- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-2380-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11999-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- Z. B., G. K.
- Ieškovas
- B. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovams Z. B. ir G. K. dėl netesybų mažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. L. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad susitarimas skaičiuoti 20 proc. metines palūkanas pagal paskolos sutartį nustojo galioti 2013 m. kovo 15 d., pripažinti, kad ieškovo pagal sutartį mokėtina palūkanų suma yra 8 649 Eur, taip pat pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 25 d. vykdomąjį įrašą dalyje dėl 19 906,32 Eur sumos išieškojimo, o 2016 m. birželio 2 d. vykdomojo įrašo pakeitimą pripažinti negaliojančiu 40 546,80 Eur sumos apimtyje.
2. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti parduoti jam priklausantį turtą iš varžytynių. Šį prašymą ieškovas grindė tuo, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo, jam priklausantis turtas gali būti parduotas iš varžytynių. Todėl siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės byloje priimtas sprendimas (nutartis) uždrausti antstoliui L. J., pardavus vykdomojoje byloje Nr. 0053/21/00401 ieškovui B. L. priklausantį turtą iš varžytynių, paskirstyti ir išmokėti gautas pinigines lėšas palūkanų sumai, viršijančiai 8 649 Eur, padengti.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nesant akivaizdžių duomenų apie pareikšto ieškinio nepagrįstumą, egzistuoja objektyvi tikimybė, kad, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovo ieškinys gali būti patenkintas. Ieškovas neginčija pagrindinės skolos sumos pagal 2012 m. vasario 29 d. sudarytą paskolos sutartį. Pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija tik išieškotojo reikalavimo dalį dėl palūkanų išieškojimo. Taigi, uždraudimas parduoti iš varžytynių ieškovui priklausantį turtą akivaizdžiai būtų neproporcinga priemonė. Nėra jokių priežasčių, kodėl turėtų būti atidėtas pagrindinės skolos, vykdymo išlaidų išieškojimas. Be to, patenkinus ieškovo prašymą visoje apimtyje, įvertinus bendrą vykdymo proceso trukmę, būtų pažeisti ne tik vykdymo proceso tikslai, bet ir išieškotojo interesai.
5. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo uždrausti išieškoti iš ieškovo turto tą skolos dalį, dėl kurios nėra ginčo. Tačiau, kaip jau nurodyta, egzistuoja protinga tikimybė, kad ieškinys gali būti patenkintas, o tai reikštų, kad sumažėtų iš ieškovo išieškomos skolos suma. Jeigu ginčo suma, išreikšta palūkanų forma, iš ieškovo būtų išieškota iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, kiltų atgręžtinių reikalavimų reiškimo būtinybė ir tai objektyviai apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. 2021 m. liepos 12 d. gautas atsakovo Z. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir ieškovo B. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su galimybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl to laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesant jų taikymo sąlygų.
7.2. Teismas jokia forma nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Teismas nukrypo nuo teismų suformuluotos pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos aiškinimo ir taikymo praktikos, o taip pat neatidžiai peržiūrėjo kartu su ieškiniu ieškovo į bylą pateiktus dokumentus bei visiškai nevertino ieškovo pateiktų argumentų, kurie nėra pagrįsti. Teismas nutartį priėmė išimtinai remdamasis ieškovo nuomone, įsitikinimu ir neargumentuotais, jokio teisinio pagrindo neturinčiais teiginiais.
7.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdžiai bloginama atsakovo padėtis, kadangi atsakovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jau daugiau nei 5 metus neturi galimybės išsiieškoti jam teisėtai priklausančių sumų, o ieškovas sąmoningai ir suplanuotai vilkina procesą, negrąžinęs atsakovui palūkanų ir suteiktos paskolos.
7.4. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo atveju, priešingai nei jų taikymo atveju, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principai nebūtų pažeisti, o būtų išlaikyti, kadangi ieškovas vykdo tęstinius nesąžiningus veiksmus, kurie yra išimtinai nukreipti į siekį išvengti skolos ir priklausančių palūkanų grąžinimo.
7.5. Ieškovo asmeniniai veiksmai sąlygojo ieškovo turto areštą, kadangi tik dėl vengimo grąžinti skolas ieškovo turtas buvo areštuotas. Ieškovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį išimtinai siekdamas, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pastarasis išvengtų dalies skolos, t. y. palūkanų, sumokėjimo kol vyks naujas teisminis procesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17103-1089/2021.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti parduoti jam priklausantį turtą iš varžytynių. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo ieškovui priklausantis turtas gali būti parduotas iš varžytynių. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
13. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės byloje priimtas sprendimas (nutartis) uždrausti antstoliui L. J., pardavus vykdomojoje byloje ieškovui priklausantį turtą iš varžytynių, paskirstyti ir išmokėti gautas pinigines lėšas palūkanų sumai, viršijančiai 8 649 Eur, padengti.
14. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su galimybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl to laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesant jų taikymo sąlygų. Teismas jokia forma nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdžiai bloginama atsakovo padėtis, kadangi atsakovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jau daugiau nei 5 metus neturi galimybės išsiieškoti jam teisėtai priklausančių sumų, o ieškovas sąmoningai ir suplanuotai vilkina procesą, negrąžinęs atsakovui ne tik palūkanų, bet ir suteiktos paskolos.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, asmens teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Šio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog byloje egzistuoja reali galimybė, kad ieškovo ieškinys bus patenkintas, todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai nevertino ieškinio pagrįstumo.
18. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).
19. Nagrinėjamu atveju grėsmė būsimo galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasireiškia tuo, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu ginčo suma, išreikšta palūkanų forma, iš ieškovo būtų išieškota iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, kiltų atgręžtinių reikalavimų reiškimo būtinybė ir tai objektyviai apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
20. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nepritaikė laikinosios apsaugos priemonės, kurią prašė taikyti ieškovas (uždrausti parduoti jam priklausantį turtą iš varžytynių), o vertino proceso dalyvių interesus, pasisakydamas, jog uždraudimas parduoti iš varžytynių ieškovui priklausantį turtą akivaizdžiai būtų neproporcinga priemonė.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė abi būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir pagrįstai, įvertinęs reikalingą laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, proporcingumą (tame tarpe ir išieškotojo interesus) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo Z. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.