Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-666-1066/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-24
Bylos Nr.: eI3-666-1066/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02003-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Trečiasis asmuo: VšĮ Ekoagros
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: ŽŪB Ekogrikis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-666-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02003-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui „Ekoagros“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja ŽŪB „Ekogrikis“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. BR6-3840745 „Dėl skirtos išmokų sumos“ (toliau – Sprendimas) dalyje dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ neišmokėjimo; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja yra prisiėmusi įsipareigojimus vykdyti veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (žemės ūkio valdos atpažinties kodas 1011978614). Teikdama 2019 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, ji kaip ekologinius sertifikavo 22 kontrolinius žemės sklypus (toliau – ir KŽS), kurių bendras deklaruotas plotas – 97,67 ha.

Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai nebuvo skirta kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ – parama ekologiniam ūkininkavimui, bei neskirta parama už nustatytą netinkamą 0,61 ha bl9, bl3 plotą paramai. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu dalyje dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ neskyrimo.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, jog Bendrovės pateiktoje paraiškoje buvo nustatyti netinkami paramai bl3 ir bl9 plotai. Paaiškina, kad pareiškėja seniūnijos patalpoje dalyvaujant seniūnijos darbuotojui, prisijungė prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (toliau – PPIS) ir per šią sistemą užpildė paraiškos elektroninę formą. Pareiškėja patvirtino, kad paraiškos duomenys, kuriuos seniūnijos darbuotojas įvedė į PPIS pagal Bendrovės pateiktus duomenis ir paraiškos pildymo instrukciją, yra teisingi ir tuo pačiu sutiko, kad seniūnijos darbuotojas patvirtintų jos paraišką. Pažymi, kad šiuo atveju negalėjo būti padaryta klaidų, nes PPIS neleidžia patvirtinti paraiškos, jeigu KŽS persidengia tarpusavyje arba persidengia su kito ūkininko KŽS. Šioje pildymo stadijoje pareiškėja negalėjo daryti jokios įtakos PPIS veikimui ar sąmoningai padaryti klaidų, t. y. deklaruoti didesnį plotą negu yra iš tikrųjų ar deklaruoti KŽS su neteisingomis ribomis. Tik gavusi išsamų ginčijamą Sprendimą, pareiškėja sužinojo, kad keli jos deklaruoti KŽS yra deklaruoti neteisingai. Iki to laiko pareiškėja buvo įsitikinusi, kad visi nuo jos priklausantys ir būtini atlikti veiksmai buvo atlikti tinkamai.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į gero administravimo principą, pagal kurį labai svarbu suteikti asmeniui galimybę pareikšti savo nuomonę, tačiau su Bendrove susisiekta nebuvo ir apie deklaruotų KŽS plotų neatitikimus pareiškėjos niekas neinformavo. Mano, kad pati pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o galimi plotų persidengimai atsirado tik dėl pačių valstybės tarnautojų galimo netinkamo / neatidaus pareigų atlikimo.

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėja nesutinka su atsakovės išvada, kad vertinant pareiškėjos paraišką buvo nustatyta, jog pareiškėja 97,05 ha plote nesilaikė įsėlio reikalavimų. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-19-00900 užfiksavo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėja savo ekologiniame ūkyje naudoja organines trąšas – mėšlą. Vadinasi, atsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė išmokėti kompensacines išmokas už tai, kad pareiškėja neva nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – EKO taisyklės) 26 punkto reikalavimų. O kadangi pareiškėja laikėsi Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo ir ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos proceso ir produkcijos sertifikavimo“ (toliau – EŽŪ taisyklės) 37–38 punktų reikalavimų, dėl ko jos produkcija sertifikuojama kaip ekologiška, parama už ekologinį ūkininkavimą negali būti neskiriama, argumentuojant tik būtinybe įsėti daugiametes žoles.

