Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-31 · Civilinė byla Nr. e2-2069-464/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-10-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
e2-2069-464/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02128-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Lesnora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2069-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02128-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3.; 3.3.1.17. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. K. atsisakymo nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2-6177-450/2016 suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lesnora“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. 2016-10-12 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pradėti UAB „Lesnora“ veiklos tyrimą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nušalinti UAB „Lesnora“ vadovą I. G. nuo UAB „Lesnora“ vadovo pareigų, uždraudžiant vykdyti bendrovės vadovo funkcijas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) pavesti UAB „Lesnora“ administravimą UAB „Bankrupta“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2016-10-17 nutartimi pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB „Lesnora“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.126 straipsnio 2 dalį pareiškimas teismui gali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį terminą aplinkybėms pašalinti, t. y. reglamentuota privaloma išankstinio ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sprendimo tvarka. Įvertinęs su pareiškimu pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėja nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), todėl atsisakė priimti jos pareiškimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. 2016-10-19 atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-17 nutartį.

Šio atskirojo skundo nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka buvo paskirta teismo posėdžio data- 2016-11-10, 9 val. Tačiau pareiškėja A. K. 2016-10-24 pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo atsiėmimo, o 2016-10-28, t. y. iki atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, prašymą patikslino ir nurodė, kad nuo savo atskirojo skundo atsisako.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva (CPK 308 str.). Kartu toks atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti šį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos A. K. atsisakymas nuo atskirojo skundo neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia šalių ir (ar) kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, juolab kad procesas šioje byloje dar nebuvo prasidėjęs, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškimą ir iškelti civilinę bylą. Pažymėtina, kad sprendžiant tokį procesinį klausimą būtina įsitikinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai. Ir nors pareiškėja, atsisakydama nuo savo atskirojo skundo, tiesiogiai nenurodė, jog jai žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, tačiau pareiškime ji rėmėsi CPK 308 straipsniu, kurio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės. Tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai pasinaudojimo šia teise sukeliamos teisinės pasekmės yra žinomos. Tokiu aspektu jau buvo pasisakyta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-07 nutartis c. b. Nr. 2-1534-1/2010).

Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas priima atsisakymą nuo atskirojo skundo ir apeliacinį procesą nutraukia. Nutraukus apeliacinį procesą, atskirojo skundo nagrinėjimui paskirta teismo posėdžio data (2016-11-10, 9 val.) praranda aktualumą.

Pareiškėjos pradiniame 2016-10-24 pareiškime dėl atskirojo skundo atsiėmimo buvo prašoma grąžinti 217 Eur žyminį mokestį, tačiau 2016-10-28 pareiškime dėl atskirojo skundo atsisakymo pareiškėja pažymi, jog sumokėtą žyminį mokestį už pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo panaudos pareikšdama naują pareiškimą teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas žyminio mokesčio grąžinimo klausimo šia nutartimi nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. K. atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal A. K. 2016 m. spalio 19 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, nutraukti.

Teisėja Dalia Kačinskienė