Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB ,,Grandinė“ ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1 031,30 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. gruodžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo savininkai steigimo sutartimi įsteigė GNSB ,,Grandinė“. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovas savo prievolės ieškovei tinkamai nevykdė, dėl ko susidarė 1 031,30 Eur skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo D. N. 870,78 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. liepos 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 187,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai: Nurodė, kad 176,17 Eur įsiskolinimas į kaupimo fondą UAB ,,Vitės valdos“ fiksuojamas nuo 2007 m. pagrįstai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 17 d. iki 2011 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) (redakcija, galiojusi iki 2008 m. sausio 25 d.) 8.8 punktu. Duomenų, kad gyventojai ar daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimas nepritarė dėl reguliariųjų kaupiamųjų mokesčių dydžio ir jų naudojimo tvarkos, atsakovas nepateikė. Nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 87,53 Eur už šalto vandens sistemos keitimą, elektros įvado įrengimą yra pagrįstas. Bendrijos sukauptų eksploatacinių lėšų nepakako visiems darbams apmokėti, minėtos išlaidos patirtos vykdant gyvenamojo namo modernizavimo projektą, šie darbai nebuvo remiami valstybės. Šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, nesusijusiomis su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Be to byloje nėra duomenų, jog dėl šių išlaidų nebuvo priimtas atitinkamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą atlikti gyvenamojo namo modernizavimą (renovaciją). Nurodė, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo 588,46 Eur įsiskolinimą už renovaciją, nes atsakovui kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui pagal įstatymą tenka pareiga kaupti lėšas namo atnaujinimui, o šios pareigos reguliariai nevykdant – padengti susidariusį įsiskolinimą. Bylos duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. D. N. turėjo teisę į kredito daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui) ir palūkanų apmokėjimą valstybės lėšomis. Tačiau duomenų, jog atsakovo 588,46 Eur sumos įsiskolinimas būtų apskaičiuotas būtent už gyvenamojo namo atnaujinimo projekto parengimo, jo įgyvendinimo, administravimo ar kitas išlaidas, kurių atsakovas neturi mokėti, byloje nėra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovui yra fiksuojamas įsiskolinimas į kaupimo fondą laikotarpiu nuo 2008 balandžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad tai lėšos, kaupiamos namo atnaujinimui (renovacijai). Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog 588,49 Eur suma, įvardijama kaip ,,renovacijos lėšos“, yra atsakovo nepadengta, tačiau jam priskaičiuota pinigų suma, mokėtina į kaupimo fondą, kurią butų ir kitų patalpų savininkai turėjo sumokėti gyvenamojo namo modernizavimui. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 136,60 Eur delspinigių netenkintinas. Motyvavo tuo, jog ji nepagrindė savo reikalavimo, t. y. byloje nėra pateikti duomenys, kaip buvo apskaičiuota prašomų priteisti delspinigių suma, koks taikytas delspinigių dydis. Susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės teisę reikalauti delspinigių. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 031,30 Eur skolos, iš kurios 136,60 Eur sudaro delspinigių, yra pagrįstas. Tačiau atsižvelgus į tai, jog atsakovas pateikė duomenis, kad 2016 m. birželio 20 d. sumokėjo 23,92 Eur, ši suma mažintina iki 870,78 Eur (1 031,30 Eur – 136,60 Eur delspinigiai – 23,92 Eur). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas D. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimo motyvai: Teismas nepagrįstai priteisė skolą už įmokas į kaupiamąjį fondą. Paaiškino, kad 2007 m. birželio mėnesį UAB „Vitės valdos“ pradėjo nepagrįstai skaičiuoti šias įmokas, t. y. 2,00 Lt už vieną bendro naudingojo ploto kvadratinį metrą, jam asmeniškai 60,95 kv. m x 2,00 Lt – 121,90 Lt (35,30 Eur). Susirinkimo metu namo gyventojai nesutiko su šių įmokų mokėjimu ir skaičiavimu, todėl 2007 m. gruodžio mėnesį įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo nutarta įsteigti DNSB „Grandinė“ (pradėjo veikti nuo 2008 m. kovo pradžios). Nors 2008 m. vasario mėnesį UAB „Vitės valdos“ jau nutraukė šios įmokos skaičiavimą, 2008 m. vasario mėnesio sąskaitoje vis tiek pažymėjo 975,20 Lt (282,44 Eur) skolą. DNSB „Grandinė“ 2008 m. kovo ir balandžio mėnesių sąskaitose šios skolos nežymėjo, tačiau 2008 m. gegužės mėnesio sąskaitoje priskaičiavo 975,20 Lt (282,44 Eur) skolos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jo pareiga mokėti įmokas į kaupiamąjį fondą kyla iš įstatymo, nes pagal teisinį reglamentavimą dar turi būti patalpą savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimas, o šiuo atveju nebuvo. Teismas nurodė, jog jis nepateikė duomenų, kad namo gyventojų susirinkimas nepritarė šių lėšų kaupimui, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog gyventojų susirinkimas pritarė. Pati ieškovė tokių duomenų nepateikė. Teismas nepagrįstai priteisė iš jo 87,53 Eur įsiskolinimą už šalto vandens sistemos vamzdynų keitimą, elektros įvado įrengimą. Ieškovės parengtoje jam sąskaitoje už 2012 m. vasario mėn. yra priskaičiuota 302,24 Lt (87,53 Eur) už šalto vandens sistemos vamzdynų keitimą, elektros įvado įrengimą, tačiau šios sąskaitos antrajame puslapyje pažymėta, kad sumokėta per 2012 m. kovo mėnesį iš eksploatacinių lėšų už šalto vandens sistemos vamzdynų keitimą ir projektavimą, elektros įvado įrengimą 25 170,50 Lt (7 289,88 Eur). Teismas skundžiame sprendime nurodydamas, kad bendrijos sukauptų eksploatacinių lėšų nepakako visiems darbams apmokėti, todėl minėtos išlaidos patirtos vykdant gyvenamojo namo modernizavimo projektą, šie darbai nebuvo remiami valstybės, visiškai nepagrįstai lėšas, skirtas gyvenamajam namui eksploatuoti, susiejo su namo modernizacijos (renovacijos) lėšomis. Mokestis už pastato eksploataciją (namo techninę priežiūrą) skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintus tarifus nepriklausomai nuo to, ar namas renovuojamas ar nerenovuojamas. Jeigu už šalto vandens sistemos vamzdyno keitimą ir elektros įvado įrengimą yra sumokėta iš eksploatacinių lėšų, vadinasi, DNSB „Grandinė“ šias lėšas panaudojo pagal paskirtį, juk eksploatacinės lėšos yra skirtos bendrijos namui eksploatuoti. Šios lėšos neturi būti kompensuojamos papildomai, o tik gyventojų mėnesinėmis eksploatacijos įmokomis, apskaičiuotomis pagal savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 588,49 Eur įsiskolinimą už renovaciją. Visų pirma, ši suma blogai apskaičiuota, t. y. 2015 m. liepos mėn. sąskaitos lapelyje suma nurodyta 564,97 Eur, nuo 2015 m. gegužės 1 d. renovacijos lėšos neberenkamos, tačiau nurodyta 588,49 Eur. Neaišku, kaip ir už ką ši suma apskaičiuota. Antra, byloje esančioje 2016 m. birželio mėnesio sąskaitos antroje pusėje yra nurodytos gyventojų skolos – renovacijos lėšos – 3 141,96 Eur, kaupimo fondas (1) – 1 203,59 Eur ir kaupimo fondas (2) (0,05 Eur už kv. m). Renovacijos lėšos ir kaupimo fondas buvo į skaičiuojami atskirai. Be to, kaupimo fondas buvo skirstomas į kaupimo fondą (1) ir kaupimo fondą (2). Analogiškai 2012 m. kovo mėnesio sąskaitos antroje pusėje yra pateikta informacija gyventojams apie būklę 2012 m. kovo 31 d.. Šioje informacijoje nurodyta gyventojų skola kaupimo fondui – 5 741,49 Lt (1 662,85 Eur) faktinis kaupimo fondo likutis – 32 805,04 Lt (9 501,00 Eur). Žemiau yra nurodyta gyventojų skola už renovacijos lėšas – 9 908,18 Lt (2 869,61 Eur) ir faktinis renovacijos lėšų likutis – 15 177,00 Lt (4 395,56 Eur). Trečia, teismas pripažino, kad pagal įstatymą jis yra atleistas kaip nepasiturintis asmuo nuo mokėjimo už gyvenamojo namo renovaciją (atnaujinimą), bet nepagrįstai nurodė, kad ši skolos suma susidarė dėl kitų renovacijos darbų, nuo mokėjimo už kuriuos jis nėra atleistas. Įstatyme nustatytos galutinės ir išsamios išlaidų rūšys, kurias patiria daugiabučio namo savininkai mano atnaujinimo (modernizavimo) metu, todėl kitų išlaidų negali būti.Ieškovė DNSB „Grandinė“ teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai: Teismas pagrįstai priteisė skolą iš atsakovo, nes jis sąskaitas apmokėdavo savo nuožiūra, nesilaikydamas pateikiamų apskaičiavimų. Kodėl atliko tokius mokėjimus, paaiškinti negalėjo. Dalį skolos sumokėjo, todėl pats patvirtino 2008 m. gegužės– lapkričio mėn. mokėjimus. 