Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:

2017 m. spalio 19 d., apie 19.18 val., Klaipėdos mieste, Taikos pr. 66, vairavo automobilį Kia Sorento, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2.37 promilės etilo alkoholio.

G. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą:

2017 m. spalio 19 d., Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje, Liepojos g. 41, Klaipėdos m., laukdamas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, Klaipėdos apskrities VPK vyriausiajam patruliui A. K. už savo tiesioginių pareigų neatlikimą pasiūlė 1000 eurų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens veikos vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino tik iš dalies ir paaiškino, kad 2017 m. spalio 19 d., po darbo, važiavo susitikti su draugu. Darbdaviui priklausantį automobilį Kia Sorento pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Lidl“, o pats nuėjo į restoraną „Katpėdėlė“. Restorane išgėrė apie 200 g. degtinės, prieš tai buvo išgėręs vaistų „nuo skrandžio“. G. B. išėjo į lauką parūkyti ir pasijuto blogai. Jis nutarė perstatyti automobilį į kitą vietą, kol visai nepasigėrė. Įlipęs į automobilį, G. B. užmigo. Nežino kiek laiko miegojo, tačiau atsibudo intensyviai žadinamas kažkokio žmogaus. Žmogus grasino su G. B. susidoroti išdaužyti automobilio langus, jei šis nepatrauks savo automobilio. Kaltinamasis išsigando, todėl užvedė automobilio variklį ir pavažiavo į priekį apie 3-4 metrus. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų. G. B. vairuoti automobilio neketino, tačiau buvo specialiai tam išprovokuotas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

19.31.44 val. į tarnybinį automobilį įsodinamas G. B.;

19.40 val. G. B. prašo parūkyti. Pareigūnas: „mašinoje nuo kada yra rūkoma. Jūs savo automobilyje rūkote? Čia tikrai nėra rūkoma“. G. B. pareigūnui: „aš savo automobilyje rūkau“. Pareigūnas G. B.: „čia tikrai nerūkysite. Čia yra nerūkoma“. G. B. žodžiai pareigūnams nesigirdi. Pareigūnas G. B.: „dar nenuvežėm, bet nuvešim“.

19.40.43 val. G. B. pareigūnams: „jūs užpuolėt, žinai“. Pareigūnas G. B.: „ant ko užsipuolėm?“. G. B.: „ant manęs (toliau žodžiai nesigirdi)“. Pareigūnas G. B.: „jūs čia mus gąsdinat, ar kas čia, nesuprantu“. G. B.: „ar pažįsti (žodis negirdimas)?“. Pareigūnas; „ką tokį, A.?“.

19.42.06 val. G. B. pareigūnams: „padėkit“. Pareigūnas G. B.: „ką čia padėsi, kad tiek įpūtėt. G. čia biški kaip ir persūdei“.

19.44.56 val. G. B. sako pareigūnams, žodžių nesigirdi. Pareigūnas G. B.: „G. nepyk, niekuo nepadėsime. Iš tikrųjų“. G. B. pareigūnui: „kiek aš įpūčiau“. Pareigūnas: „du kablelis nulis septynis“. G. B.: „kas man gresia“. Pareigūnas: „nu baudžiamoji atsakomybė reiškia G.. Jeigu virš pusantro įpučiat, baudžiamoji atsakomybė, o jūsų yra vidutinis girtumas“. Pareigūnas: „vešim į ligoninę dabar“. G. B.: „keiksmažodis, man ta jūsų ligoninė. Vežk mane namo, aš miegoti noriu“. Pareigūnas: „tai reikėjo miegoti, kodėl važinėjatės už vairo“. G. B.: „kur aš važinėjau. Tik pajudėjau iš aikštelės ir tu mane sustabdei“.

19.47 val. G. B.: „noriu rūkyti, o tu man neduodi“. Pareigūnas: „išlipsi iš automobilio, galėsi rūkyti“. G. B.: „tu pažeidi mano teises“. Pareigūnas: „jei žinot savo teises, tai ir pareigas žinokit“. G. B.: „aš puikiai žinau savo teises. Tu pažeidei ir mano teises ir pareigas. Ir prašau, duokite man cigarečių“. Pareigūnas: „kokie reikalavimai. Ar aš privalau duoti jums cigarečių. Gal dar už jus ir surūkyti“. G. B.: „tu pažeidi mano teises“. Pareigūnas: „krečiat jumorą“.

