Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-399/2012 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šilas“ ieškinį atsakovei I. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. A. dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, sutikdama su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais, dėl jų plačiau nepasisakydama ir jų detaliau nenagrinėdama, daro išvadą, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog nebuvo ieškovo konkrečios nuomonės, kad atsakove turi būti pasirinkta tik I. A., o ne abu sutuoktiniai, ir kad bendraskoliu turėjo būti pripažintas ir A. A..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį.

Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl prievolės atsiradimo pagrindo ir jos dydžio. Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-01 atsakovė ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. A., kurių santuoka nenutraukta, faktiškai gyveno (A. A. bute negyveno nuo 2011-08-13) atsakovės vardu registruotame nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), ir naudojosi DNSB „Šilas“ teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias yra 789,51 Lt skola.

Prievolė sumokėti skolą už suteiktas komunalines paslaugas yra solidarioji, bet ne dalinė sutuoktinių prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu bute gyveno ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi sutuoktinis A. A. ir jis neįrodė, kad yra nepajėgus užsimokėti už suteiktas paslaugas, nesudaro pagrindo priteisti skolą už komunalines paslaugas iš abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis. Apeliantės teiginiai, kad teismo posėdyje nedalyvavo ieškovo atstovas, todėl konkrečios ieškovo nuomonės dėl atsakovo pasirinkimo nebuvo pareikšta, ir turėjo būti taikomas privalomas bendrininkavimas, pripažintini nepagrįstais.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Privalomasis procesinis bendrininkavimas atsiranda tada, kai materialinių teisinių santykių subjektus sieja labai glaudūs ryšiai – bendra teisė arba pareiga – ir atskirai nagrinėti kiekvienam iš jų pareikštų reikalavimų negalinama. Esant privalomam pasyviajam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieškovas iš esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar atskiruose ieškiniuose (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ieškinyje atsakove nurodė ir ieškinį pareiškė tik vienam bedraskoliui – I. A.. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, kuriame ji prašo bendraskoliu byloje patraukti ir jos sutuoktinį A. A., atsakovas –DNSB „Šilas“ raštu nurodė (b.l. 33), jog nesutinka, kad būtų dalinama skola ir nesutinka, kad byloje atsakovu būtų ir A. A.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovo pareiga pasirinkti, kas turi atsakyti pagal ieškinį ir traukti byloje kitą atsakovą galima tik ieškovo prašymu ir sutikimu (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis). Iš teismo posėdžio protokolo matyti ( b.l. 40- 41), kad ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau iš pateikto ieškinio bei rašto ( b.l. 33) akivaizdu, jog ieškovas atsakove pasirinko tik I. A., o ne abu sutuoktinius. Atsakovės reikalavimu, A. A. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (CK 6.14 straipsnio 3 dalis, CPK 47 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.

Įvertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.