2012 m. gyvenamajame name buvo modernizuota geriamojo vandens sistema. Dalis šių darbų išlaidų buvo apmokėta iš gyventojų anksčiau sukauptų lėšų, nes šie darbai nebuvo kompensuoti valstybės lėšomis. Sprendimas dėl modernizavimo, vamzdynų keitimo nebuvo ginčijamas. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį nepateikė įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute nėra pakeisti vamzdynai bei šildymo sistema. Pradėjus namo modernizavimo darbus pagal JESICA programą, t. y. lengvatinėmis kreditavimo sąlygomis, atsakovui nekilo pareiga mokėti už atliktus modernizavimo darbus, nes už juos mokėdavo savivaldybė. Įgyvendinant JESSICA programą, gyventojams buvo kompensuojama iki 100 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė. JESSICA programa yra skirta tik energinį efektyvumą didinančioms priemonėms (šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti, vamzdynų šiluminei izoliacijai pagerinti ir t. t.), bet neapima kitų namo modernizavimo darbų – šalto vandens sistemos keitimo, laiptinių ir namo fasado dažymo, balkonų keitimo ir kitų programoje nenumatytų darbų. Apeliantas nurodė, kad pažymoje ir išklotinėje mokesčių pavadinimai skyrėsi. Sutinka su tokiu skundo argumentu ir informuoja, kad teismo posėdžio metu buvo patikslinta, jog dokumentus pildė rusakalbis asmuo, pažymos grafoje „Renovacija“ turėjo būti nurodyta: „Kaupimo lėšos už renovaciją“. Atsakovo 588,49 Eur sumos įsiskolinimas – sukauptos lėšos iki renovacijos, iki paskolos paėmimo. Iki to laiko apeliantas neginčijo skolos dydžių, jų atsiradimų pagrindų, aplinkybių, kad skola perkelta į gyventojų naujai įkurtą bendriją. 2010 m. rugpjūčio 10 d. viešo aptarimo protokole apkalbėtas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas ir aptarta modernizavimo programa, kaip ji suprantama 2004 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 143-5232, aktuali nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2012 m. sausio 4 d.). Siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energinių išteklių naudojimo ir išlaidų mažinimo būsto šildymo išlaidoms 2011 m. vasario 25 d. protokolu pritarta parengti namo atnaujinimo planui, rangos darbų atlikimui. 2011 m. rugpjūčio 4 d. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai pateiktas daugiabučio namo atnaujinimo projektas. 2011 m. rugpjūčio 11 d. gautas pritarimas dėl projekto. Šildymo sistemos ir karšto ir šalto vandens sistemos modernizavimo darbus buvo nuspręsta finansuoti: bendrija – 10 proc., valstybė – 15 proc., banko paskola – 75 proc. Paminėtina, kad visi sprendimai dėl daugiabučio namo priimti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma savininkų susirinkime (c. b. DNSB „Grandinė“ v. 7. Ž. Nr. 2-5188- 730/2012). Bendrijos narių susirinkimo nutarimai (sprendimai) galioja tiek bendrijos nariams, tiek nesantiems bendrijos nariais butų ir kitų patalpų savininkams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Bylos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 14 d. daugiabučio namo savininkai steigimo sutartimi įsteigė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, DNSB ,,Grandinė“. Iki to laiko patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, įgyvendino UAB „Vitės valdos“. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš ieškovės pateiktos 2016 m. birželio 14 d. pažymos apie įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus matyti, kad atsakovo skola yra 1 031,30 Eur, t. y. 293,48 Eur skola už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. už komunalinis mokesčius; 911,85 Eur skola 2014 m. gruodžio 31 d. (98,67 Eur delspinigiai įskaičiuoti į šią sumą). Šią sumą sudaro – 176,17 Eur suma, mokėtina į kaupimo fondą (skola iš UAB „Vitės valdos“, 10,75 Eur – eksploatavimas, 5,81 Eur – administravimas, 2,35 Eur – bendras apšvietimas, 5,18 Eur – apskaitos tvarkymas, 1,14 Eur – namo techninė apžiūra, 0,61 Eur – bankų statistikos paslaugos, 5,41 Eur – inžinerinės įrangos priežiūra, 588,49 Eur – renovacijos lėšos, 87,53 Eur – šalto vandens sistemų vamzdynų keitimas, elektros įvado įrengimas (2012 m. kovo mėn.), 6,10 Eur – privatus kaupimo fondas, 3,27 Eur – laiptinės valymas, 1,89 Eur – teritorijos priežiūra, 136,60 – Eur delspinigiai. DNSB ,,Grandinė“ 2015 m. liepos 7 d. įspėjimu ragino atsakovą padengti įsiskolinimą. Atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. sumokėjo 174,03 Eur. Atsakovo įsiskolinimo suma 2017 m. sausio mėn. – 1 083,23 Eur. Duomenų, kad ši skola sumokėta, teismui nepateikta.

Apeliacinio teismo argumentai į skundo motyvusByloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo patalpų savininko prievolės prisidėti prie gyvenamųjų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai –priteisė ieškovei iš atsakovo D. N. 870,78 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. liepos 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 187,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad pareiga atsiskaityti atsakovui kyla iš įstatymų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Kadangi tai yra atlygintinos paslaugos, atsakovui tenka pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal nustatyta tvarka patvirtintus įkainius ir mokėti kitus mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu. Bendrijos priimti sprendimai yra galiojantys, nėra duomenų apie tai, kad šie sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais, todėl privalomi bendrijos nariams ir bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams.Apeliantas su tokiais sprendimo argumentais nesutiko ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir ieškovės ieškinį patenkino, nors ieškovas ieškinio visiškai nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, todėl prašoma priteisti suma yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija turi pagrindą sutikti su tokiais skundo argumentais. CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015, ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą.Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; taip pat vykdyti kitas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas pareigas. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu konstatuotina, jog atsakovas D. N., būdamas ieškovės bendrijos nariu ir bendraturčiu su kitais namo savininkais, privalo apmokėti savo buto ir bendro turto išlaikymo išlaidas, apmokėti išlaidas jam išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad būtent visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 176,17 Eur įsiskolinimą kaupimo fondui motyvuodamas tuo, kad duomenų, kad gyventojai ar daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimas nepritarė dėl reguliariųjų kaupiamųjų mokesčių dydžio ir jų naudojimo tvarkos, atsakovas nepateikė. Atsakovas nurodė, jog neturi pareigos ieškovei mokėti pinigines lėšas į kaupimo fondą, tokios skolos neturi, kadangi UAB ,,Vitės valdos“ mokestį rinko neteisėtai. Iš dalies sutiktina su tokiu skundo motyvu. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateikti duomenis, kokiu pagrindu UAB „Vitės valdos“ (sprendimas ar pan.) nustatė mokėtiną kaupiamojo fondo dydį, duomenis, kas sudaro kaupimo fondą, kokiu bendrijos sprendimu buvo nutarta jį rinkti nuo 2008 m. balandžio mėn., kas jį sudaro ir kaip suma apskaičiuojama kiekvienam buto savininkui. Iki nurodyto termino ieškovė teismui pateikė tik 2008 m. gegužės 31 d. atsiskaitymų likučių patvirtinimo-užskaitymo UAB „Vitės valdos“ ir DNSB „Grandinė“ aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovo skola už komunalines paslaugas – 975,20 Lt (282,44 Eur). Kaip ši skola apskaičiuota, už ką ir kokiais pagrindais, pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus duomenis neturi galimybės vertinti šios skolos