19.51 val. pareigūnas G. B.: „jūsų pareiga vairuoti blaiviam“. G. B.: „o jūsų, ne?“. Pareigūnas: „aš ir vairuoju blaivus“. Pareigūnas G. B.: „o aikštelėje jūs galite neblaivus vairuoti?“. G. B.: „žinoma, o kas man uždraus?“. Pareigūnas: „sustabdėme ir uždraudėme“. G. B.: „aš nevairavau, tik aikštelėje“. Pareigūnas G. B.: „tai būtumėte ir į gatvę išvažiavęs“. G. B.: „o koks jums skirtumas“. Pareigūnas: „tiktai nubausim ir viskas“. G. B.: „nieko jūs vis tiek nepadarysite. Patikėkite. Aikštelėje aš važiuoju kaip noriu ir koks noriu“.

20.01.42 kaltinamasis ir pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. (1 t., b. l. 174-175).

Byloje esančiame policijos pareigūno A. K. „Body Camera“ daryto garso įrašo 2017-10-21 apžiūros protokole užfiksuotas toks pareigūno A. K. ir kaltinamojo G. B. pokalbis:

Pokalbio pradžia 20.13.56 val., vieta Klaipėdos Universitetinė ligoninė:

G. B.: „dabar“;

Pareigūnas: „ką dabar?“;

G. B.: „nuvežk iki bankomato“;

Pareigūnas: „kas bus?“; „aš negirdžiu ką tu man sakai“;

G. B.: „ar paleisi mane už štukę“; Kiti žodžiai nesigirdi.

Pareigūnas: „štukę dviese gausim?“;

G. B.: „Štukę ir iš kart. Aš nejuokauju“ (1 t., b. l. 4).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-07-13 ekspertizės akte Nr. 11-1259(18) fonoskopinių ekspertizių skyriaus ekspertai pateikė garso įrašo, užfiksuoto skaitmeniniame faile 2017 10119 201259 008.MOV stenogramą:

V1 (vyras) –Dabar.

V1 -Iki bankomato /paleisk mane/.

V1 -/Štukę?.../pinigų aš turiu/.

V2-Kaip? Negirdžiu ką tu ten bam-bumbi.

V1 -/atleisk mane už štukę/. Aš ir pats galiu.

V1- Aš/.../du prieš du.

V1 –Štukę gausit dviese.

V1 – Jo, štukę iš karto.

V1- Aš nejuokauju.

V1- Štukę duosiu. Nu jis grįžta.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. B. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

Pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintas Policijos patrulių veiklos instrukcijas teisės pažeidimams išaiškinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprūpinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais (ruletėmis, alkoholio kiekio matuokliais, dujų analizatoriais, greičio, stiklo skaidrumo matuokliais) ir kitomis priemonėmis (9.3 punktas). Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.9 punktą (veikos metu galiojusi redakcija), visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Pagal 35 punktą, jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti. Siekiant patikrinti liudytojų policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad G. B. ne vieną kartą bandė juos papirkti policijos tarnybiniame automobilyje, vežamas į ligoninę ir, kad dėl to buvo įspėtas apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę už pareigūnų papirkimą, policijos įstaiga buvo įpareigota pateikti tarnybiniame automobilyje Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (AP 1820) įrengta stacionaria vaizdo ir garso įrašymo įranga 2017 m. spalio 19 d. darytą įrašą (1 t., b. l. 197, 175). Teismo posėdžio metu, dalyvaujant liudytojui A. K., buvo išklausytas ir peržiūrėtas policijos įstaigos pateiktas vaizdo ir garso įrašas, trunkantis 35 minutes (nuo 19.27 val. iki 20.02 val.). Įraše užfiksuotas kaltinamojo pokalbis su policijos pareigūnais: 19.35 val. G. B. pareigūnui: „Kas bus toliau“. Pareigūnas: „Toliau atvažiuos dar vienas policijos ekipažas, mes su jumis vyksime į ligoninę kraujo paėmimui. Kraują paims ir būsite pristatytas į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi“. G. B. pareigūnui: „kiek truks“; Pareigūnas: „tiksliai negalime pasakyti valandą, gal truputį ilgiau“. 19.42.06 val. G. B. pareigūnams: „padėkit“. Pareigūnas G. B.: „ką čia padėsi, kad tiek įpūtėt. G. čia biški kaip ir persūdei“. Pareigūnas sako G. B.: „G. nepyk, niekuo nepadėsime. Iš tikrųjų“. G. B. pareigūnui: „kiek aš įpūčiau“. Pareigūnas: „du kablelis nulis septynis“. G. B.: „kas man gresia“. Pareigūnas: „nu baudžiamoji atsakomybė reiškia G.. Jeigu virš pusantro įpučiat, baudžiamoji atsakomybė, o jūsų yra vidutinis girtumas“. Pareigūnas: „vešim į ligoninę dabar“. G. B.: „keiksmažodis, man ta jūsų ligoninė. Vežk mane namo, aš miegoti noriu“. Pareigūnas: „tai reikėjo miegoti, kodėl važinėjatės už vairo“. G. B.: „kur aš važinėjau. Tik pajudėjau iš aikštelės ir tu mane sustabdei“. Iš šio pokalbio turinio tikrai negalima spręsti, kad kaltinamasis G. B. tiesiogiai, arba netiesiogiai pareigūnams siūlo kyšį siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Priešingai, vežamas į gydymo įstaigą, kaltinamasis elgėsi neadekvačiai: blaškėsi, kalbėjo arogantiškai, pakeltu tonu išsakė įvairius reikalavimus ir priekaištus pareigūnams dėl neva pažeistų jo teisių („duokit atsigerti“, „man neįdomu, aš noriu gerti“, „vežkit mane namo, aš miegot noriu“, „jūs mane užpuolėt, žinai“, „noriu parūkyt, o tu man neduodi“, „tu pažeidi mano teises“, „aš puikiai žinau savo teises. Tu pažeidi ir mano teises ir pareigas“; „ir prašau, duokite man cigarečių“; „kas man uždraus vairuoti“; „nieko jūs vis tiek man nepadarysite. Patikėkite. Aikštelėje aš važiuoju kaip noriu ir koks noriu“, „kaip jūs įrodysit, kad aš vairavau“), ir nei žodžiu, nei kokiais nors veiksmais policijos pareigūnams nesiūlė, nedavė ir nežadėjo duoti pinigų ar kitų materialinių vertybių už pageidaujamą pareigūnų neteisėtą veikimą ar neveikimą.

