali paaiškinti, kodėl tą kartą sugalvojo neblaivus vairuoti automobilį. Jam tai nėra būdinga, kadangi jis niekada taip nesielgia. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Praeityje buvo du kartus teistas, yra baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas jis yra sumokėjęs. Jis gyvena kartu su tėvais bei prižiūri atskirai gyvenantį savo senelį, kurio prižiūrėti važiuodavo automobiliu. Jo paties motina jam yra autoritetas. Nagrinėjamo įvykio dieną, kuomet jis namuose vartojo alkoholį, o vėliau išvažiavo pas draugę, namuose nebuvo jo tėvų. Tėvas tuo metu buvo pas senelį, o motina – arba darbe, arba irgi pas senelį. Jo tėvai tikrai nebūtų leidę jam neblaiviam vairuoti automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. T. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2021 m. spalio 3 d. apie 0 val. 15 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas D. K., kuris būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir kuriam 0 val. 19 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0108, buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. 0 val. 40 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu D. K. buvo nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Minėtas automobilis „Audi A4“ buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užplombuotas. D. K. nebuvo laikinai sulaikytas (b. l. 1 – 4).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. spalio 3 d. nuo 0 val. 30 min. iki 0 val. 40 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į kiemą stovintis automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog šio automobilio salono viduje, tarp galinės ir priekinės sėdynės keleivio pusėje matyti du tušti stikliniai buteliai su užrašu (duomenys neskelbtini) ir du tušti plastikiniai buteliai su užrašu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo rakteliai. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 5 – 12).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2021 m. spalio 3 d. 0 val. 19 min. D. K. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš vieną valandą, pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0108, jam buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. 0 val 40 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu D. K. buvo nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti D. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Be to, neblaivumo nustatymo metu D. K. nesugebėjo paeiti tiesia linija ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. D. K. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 13).

Iš Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2021 m. spalio 3 d. 0 val. 42 min. D. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas (b. l. 14).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2021 m. spalio 3 d. 1.00 val. automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam D. K. (b. l. 21).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2021 m. spalio 5 d., pareikalavus, kaltinamasis D. K. pateikė mokėjimo kvitą (b. l. 32 – 33, 34).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2021 m. spalio 5 d. automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei jo užvedimo rakteliai buvo grąžinti kaltinamajam D. K., kuris įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 35 – 37).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas D. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai pilnai įrodo, jog kaltinamasis D. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamojo D. K. motina A. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant ją laiduotoja. Prašyme nurodė, jog kaltinamasis D. K. yra jos sūnus, jie gyvena kartu, palaiko labai artimus bei tamprius tarpusavio santykius. D. K. visuomet paiso bei atsižvelgia į jos nuomonę. Jai yra žinomos visos dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės. Jos sūnus D. K. yra jauno amžiaus, anksčiau jis nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų ir nėra linkęs nusikalsti, yra ramaus būdo, padorus žmogus. Šiuo metu jis labai išgyvena dėl savo nusikalstamo elgesio. Ji pati yra dirbanti, tačiau jos pajamos nėra didelės, o santaupų neturi, todėl prašo paskirti laidavimą be užstato.

Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja A. K. nurodė, jog kaltinamasis D. K. yra jos sūnus ir jie gyvena kartu. Jos sūnus nerūko, jis niekuomet nepiktnaudžiauja alkoholiu. Gelbsti buityje, nuveža kur jai prisireikia. Ji daug kalbėjo su sūnumi apie šį įvykį, sūnus dėl to labai išgyvena. Tai jam bus tikrai didelė gyvenimo pamoka. Ji nežinojo, kad jos sūnus jau ne pirmą kartą yra teisiamas, šito niekas jai nesakė. Apie šį įvykį jai papasakojo pats sūnus 2021 metų spalio 3 ar 4 dieną. Sūnaus gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), tačiau namuose jis tikrai nešventė gimtadienio, nes namuose nebūna jokių šventimų. Sūnus kartais jai pasako, kur eina, ką veikia. Galbūt tąkart jis šventė kavinėje. Įvykio dieną ji pati galėjo būti darbe arba pas slaugomą senelį. Mano, jog sūnus D. K. daugiau nenusikals, nes dabar jis stipriai išgyvena ir jie dėl to daug kalbasi. Ji pati dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jos atlyginimas yra labai mažas.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. K. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje jis buvo du kartus teistas, tačiau ankstesnis jo teistumas jau yra išnykęs, todėl šiuo atveju sprendžiama, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu D. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo D. K. įvykdyta nusikalstama veika nebuvo padaryta jokia žala. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti nustatytas aplinkybes, jog praeityje šis kaltinamasis jau buvo du kartus teistas už dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą, ir nors teistumai yra išnykę, tai charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusį nepaklusti visuotinai priimtinoms elgesio taisyklėms. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nustatyto greičio viršijimas). Svarbu ir tai, kad įvykio metu kaltinamajam D. K. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,74 promilių, t. y. būdamas stipriai apsvaigęs, automobilį vairavo miesto teritorijoje pakankamai netrumpą apie 3 km atstumą, tokiu būdu kėlė didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir saugumui. Vertinant visus byloje esančius duomenis, teismas turi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be to, BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo motina. Kaip matyti iš kaltinamojo D. K. ir siūlomos laiduotojos A. K. parodymų, jie nuolat kartu gyvena. Nors jie abu tvirtino, jog palaiko labai artimus, betarpiškus santykius, tačiau, kaip matyti iš A. K. rašytinio prašymo dėl laidavimo taikymo bei jos žodinių paaiškinimų teisme, jai iki šiol nebuvo žinoma apie ankstesnius savo sūnaus teistumus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. aiškino, jog įvykio dieną alkoholį jis vartojo savo namuose ir vėliau važiavo pas draugę. Tuo tarpu A. K. teigė, jog D. K. namuose nevartojo alkoholio. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog visgi tarp kaltinamojo ir jo motinos nėra tokio artimo tarpusavio ryšio, kurio pagrindu siūloma būti laiduotoja turėtų realią galimybę teigiama linkme koreguoti kaltinamojo elgesį. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis D. K., nuolat gyvendamas tėvų namuose, ir, jo teigimu, turėdamas artimą tarpusavio ryšį, visgi padarė tyčinį nusikaltimą, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. K. autoritetas neturėjo esminės reikšmės kaltinamojo elgesiui, kadangi tai neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio nei praeityje, nei nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Visos paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog šiuo atveju kaltinamojo D. K. motina A. K. nėra tinkama laiduotoja, kadangi ji neturi akivaizdžios bei realios galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamasis D. K. negali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip minėta, praeityje D. K. buvo du kartus teistas, tačiau jo teistumas jau yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis laikomas neteistu (b. l. 70 – 73; BK 97 straipsnis). Kaltinamasis D. K. yra baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 74 – 76). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, buvusios ir dabartinės darboviečių jis charakterizuotas teigiamai (b. l. 104, 105). D. K. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 79). Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo D. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis dirba, neturi finansinių įsipareigojimų, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kuri visiškai atitinka bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. D. K. skiriamos bausmės – baudos dydis, atsižvelgiant į sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus visas pirmiau jau aptartas aktualias aplinkybes bei kaltinamajam D. K. skiriamos baudos dydį nustatoma, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjant kaltinamojo D. K. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam D. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis D. K. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog D. K. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis D. K. vairavo automobilį miesto teritorijoje, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant būtent prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 4 d. kaltinamajam D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 62 – 64). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu D. K. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. spalio 4 d.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis D. K. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, D. K. vairuotas automobilis „Audi A4“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog D. K. vairuotas automobilis „Audi A4“, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas aktualias bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam D. K. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. 2021 m. spalio 4 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam D. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2022 m. vasario 4 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis D. K. (b. l. 26 – 28, 29 – 31). Kaltinamojo D. K. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „Audi A4“ paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. K. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62 – 64, 65 – 67). Šios D. K. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog D. K. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas D. K. ((duomenys neskelbtini)).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. 2021 m. spalio 4 d. nutarimu D. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.