atsiradimo, apskaičiavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš apelianto 87,53 Eur už šalto vandens sistemos keitimą, elektros įvado įrengimą motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl šių išlaidų nebuvo priimtas atitinkamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą atlikti gyvenamojo namo modernizavimą (renovaciją). Nesutiktina su tokiais teismo argumentais. Pareiga įrodyti, kad dėl šių išlaidų buvo priimtas atitinkamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, tenka būtent ieškovei, o ne atsakovui. Remiantis tuo, darytina išvada, jog teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą ieškovė pateikė 2010 m. rugpjūčio 10 d. viešojo aptarimo protokolą Nr. 2, 2011 m. vasario 25 d. DNSB „Grandinė“ butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą, 2012 m. liepos 17 d. viešojo aptarimo protokolą Nr. 6, 2014 m. liepos 22 d. bendrijos butų savininkų ir juridinių asmenų susirinkimo protokolą, iš kurių nematyti, kokiu pagrindu (bendrijos sprendimas, aktas ir pan.) buvo nuspręsta atlikti šiuos darbus, įrodymus apie pasirašytas sutartis su rangovais, atliktus mokėjimus už atliktus darbus ir duomenis apie tai, kaip mokėtina suma už atliktus darbus buvo apskaičiuota kiekvienam gyventojui, išskirdama atsakovą. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo 588,46 Eur įsiskolinimą už renovaciją, nes atsakovui kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui pagal įstatymą tenka pareiga kaupti lėšas namo atnaujinimui, o šios pareigos reguliariai nevykdant – padengti susidariusį įsiskolinimą. Iš 2011 m. vasario 25 d. DNSB „Grandinė“ butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad nutarta įgyvendinti privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus patvirtinti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) planą. Duomenų, kad šis sprendimas ginčytas, byloje nėra. Pagal šį susirinkimo protokolą kiekvienas gyventojas turėjo vykdyti įsipareigojimus pagal jam atskirą taikomą mokėjimo grafiką. Ieškovė tokio grafiko nepateikė, todėl nematyti, kaip buvo apskaičiuota ši skola, ar buvo atsižvelgta skaičiuojant į tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. turėjo teisę į kredito, pasiimto daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), ir palūkanų apmokėjimą. Nesant šių duomenų, negalima spręsti apie apskaičiuoto įsiskolinimo už renovaciją pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip ieškovė paskirstė iš atsakovo gautus mokėjimus po bylos iškėlimo (pvz., 2017 m. vasario 27 d.), ar 2008 m. gegužės mėn., 2008 m. liepos– lapkričio mėn. atsakovo mokėjimuose (mokėjimo paskirtyje) buvo nurodyta, kad yra mokama įmoka į kaupimo fondą (jeigu mokėjimo paskirtis nebuvo nurodyta, nebuvo aiškintasi kodėl ji buvo įvertinta kaip įmoka į kaupimo fondą). Taip pat matyti, kad 2016 m. birželio 14 d. ieškovės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad skolos suma laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. yra 1 031,30 Eur, o sąskaitoje už 2016 m. birželio mėnesį nurodyta skolos suma – 870,78 Eur. Nesant šių duomenų, negalima vertinti, ar ieškovė pagrįstai skaičiavo skolą ir kokio dydžio ji yra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės prašomos skolos sumos susidarymo pagrįstumą, neaišku, kokiu pagrindu (sprendimas ar kitas aktas)UAB „Vitės valdos“ rinko iš gyventojų lėšas namo renovacijai, kaip atsakovo skolos suma susidarė, kokiais pagrindais, kaip ieškovė skolos sumą skaičiavo kiekvienam gyventojui, kaip paskirstė iš atsakovo gautus mokėjimus po bylos iškėlimo, nepateikti duomenys apie pasirašytas sutartis su rangovais, atliktus mokėjimus už atliktus darbus ir nepateikti duomenys apie tai, kaip mokėtina suma už rangovų atliktus darbus buvo apskaičiuota kiekvienam gyventojui. Be to, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme būtina spręsti ir dėl to ar byloje nagrinėjamas ginčas ir būsimas teismo sprendimas gali turėti įtaką trečiųjų asmenų interesams. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo apeliaciniame skunde keliamas bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.