2.4. Taip pat tvirtina, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. pareiškėjai buvo nurodžiusi parengti jos deklaruotų kontrolinių žemės sklypų tręšimo planą. Pasak pareiškėjos, ji parengė tręšimo planą bei KŽS tręšė žirgų mėšlu, siekdama, kad dirvožemyje esantis azoto (organinių trąšų) kiekis atitiktų EŽŪ taisyklių 38 punkto reikalavimus. Dirvožemis pareiškėjos atliktų veiksmų dėka buvo atkurtas tinkamai, dėl ko ir produkcija buvo sertifikuota (pripažinta) ekologine, už ką ir skiriamos kompensacinės išmokos ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams. Taip pat atkreipia dėmesį į VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ 2020 m. balandžio 15 d. pateiktą atsakymą, kuriame nurodoma, kad organinių trąšų nauda dirvožemiui ir jame auginamai produkcijai yra neabejotinai reikšminga.

2.5. Akcentuoja, kad pareiškėjos KŽS yra pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja itin nederlingas dirvožemis, o esant paskelbtai ekstremaliai situacijai (2017 m. ir besitęsiant 2018 m., 2019 m.) pareiškėja netgi prie tokių ekstremalių sąlygų visą programos priemonės įgyvendinimo laikotarpį vis tiek sugebėjo užtikrinti, kad visų ekologinio ūkininkavimo reikalavimų būtų laikomasi ir tai patvirtino VšĮ „Ekoagros“. Tuo pačiu pažymi, kad pareiškėja iš Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos gavo 2017 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministrų siūlymus ir reikalavimus, skirtus tiek atsakovei, tiek VšĮ „Ekoagros“, kaip reikėtų tikrinti ir administruoti tiesioginių išmokų skyrimą ekstremalių situacijų metu. Iš jų akivaizdžiai matoma valstybės pozicija, kaip reikėtų administruoti paramos skyrimą, esant ekstremaliai situacijai. Akivaizdu, kad ekstremaliai situacijai besitęsiant 2018 ir 2019 m., pareiškėjos manymu, šie siūlymai ir reikalavimai yra aktualūs šiai bylai.

2.6. Mano, kad pareiškėja atitinka visas sąlygas gauti kompensacinę išmoką už ekologinius javus. Akcentuoja ir EKO taisyklių 40 punktą, pagal kurį įgyvendinantiems priemonę ūkininkams parama mokama atsižvelgus į deklaruotą ir sertifikuotą plotą. Mano, kad abi šias būtinas sąlygas pareiškėja visiškai atitinka.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Nesutikdama su pareiškėja, kad turi būti panaikinta Sprendimo dalis, kuria Bendrovei buvo neskiriama kompensacinė išmoka pagal EKO priemonę už javus, teigia, kad:

3.1.1. Nors pasak pareiškėjos, ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik EKO taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, kurių 37 punkte daugiamečių žolių įsėlio sąrašas atitinka EKO taisyklių 2 priede pateikiamą daugiamečių žolių sąrašą, atsakovė pažymi, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes (EKO taisyklių II priedas ir EKO taisyklių 47 ir 48 punktai), tuo tarpu – EŽŪ taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). EŽŪ taisyklių 37.2.1 papunktyje nurodyti lęšiai, lubinai, pupos, sojos, vikiai, žirniai yra auginami ekologiniame ūkyje – tai reiškia, kad ūkininkas atitinka dirvos gerinimo reikalavimus. Jeigu šie augalai ne tik auginami ekologiniame ūkyje, bet ir deklaruojami paramai pagal EKO priemonę gauti (už javus arba javus pašarams) – jų paskirtis tampa kita – gaunama produkcija bei už juos mokama atitinkamo dydžio išmoka. EKO taisyklių 2 priede šie augalai yra priskiriami II grupei – javams arba III grupei – javai pašarams. Po (prieš) jų auginimą, kaip nurodyta EKO taisyklių 22.13 papunktyje ir 26 punkte, būtina ne trumpiau nei 1 metus auginti įsėlines kultūras (tuomet tokių kultūrų paskirtis būtų ne produkcija, o dirvos gerinimas).

