- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-1698-784/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Pažeidėjas
- M. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-6367189-14 nurodoma, kad M. S., 2014-01-20 apie 22.40 val. Vilniuje, Gedimino pr. –T. Vrublevskio g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, sukdamas sankryžoje į kairę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo bei šviesoforo stulpą, sugadino automobilį bei stulpą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais M. S. įtariamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. paaiškino, kad jis sustojo prie Gedimino pr.-Vrublevskio g. sankryžos, laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti, suko į kairę, susukus vairą į kairę pusę, mašina nesisuko, o tiesiog slydo į priekį. Pradėjęs stabdyti automobilį, pastarasis slysdamas lyg prisilietė prie stulpo, tačiau M. S. nurodė, kad jokio smūgio jis nepajuto. Paaiškino, kad galbūt tiesiog kliudė su automobilio buferiu bortelį, tačiau nemanė, jog jei silpnai prisilietė prie stulpo, galėjo padaryti kokią nors žalą. Jo paties automobilio priekinis buferis porą kartų klijuotas, tuo metu, kai važiavo, jis buvo įskilęs. Jis sustojo, buvo streso būsenos, pavažiavo šiek tiek atgal, pažiūrėjo, kad ant stulpo, prie kurio prisilietė automobiliu, buvęs šviesoforas veikė, pats stulpas yra metalinis, storas, todėl jis net nemanė, kad gali jam ką nors padaryti. Jam šiek tiek pavažiavus, į jo automobilį įlipo keleiviai, jis jų paprašė pažiūrėti, ar kontakto metu nieko nepadarė stulpui, keleiviai pažiūrėję pasakė, kad stulpui nieko nepadaryta, tik sulaužytas automobilio buferis, jis pats iš automobilio nebuvo išlipęs. Manydamas, kad stulpui jokios žalos nepadarė, jis iš įvykio vietos nuvažiavo, o po 3-4 minučių jį sustabdė policija, palydėjo į įvykio vietą. Pasiaiškinime jis parašė, kad trenkėsi į tą stulpą, policijos pareigūnai su juo labai agresyviai bendravo, padavė jam pasiaiškinimo pavyzdį, jis norėjo pats aprašyti įvykio aplinkybes savais žodžiais, tačiau jam padavė šabloną ir liepė rašyti pagal jį. Įvykio vietoje policijos pareigūnai automobilio nefotografavo, automobilio nereikėjo pristatyti apžiūrai.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja S. G. paaiškino, jog M. S. yra jos draugas, įvykio dieną, jis atvažiavo pasiimti jos ir dar vienos draugės, jis suko iš Gedimino pr. link Karaliaus Mindaugo tilto, kelias buvo labai slidus, todėl, galbūt, jis kažkiek ir prisilietė prie stulpo, tačiau, ji stovėdama maždaug 5 metrus nuo šio stulpo, jokio stipraus garso negirdėjo. Po to, kai M. S. vairuotas automobilis atsitrenkė į stulpą, jis iškart paklausė, ar nieko nenutiko stulpui, ji pažiūrėjo į stulpą, pasirodė, kad jam nieko neatsitiko, todėl M. S. pasakė, kad jis nusiramintų, nes nieko nenutiko. Pats M. S. iš automobilio nebuvo išlipęs, stulpą apžiūrėjo tik ji.
Teismo posėdyje taip pat buvo peržiūrėtas iš Vilniaus apskrities VPK OVS išreikalautas vaizdo įrašas.
Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad remiantis ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatomis, nė vienas įrodymas teismui neturi išankstinės galios. Visus įrodymus teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
M. S. yra inkriminuojami du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (nutartys bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010, N575-435/2012, N261-1024/2012).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos yra matyti, kad 2014-01-20 M. S., vairuodamas A. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas kairį posūkį Gedimino pr. ir T. Vrublevskio g. sankryžoje, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo- šviesoforo stulpą. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, jeigu įvykio metu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, net jeigu tas asmuo ir nėra automobilio savininkas, o tik teisėtas jo valdytojas, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-01-20 įvykio metu buvo apgadintas M. S. vairuotas automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ką patvirtino teismo posėdžio metu ir pats M. S., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. S. eismo įvykio metu buvo teisėtas automobilio Mazda 6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, vien šio automobilio apgadinimo fakto nepakanka tam, kad M. S. būtų galimą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Šio įvykio metu, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat buvo apgadintas ir apšvietimo-šviesoforo stulpas. Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad įvykio metu jis apgadino savo vairuotą automobilį, tačiau teigė, jog jis nemanė, kad nestipriai atsitrenkdamas į apšvietimo-šviesoforo stulpą galėjo pastarąjį apgadinti. Posėdžio metu apklausta liudytoja S. G. teismui paaiškino, kad ji matė, kaip M. S. vairuotas automobilis atsitrenkė į apšvietimo-šviesoforo stulpą, pati minėtą stulpą apžiūrėjo, tačiau ant jo jokių apgadinimų nepamatė. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykio vietoje buvo braižoma eismo įvykio schema, kurioje akcentuota tik tai, jog kontakto su apšvietimo-šviesoforo stulpu metu buvo apgadintas tik M. S. vairuotas automobilis, tačiau nėra jokių atžymų apie tai, kad įvykio metu būtų buvęs apgadintas pats stulpas (b. l. 3). Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio T. Falkovskio 2014-01-20 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog įvykio metu buvo apgadintas M. S. vairuotas automobilis Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jame taip pat nenurodoma, kad būtų buvęs apgadintas apšvietimo-šviesoforo stulpas (b. l. 6). Vilniaus apskrities VPK Rintinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyresniojo patrulio E. V. 2014-01-20 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog tą dieną 22.40 val. buvo gauta informacija, jog automobilis apgadino apšvietimo-šviesoforo stulpą, esantį Gedimino pr. ir T. Vrublevskio sankryžoje, bei tai, jog minėtas automobilis buvo sustabdytas Šilo g. ir Antakalnio g. sankryžoje, tarnybiniame pranešime aprašyti M. S. vairuoto automobilio apgadinimai, tačiau nėra nieko nurodyta apie tai, kokie apgadinimai buvo padaryti apšvietimo-šviesoforo stulpui (b. l. 7). Pats M. S. savo 2014-01-20 paaiškinime taip pat nurodė, kad neneigia, jog automobiliu atsitrenkė į apšvietimo-šviesoforo stulpą, tačiau nemanė, kad toks smūgis galėjo padaryti žalos minėtam stulpui, be to ir jo draugai, apžiūrėję stulpą, patvirtino, kad stulpui jokia žala nepadaryta (b. l. 8). Byloje esančiame 2014-03-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento pranešime Nr. A51-24305/14(3.3.10.3-EM) nurodoma, kad savivaldybę UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ informavo, jog 2014-01-20 eismo įvykio metu Gedimino pr. ir T. Vrublevskio g. sankryžoje buvo apgadintas apšvietimo stulpas (b. l. 36). Pažymėtina, jog, nors 2014-03-03 UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ rašte Nr. 179 nurodė, jog teikia teismui medžiagą, susijusią su 2014-01-20 eismo įvykiu (apgadinto apšvietimo-šviesoforo stulpo fotonuotraukas bei 2014 m. kovo mėnesio sąmatą, kurioje nurodomi apšvietimo stulpo remonto kaštai) (b. l. 44-48), tačiau 2014-05-07 UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ rašte Nr. 232 teismui nurodė ir tai, kad jie apie tai, jog 2014-01-20 įvykusio eismo įvykio T. Vrublevskio g. ir Gedimino pr. sankryžoje metu buvo apgadintas apšvietimo-šviesoforo stulpas, buvo informuoti tik 2014-03-17, todėl ir teismui pateiktos apšvietimo-šviesoforo stulpo nuotraukos ir remonto sąmata buvo sudaryta tik 2014 m. kovo mėnesį (b. l. 53). Taigi, išvardintose rašytiniuose įrodymuose nurodoma, jog eismo įvykio metu M. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į apšvietimo-šviesoforo stulpą, ką pripažino ir teismo posėdžio metu apklaustas M. S., bei ką patvirtina ir byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai paranešimai, tačiau tiek M. S., tiek apklausta liudytoja S. G. nuosekliai teigė, jog eismo įvykio metu žala stulpui nebuvo padaryta. Apie tai, kad apšvietimo-šviesoforo stulpui būtų buvusi padaryta kokia nors žala, nėra nurodoma ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ar eismo įvykio schemoje. Vienintelės teismui pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti apšvietimo-šviesoforo stulpo apgadinimai, buvo darytos tik 2014 m. kovo mėnesį, t. y. nuo eismo įvykio praėjus beveik dviem mėnesiams.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymėtina, jog eismo įvykis, kurio metu buvo galimai apgadintas apšvietimo-šviesoforo stulpas, įvykio pačiame miesto centre, kur yra itin didelis eismo intensyvumas, o vieninteliai įrodymai, kuriuose aiškiai užfiksuoti apgadinimai, esantys ant apšvietimo-šviesoforo stulpo, pradėti rinkti tik beveik po dviejų mėnesių nuo M. S. surašytame administraciniame protokole nurodomos galimo įvykio datos, todėl, teismo manymu, tokie duomenys negali būti pripažinti kaip vienareikšmiškai ir neabejotinai patvirtinantys, kad šis stulpas buvo apgadintas būtent eismo įvykio, įvykusio 2014-01-10, metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014). Taigi vien manymo, kad apšvietimo-šviesoforo stulpas buvo apgadintas būtent 2014-01-20 įvykusio eismo įvykio metu nepakanka tam, kad vienareikšmiškai ir neabejotinai būtų galima teigti, jog šį stulpą apgadino būtent M. S.. Nenustačius, jog būtent 2014-01-20 eismo įvykio metu M. S. padarė žalą apšvietimo-šviesoforo stulpui (to nepatvirtina ir teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad po M. S. atsitrenkimo į stulpą nukrenta kažkokia detalė, bet nesimato, kad ji būtų nukritusi nuo metalinio stulpo, todėl labiausiai tikėtina, kad tai – M. S. vairuojamo automobilio detalė), nėra pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose buvo būtinasis ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis – žalos padarymas, todėl M. S. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Taigi, tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn be kita ko, turi būti nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, už kurį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Aukščiau išdėstytais motyvais teismas nustatė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad M. S. sukėlė eismo įvykį, už kurį jam kiltų administracinė atsakomybė, todėl jam nekilo ir pareiga likti eismo įvykio vietoje. Kita vertus, byloje nenustatyta ir sąmoningo M. S. ketinimo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes bylos duomenimis nustatyta, kad jis buvo įsitikinęs, kad vairuodamas transporto priemonę ir kliudydamas apšvietimo stulpą, pastarajam jokios žalos nepadarė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. S. atžvilgiu byla nutrauktina, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje sudėčių (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. S. administracinę bylą nutraukti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu saugoti prie bylos.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.