Teismo posėdžio metu ištirtas ligoninėje pareigūno A. K. mobilia inventorizuota garso įrašymo įranga darytas garso įrašas, įrašytas DVD plokštelėje TITANUM DVD_R. Įraše užfiksuotas pareigūnas A. K. ir kaltinamasis G. B., bei jų pokalbis laukiant gydytojo apžiūros. Pokalbio metu pasakytų žodžių ir frazių turinys yra surašytas fonoskopinės ekspertizės akte (2 t., b. l. 76-79). Iš stenogramoje užfiksuoto kaltinamojo G. B. ir liudytojo policijos pareigūno A. K. pokalbio turinio galima suprasti, kad kaltinamasis prašo pareigūno paleisti jį (žodžiais „paleisk mane“, atleisk mane už štukę“, žada atsilyginti (žodžiais „štukę gausit dviese“, „štukę iš karto“), tačiau šio pokalbio kontekste labai svarbus ir pareigūno A. K. elgesys, bei išsakytų žodžių prasmė bendrame pokalbio kontekste. Kaltinamajam pasakius žodžius: „iki bankomato, paleisk mane“, liudytojas A. K. pats ėmėsi iniciatyvos išvystyti šį pokalbį klausdamas „kas bus“. G. B. atsakius: „štukę. Pinigų aš turiu“, pareigūnas prašo patikslinti: „kaip, kaip?“, G. B. patikslina: „du prieš du...“, „štukę gausit dviese“. Liudytojas A. K. pasitikslina: „štukę dviese gausim?“; G. B. patikslinus: „Jo. Štukę iš karto“, liudytojas A. K. pakartoja: „iš karto štukę?“ Liudytojas policijos pareigūnas šio pokalbio metu neperspėjo kaltinamojo dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, neįspėjo, kad jų pokalbis yra įrašomas garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis ir gali būti panaudotas prieš G. B., o nevisiškai racionalią, neaiškaus turinio, chaotišką jo kalbą bandė įprasminti, užduodamas kaltinamajam patikslinančius klausimus ir pakartodamas jo pasakytas frazes. Tokiu būdu liudytojas A. K. galėjo sudaryti kaltinamajam G. B. iliuziją, jog yra linkęs priimti pasiūlymą ir paskatinti jį tęsti pokalbį šia tema. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad G. B. vertinamo įvykio metu buvo neblaivus (netrukus po šio pokalbio G. B. iškvėptame ore rasta 2,17 promilės alkoholio (1 t., b. l. 18), o paimtame kraujyje rasta net 2,37 prom. etilo alkoholio (1 t., b. l. 20).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2006 m. vasario 3 d. patvirtintoje atmintinė „Dėl policijos įstaigų pareigūnų veiksmų kyšio davimo atveju“ aiškiai numatyti policijos pareigūnų veiksmai kyšio davimo atveju, t. y. nedelsiant pranešti policijos įstaigos budėtojui apie įvykį, likti įvykio vietoje stengiantis jos nepakeisti ir užtikrinti jos apsaugą iki ikiteisminio tyrimo pareigūno atvykimo, užtikrinti, kad asmuo, davęs, siūlęs ar žadėjęs kyšį, nepasišalintų iš įvykio vietos, tarnybiniame pranešime nurodyti išsamius duomenis, susijusius su kyšio davimu ar siūlymu, taip pat pareigūnus, dalyvavusius įvykio vietoje ir panašiai. Be to, visais atvejais, jei manoma, kad gali būti siūlomas, žadamas ar duodamas kyšis (esant bet kokioms asmens užuominoms, prašymams ar pasiūlymams), pareigūnas pirmiausia turi taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Liudytojas policijos pareigūnas A. K. privalėjo žinoti ir žinojo, kokius veiksmus pagal minėtas instrukcijas jis privalėjo atlikti kyšio davimo ar siūlymo atveju tam, kad įvykis būtų užfiksuotas tinkamai ir dėl to nekiltų jokių nepagrįstų abejonių. Liudytojai A. K. bei V. V., duodami parodymus teisme, tvirtino, jog tarnybiniame automobilyje jie kaltinamąjį G. B. ne vieną kartą įspėjo dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti pareigūnus, tačiau kaltinamasis nenutraukė nusikalstamų veiksmų ir ligoninėje dar kartą pasiūlė susitarti už „štukę“. Tačiau šiuos policijos pareigūnų parodymus visiškai paneigia policijos tarnybiniame automobilyje sumontuotos stacionarios garso ir vaizdo įrašymo įrangos darytas įrašas, kuriame neužfiksuotas nei kaltinamojo bandymas papirkti pareigūnus, nei jų įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės. Pareigūnai A. K. ir V. V. apie kyšio siūlymą policijos tarnybiniame automobilyje ir apie kaltinamojo atžvilgiu taikomą prevencinę priemonę – įspėjimą, jog tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nenurodė pranešimuose VPK operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnui ir savo tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 21, 22, 179), taip pat tokių parodymų nedavė apklausiami ikiteisminio tyrimo pareigūno (1 t., b. l. 26-27, 33-34). Tokie nenuoseklūs, su kitais bylos duomenimis nesutampantys liudytojų policijos pareigūnų parodymai sudaro prielaidą abejoti jų patikimumu.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-176/2014, 2K–260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015). Remiantis teismo posėdyje ištirto garso įrašo turiniu, kaltinamasis G. B. tiriamo įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, labai susijaudinęs, kalbėjo pakeltu tonu, nerišliai: tai grasino pareigūnams, išsakė daug ir įvairių priekaištų bei reikalavimų, tame tarpe ir priekaištus dėl neteisėto sulaikymo, teisių pažeidimo, prašymus paleisti, vežti namo miegoti. Tuo tarpu policijos pareigūnas A. K., sulaukęs neblaivaus kaltinamojo prašymo nuvežti jį iki bankomato, privalėjo jį įspėti apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už bandymą papirkti pareigūną, o ne skatinti kaltinamąjį tęsti šį, prieš kaltinamąjį veikiantį, pokalbį. Taigi nepaneigta galimybė, jog pasiūlymas A. K. atleisti jį už „štukę“ buvo neracionalaus ir chaotiško, impulsyvaus elgesio, iš dalies skatinamo ir palaikomo paties pareigūno A. K., o ne sąmoningo ketinimo papirkti valstybės tarnautoją padarinys.