3.1.2. Dėl pareiškėjos argumento, kad Bendrovės ūkį kasmet tikrindavo VšĮ „Ekoagros“, atsakovė paaiškina, kad ekologinis sertifikatas – tai yra sertifikavimo įstaigos ekologinės gamybos ūkio subjektui išduodamas dokumentas, kuriuo ūkio subjektui suteikiama galimybė tiekti rinkai ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio žemės ūkio ir maisto produktus ir kuriuo patvirtinama, kad šie produktai pagaminti, laikantis ekologinės gamybos reikalavimų. Tačiau pareiškėja, norėdama gauti išmokas pagal EKO priemonės veiklą, turi turėti ne tik sertifikatą, bet ir privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, numatytų EKO taisyklių VII skyriuje „Įsipareigojimai“. Ginčo situacijoje pareiškėja nesilaikė įsėlio reikalavimų (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote), t. y. laukuose, kuriuose auginami javai arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, ginčijamame Sprendime nurodytuose laukuose privalėjo įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

3.2. Taip pat paaiškina, kad norint ekologiškai ūkininkauti pakanka įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, o norint gauti ir paramą pagal EKO priemonę – būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo. Pažymi, kad VšĮ „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologinę augalininkystę / gyvulininkystę bei vertina sertifikuojamos auginamos produkcijos / gyvūnų atitiktį teisės aktų reikalavimams nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti. Būtent Agentūra yra paskirta atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę.

3.3. Teigia, kad Agentūra, gavusi iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog 2019 m. Paraiškoje buvo deklaruoti ir skundžiamame Sprendime nurodyti netinkami paramai gauti plotai, t. y. patenka į bl3 / bl9 plotą, todėl parama už šias laukų dalis negali būti mokama. Agentūros manymu, tokie Centro duomenys yra aiškūs ir nedviprasmiški, todėl atsakovė neturėjo pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti jais. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Centro duomenis, jog pareiškėjos 2019 m. Paraiškoje deklaruotuose laukuose yra netinkami paramai plotai (bl3 ir bl9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėja 2019 m. birželio 5 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 19-1011978614-1 (valdos Nr. 1011978614), (toliau – 2019 m. Paraiška). Vertinant 2019 m. Paraišką, nustatyta, kad pareiškėja neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus.

4.2. Agentūra, baigusi administruoti pareiškėjos 2019 m. Paraišką, 2020 m. gegužės 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. BR6-3840745 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame konstatavo, jog:

4.2.1. Pagal Centro pateiktus duomenis Bendrovė atitinkamuose KŽS deklaravo laukų dalis patenkančias į KŽS bl3 ir bl9, kuriuose tinkamas paramai skirti plotas yra prilygintas 0. Parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus. Taigi už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjai Agentūra sumažino mokėtiną paramą ir už nustatytą paramai netinkamą 0,61 ha bl9, bl3 plotą parama pareiškėjai nebuvo skiriama.

4.2.2. Pareiškėja nesilaikė EKO taisyklių 26 punkte nurodyto įsipareigojimo – laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Kadangi 2019 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunktyje nustatyto reikalavimo (plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, auginti augalus, nurodytus EKO taisyklių 26 punkte), tai, vadovaujantis EKO taisyklių 54.4 papunkčiu, už 97,050895 ha pažeidimo plotą parama pagal EKO priemonę už javus neskiriama.

4.3. 2020 m. birželio 5 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas „Dėl tiesioginių išmokų sprendimo pateikimo“. Agentūra 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. BR6-4548 „Dėl sprendimo pateikimo“ išsiuntė pareiškėjai išsamų Sprendimą.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria Bendrovei neskiriama kompensacinė išmoka pagal EKO priemonę už javus, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Sprendžiant kilusį ginčą, visų pirma, paminėtina, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta dėl administracinių bylų (teismo nutartimi skundo reikalavimai buvo išskirti į atskiras bylas), kuriose pareiškėjai V. Z., K. Z. ir G. Z. kėlė ginčą dėl EKO taisyklių 26 punkto ir EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatų.

6.1. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2565-281/2020 atmetė K. Z. skundą dėl Agentūros 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746280 „Dėl skirtos išmokos sumos“ dalies dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,22 ha plotą panaikinimo ir įpareigojimo Agentūrai šioje dalyje išmokėti Kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamame dokumente Nr. SER-K-19-00856 sertifikuotą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė K. Z. apeliacinį skundą ir 2020 m. liepos 2 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą.

