- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1843-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01734-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. S., J. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“
- Trečiasis asmuo
- A. L.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1843-538/2013
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų V. S. (V. S.) ir J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. (V. S.) ir J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, trečiajam asmeniui A. L. dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-10-11 teisme gautas ieškovų V. S. ir J. S. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, trečiajam asmeniui A. L. dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-14 nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovams, kad jie su pareikštais reikalavimais pagal atsakovės buveinės vietą gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Nurodo, jog jie turi teisę kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą vadovaudamasi CPK 30 str. Be to, atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių pobūdį, specialusis įstatymas taip pat numato galimybę ieškovams reikšti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo pagal ieškovų gyvenamąją vietą, kuri šiuo atveju yra Klaipėdos rajone (Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.
Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovai V. S. ir J. S. pateikė ieškinį atsakovei UAB „Lietuvos rytas“, trečiajam asmeniui A. L. dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškovų ieškinį nurodė, kad atsakovės registracijos vietą (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi CPK 30 straipsnyje nustatytas teismingumo ieškovo pasirinkimu sąrašas nėra baigtinis. Apeliantai pagrįstai teigia, jog specialieji įstatymai, atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių pobūdį, kilusį ginčą ar ginamas teises ir interesus, gali nustatyti galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsisakymas išspausdinti ar kitokiu būdu paskelbti 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą 44 straipsnio 3-5 dalyse nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Nagrinėjamu atveju ieškinį teismui teikiantys fiziniai asmenys gyvena (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis minėta įstatymo norma, ieškovai savo nuožiūra ieškinį galėjo paduoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančiam bendrosios kompetencijos teismui arba atsakovės buveinės registracijos vietos teismui. Ieškovai pasirinko pirmąjį variantą ir toks pasirinkimas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. S. (V. S.) ir J. S. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, trečiajam asmeniui A. L. dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.