Byloje nėra nustatyta, ko konkrečiai siekė G. B. pasiūlydamas pareigūnui A. K. piniginį atlygį („štukę“) ir, kaip jis pats suprato tokį savo pasiūlymą, t. y., jo veikoje nėra būtinųjų BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių: veikos, t. y. kyšio davimo valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir kaltės – tiesioginės tyčios.

Kaltinamasis G. B. išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamasis G. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, tačiau vairuodamas neblaivus, kai nustatytas apysunkis girtumo laipsnis, jis kėlė didelį pavojų ne tik sau, kitiems eismo dalyviams, bet ir visam eismo saugumui. Anksčiau G. B. nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 89). Kaltinamasis buvo nubaustas už nusižengimus kelių eismo srityje (1 t., b. l. 90-93). G. B. nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad kaltinamasis G. B. nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki nusikaltimo padarymo, t. y. iki 2017 m. spalio 17 d. dirbo bendrovės direktoriumi, o nuo 2017 m. spalio 18 d. jis dirba šioje įmonėje pardavimų vadybininku. G. B. charakterizuojamas kaip reiklus, sumanus, nebijantis iššūkių ir visuomet prisiimantis atsakomybę darbuotojas. Darbe neblaivus ar vartojantis alkoholinius gėrimus nebuvo pastebėtas (1 t., b. l. 75). Jis 2003 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5981³⁵/2003 G. B. privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., neįregistruotoje santuokoje (1 t., b. l. 71). Kaltinamasis paaiškino, kad jis taip pat kiekvieną mėnesį finansiškai remia savo pilnametę dukterį K., gimusią (duomenys neskelbtini) m. ir pateikė tai patvirtinantį banko sąskaitos išrašą (1 t., b. l. 73,74).

G. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, viso proceso metu tvirtino buvęs išprovokuotas policijos pareigūnų ir liudytojo M. S., kritiškai savo elgesio nevertina. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybės dydžiui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, G. B. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą šios bausmės vidurkį (2017-09-28 LR įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitomas G. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 19 d., 19.18 val., iki 2017 m. spalio 20 d., 14.48 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2) (1 t., b. l. 122-123,125).

Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, bei 3 dalimi, kartu su bausme jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje: uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir nusikalstamos veikos priemonės - automobilio Kia Sorento, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. G. B. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau nei 1,5 prom. etilo alkoholio. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trukmė yra proporcinga padarytam nusikaltimui ir jam paskirtos bausmės keliamiems tikslams.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį Kia Sorento, t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims, arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų) yra kaltininkas, jo šeimos nariai (BK 72 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Nustatyta, kad automobilio Kia Sorento savininkas AB „Luminor“ bankas, valdytojas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 47). Kaltinamasis G. B. nusikaltimo padarymo metu buvo šio juridinio asmens dalyvis – akcininkas, turintis 49 procentus akcijų (1 t., b. l. 45). Byloje yra dokumentas –2017 m. spalio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 17/10/17, kuriuo nutarta bendrovės direktorių G. B. atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2017 m. spalio 17 d. Nauju įmonės direktoriumi paskirtas A. G. (1 t., b. l. 45). 2017 m. spalio 23 d. viešame juridinių asmenų registre Valstybėje įmonėje Registrų centras įregistruotas direktoriaus pasikeitimas. Išplėstiniame juridinio asmens išraše su istorija nurodyta, kad įmonės direktoriaus G. B. įgaliojimų pabaiga yra 2017 m. spalio 17 d. Kaltinamasis G. B. nusikaltimo padarymo metu nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir valdė mažiau nei 50 procentų šio juridinio asmens akcijų, todėl BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos, o iš kaltinamojo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Transporto priemonės valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė Kelių transporto priemonės vertinimo pažymą (ataskaitos Nr. 18-0023), kurioje nurodyta, kad automobilio KIA Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2018 m. vasario 5 d., įvertinus 2017 m. rugsėjo 12 d. autoįvykio metu patirtus apgadinimus, yra 15800 Eur (1 t., b. l. 193, 194). Prokuroras įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimo dieną šio turto (automobilio Kia Sorento) vertė buvo didesnė, nei nurodyta vertinimo pažymoje, nepateikė ir prašė iš kaltinamojo išieškoti vertinimo pažymoje nurodytą pinigų sumą 15800 Eur. Kaltinamasis pažymoje nurodytos automobilio vertės neginčija. Teismas konstatuoja, kad iš kaltinamojo G. B. išieškotina konfiskuotino automobilio KIA Sorento vertę atitinkanti pinigų suma 15800 Eur.

Kaltinamajam G. B. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcingos (adekvačios) jo padarytam teisės pažeidimui, paskirtos atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose.

Kaltinamajam G. B. 2017 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., b. l. 128-129).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Dokumentas – G. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2011-06-20 VĮ „Regitra“ ir saugomas baudžiamojoje byloje, perduodamas VĮ „Regitra“.

Tiriamoji medžiaga - skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD) su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam baudą 100 MGL (3766 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 19 d., 19.18 val., iki 2017 m. spalio 20 d., 14.48 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2), ir paskirti galutinę bausmę – baudą 98 MGL (3690,68 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, bei 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 3 dalimis, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuoti automobilio Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 15800 Eur.

G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamajam G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą – G. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

Skaitmenines laikmenas (CD ir DVD) nuosprendžiu įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.