6.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2566-281/2020 atmetė G. Z. skundą dėl Agentūros 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746192 „Dėl skirtos išmokos sumos“ dalies dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,65 ha plotą panaikinimo ir įpareigojimo Agentūrai šioje dalyje išmokėti Kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. patvirtinamame dokumente Nr. SER-K-19-00947 sertifikuotą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė G. Z. apeliacinį skundą ir 2020 m. liepos 2 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą.

6.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2564-281/2020 atmetė V. Z. skundą dėl Agentūros 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746307 „Dėl skirtos išmokos sumos“ dalies dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 2,34 ha plotą panaikinimo ir įpareigojimo Agentūrai šioje dalyje išmokėti Kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. patvirtinamame dokumente Nr. SER-K-19-00931 sertifikuotą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė V. Z. apeliacinį skundą ir 2020 m. liepos 2 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika anksčiau paminėtose administracinėse bylose, nes šiose administracinėse bylose buvo keliami tie patys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai.

7. Skundžiamas Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunkčio (2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 3D-553 redakcija) reikalavimo, pagal kurį jis įsipareigojo plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus EKO taisyklių 26 punkte.

Pagal EKO taisyklių 26 punktą kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai; pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį; parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos paramai gauti; daugiametes žoles galima įsėti į pasėlį arba sėti einamaisiais metais, tačiau tokiu atveju sėja turi būti atliekama ne vėliau kaip iki liepos 10 d. EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai, kurie laikytini daugiamečių žolių įsėliu. Kai nesilaikoma EKO taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (EKO taisyklių 54.4 papunktis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai parama pagal Priemonę už javus neskiriama, nes nustatyta, kad 97,050895 ha plote nesilaikyta daugiamečio žolių įsėlio reikalavimų (kontrolinių žemės sklypuose pareiškėja augino grikius ir avižas (tręšti šioms kultūroms naudotas mėšlas)).

Pareiškėja mano, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos ne EKO taisyklių nuostatos, o EŽŪ taisyklių 38 punkto nuostatos, nustatančios, jog šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per 5 metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyta, kad sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš nurodytų priemonių, nurodytų šio punkto 1–2 papunkčiuose.

Paminėtina, kad tiek EKO taisyklių 26 punktu, tiek EŽŪ taisyklių 37–38 punktais siekiama to paties tikslo – atkurti natūralias biologines dirvožemio, kaip pagrindinio agrosistemos komponento, savybes, pagal Lietuvos kaimo plėtros priemonę deklaruotuose laukuose gali būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėja deklaruotuose laukuose, už kuriuos neskirta kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, augino grikius ir avižas bei tręšimui naudojo mėšlą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiktą Paraišką bei tai, kad būtent EKO taisyklės nustato sąlygas, kurias išpildžius yra mokamos išmokos, konstatuoja, kad atsakovė teisėtai Sprendimą grindė EKO taisyklių nuostatomis, o ne EŽŪ taisyklių nuostatomis. Teismas pritaria atsakovės pagrįstai pozicijai, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes (EKO taisyklių 2 priedas ir EKO taisyklių 47 ir 48 punktas), o EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus), todėl konstatuotina, kad tokiu atveju norint ekologiškai ūkininkauti pakanka įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ už javus – būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo. Pastebėtina ir tai, kad pagal EŽŪ taisyklių 3 punktą šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų ir elninių gyvūnų produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą, t. y. šios taisyklės nenustato sąlygų, kurias įvykdžius mokama kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Pagal EKO taisykles kompensacinė išmoka mokama už šiose taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti minėtos priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažinta ir sertifikuota kaip ekologiška. EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę, todėl EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti.

8. Pareiškėjos teigimu, pagal pateiktus Lietuvos Respublikos žemės ūkio siūlymus ir reikalavimus, skirtus tiek atsakovei, tiek VšĮ „Ekoagros“, akivaizdu, kaip reikia tikrinti ir administruoti tiesioginių išmokų skyrimą ekstremalių situacijų metu. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, jog EŽŪ taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o EKO taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti. Pareiškėjos teiginiai, kad vien dėl to, jog deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, atsakovė privalėjo išmokėti jam išmoką, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjos auginami augalai – grikiai, avižos – apibrėžiami kaip ekologiški produktai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėja įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktuose. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ji neįvykdė EKO taisyklių 22.13 papunkčio reikalavimo dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos (nepalankios meteorologinės situacijos).

9. Pasak pareiškėjos, jos produkcija buvo sertifikuota (pripažinta) ekologine, už ką ir skiriamos kompensacinės išmokos ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams ir tai patvirtino VšĮ „Ekoagros“. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, pažymi, kad nors ir VšĮ „Ekoagros“ turi įgaliojimus sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau būtent atsakovė (Agentūra) yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 punktas). Toks pats įpareigojimas Agentūrai įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra. Taigi būtent Agentūra administruoja ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. EŽŪ taisyklės priimtos įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas. Reglamente (EB) Nr. 834/2007 įtvirtintos nuostatos, susijusios su ekologinių produktų gamyba, platinimu, ženklinimu ir pan., tačiau jos visiškai nereglamentuoja paramos (išmokų, kompensacijų) klausimų, t. y. jos nėra skirtas paramos skyrimo ar neskyrimo taisyklių nustatymui. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, su visais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos parama kaimo plėtrai, finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, lėšomis. Juo nustatomi tikslai, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai. Juo apibrėžiamas strateginis kaimo plėtros politikos kontekstas ir priemonės, kurios turi būti priimtos siekiant įgyvendinti kaimo plėtros politiką. Įvertinus Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 preambulėje įtvirtintas nuostatas, siekiamus tikslus, darytina išvada, jog konkrečių programų, kurioms skiriamas finansavimas, detalizavimas paliekamas būtent valstybių narių diskrecijai. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 akcentuojama mokamų išmokų kompensacinė paskirtis, t. y. šios išmokos turi padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtas papildomas išlaidas arba prarastas pajamas.

10. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Bendrovė atitinka visas sąlygas gauti kompensacinę išmoką už ekologinius javus; taip pat ir EKO taisyklių 40 punktą, pagal kurį įgyvendinantiems priemonę ūkininkams parama mokama atsižvelgus į deklaruotą ir sertifikuotą plotą, teismas pažymi, jog negali būti skiriamos paramos lėšos tiems pareiškėjams, kurie pagal teisės aktų nuostatas jų ir negalėjo gauti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2019 m. Paraiškoje buvo deklaruoti ir skundžiamame Sprendime nurodyti netinkami paramai gauti plotai, t. y. patenka į bl3 / bl9 plotą, todėl parama už šias laukų dalis pagrįstai negali būti mokama. EKO taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal EKO priemonę. Be to, EKO taisyklėse yra nurodytas ir paramos dydis už plotus, kuriuose pareiškėjai vykdo ekologinę gamybą, bei sankcijos. Pažymėtina, kad būtent pareiškėja, pateikdama 2019 m. Paraišką, turi pareigą įsitikinti, kad jos deklaruojami laukai atitiks visus paramai skirti keliamus reikalavimus. Ginčo situacijoje nustačius, kad pareiškėja nesilaikė EKO taisyklių sąlygų ir reikalavimų kompensacinei išmokai gauti, Agentūra pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą. Teismas sutinka su atsakovės išvadomis, jog iš Centro Agentūrai gavus patikslintus KŽS duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, atsakovė turi teisę pareiškėjų paraiškas vertinti ir taikyti sankcijas už nustatytus neatitikimus. Laikytina, kad Centro duomenys yra teisingi ir Agentūrai nėra pagrindo jais abejoti (ar nesivadovauti jais). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad būtų galima daryti priešingą išvadą. Pareiškėjos teiginiai, kad ji seniūnijos patalpoje dalyvaujant seniūnijos darbuotojui, prisijungė prie PPIS ir užpildė paraiškos elektroninę formą, kad paraiškos duomenys, kuriuos seniūnijos darbuotojas įvedė į PPIS pagal Bendrovės pateiktus duomenis ir paraiškos pildymo instrukciją, yra teisingi, kad negalėjo būti padaryta klaidų, nes PPIS neleidžia patvirtinti paraiškos, jeigu KŽS persidengia tarpusavyje arba persidengia su kito ūkininko KŽS, niekaip nekeičia anksčiau padarytos teismo išvados.

11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamo Sprendimo dalies panaikinti nėra pagrindo nei pareiškėjos išdėstytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėGediminas Užubalis