Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-07-02 · Administracinė byla Nr. eI3-2564-281/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-07-02Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
eI3-2564-281/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00549-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
VšĮ Ekoagros
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2564-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00549-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Ekoagros“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Z. 2020-03-16 teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) 2020-01-14 sprendimą Nr. BR6-3746307 „Dėl skirtos išmokų sumos“ dalyje dėl Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 2,34 ha plotą ir įpareigoti atsakovę NMA šioje dalyje išmokėti Kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-11 patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00931 sertifikuotą plotą; 2) panaikinti NMA 2020-01-14 sprendimą Nr. BR6-3746307 „Dėl skirtos išmokų sumos“ dalyje dėl 910,16 Eur susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte ir įpareigoti išmokėti teisingą susietosios paramos dydį už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte dydį pagal EKO taisyklių 47.8 punktą; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) gavimo tik už 2,34 ha plotą, kai tuo tarpu deklaruotas plotas sudarė 204,38 ha. Taip pat pareiškėjas nesutinka ir su ta sprendimo dalimi, pagal kurią už 3,83 ha uogynų ir sodų ploto buvo paskaičiuota tik 910,16 Eur išmoka. Pareiškėjo 2019-06-05 pateiktoje Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje buvo nustatytas vienintelis neatitikimas – įsėlio reikalavimų nesilaikymas (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote). Atsakovė, neturėdama nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nepagrįstai neskyrė pareiškėjui paramos pagal Priemonę.

Ginčo santykius reglamentuoja ne tik atsakovės ginčijamame sprendime cituojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės, kurių taikymą pareiškėjo atveju atsakovė ignoravo. Nors pagal ginčijamo sprendimo turinį spręstina, kad jeigu pareiškėjas būtų savo kontroliniuose žemės sklypuose bent 1 metus auginęs minėtas daugiametes žoles, kompensacinę išmoką jis būtų gavęs už visą deklaruotą ir sertifikuotą 204,38 ha plotą, tačiau būtent pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punktą, augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis. VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-11 Ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksavo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėjas savo ekologiniame ūkyje naudoja organines trąšas – mėšlą, kuris naudotas kontroliniuose žemės sklypuose. Todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti kompensacines išmokas už tai, kad pareiškėjas, neva, nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 26 punkto reikalavimų, nors jam jų ir nereikėjo laikytis pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkto reikalavimus.

Pareiškėjo ūkį kaip ir kiekvienais metais tikrino ir sertifikavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba – VšĮ „Ekoagros“. Šio vienintelio Lietuvos Respublikoje įgalioto sertifikuoti ekologinius ūkius subjekto atliktas pareiškėjos ekologinio ūkio patikrinimas ir išduotas patvirtinamasis dokumentas (sertifikatas) patvirtino, kad pareiškėjo ūkis yra ekologinis ir šiais duomenimis vadovaudamasi atsakovė turi išmokėti paramą. Atsakovė negalėjo paneigti vienintelės Lietuvos Respublikoje veikiančios ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos atlikto sertifikavimo ir savavališkai nuspręsti, kad išmoką pareiškėjui iš esmės turi būti atsisakoma išmokėti, nors tam nebuvo jokio įstatyminio ar poįstatyminio pagrindo.

Ginčijamame sprendime neteisingai paskaičiuota susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte. Ginčijamame sprendime 3,83 ha plotas (obelys) nors ir yra nurodytas teisingai, tačiau neteisingai apskaičiuota skirta susietoji parama. Šis plotas, pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.8. punktą, priskirtinas prie uogynų ir sodų kategorijos ir už 1 ha mokėtina suma sudaro 518 Eur. Todėl pareiškėjui turėjo būti paskirta bendra 1 983,94 Eur suma už 3,83 ha plotą (obelys).

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vertinant 2019 m. paraišką dalyje laukų nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte, t. y. įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas 198,06 ha. Kadangi nustatytas neatitikimo plotas 198,06 ha pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus“ , tai parama pagal priemonę mokama už 2,341 ha (200,41 ha (deklaruotas plotas) – 198,06 (plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų).

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, tuo tarpu Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). Minėtų įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkte. NMA paraiškas pagal priemonę administruoja tinkamai bei vykdydama jai pavestas funkcijas vadovaujasi kompetentingos institucijos – Žemės ūkio ministerijos – parengtomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis. Būtent šiuose taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal priemonę.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatas, už ekologinio ūkininkavimo metodų, ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir praktikos tinkamą vykdymą yra atsakinga VšĮ „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologinę augalininkystę ar gyvulininkystę bei vertina sertifikuojamos auginamos produkcijos ar gyvūnų atitiktį teisės aktų reikalavimams vadovaudamasi Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ir šiai institucijai nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent NMA yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras.

Žemės ūkio ministro 2019-11-28 įsakymu Nr. 3D-657 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2019 m.“ patvirtinta, kad susietoji išmoka už vaisius ir uogas yra 237,64 Eur už vieną ha. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui išmokėta 910,16 Eur susietoji parama už 3,83 ha plotą, pagal patvirtintus įkainius (3,83 ha x 237,64 Eur).

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė prašantis bylą spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad 2014-04-23 pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį, kurios pagrindu VšĮ „Ekoagros“ atliko pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą. V. Z. ekologinės gamybos ūkio subjekto kasmetinis patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 9-11 d., ekologinės gamybos ūkio plotas 204,38 ha. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2019-06-05 Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenys sutampa su realia situacija ūkyje. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad visuose pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio laukuose tręšimui naudotas mėšlas.

Trečiasis asmuo VšĮ „Ekoagros“ nevertina ir nepriima sprendimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, nes nėra tam kompetentinga, šias priemones vertina ir jų įgyvendinimą kontroliuoja NMA, todėl dėl šių taisyklių ir kaip jas įgyvendina pareiškėjas, VšĮ „Ekoagros“ pasisakyti negali.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NMA 2020-01-14 sprendimo Nr. BR6-3746307 dalies, kuria pareiškėjui kompensacinė išmoka išmokėta už 2,34 ha plotą, taip pat šio sprendimo dalies dėl 910,16 susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovę NMA šioje dalyje išmokėti kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-11 patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00931 sertifikuotą plotą ir įpareigoti atsakovę išmokėti teisingą susietosios paramos dydį už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirame grunte dydį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 47.8. papunktį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019-06-05 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė deklaruotinus plotus (kontrolinius žemės sklypus), iš viso naudmenų, už kurias prašoma priteisti išmokas plotas – 204,38 ha. Pareiškėjas prie skilties „Dalyvavimas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programos priemones“ „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė konkrečius kontrolinius žemės sklypus, t. y. plotus už kuriuos prašoma paramos.

Pareiškėjas prie Paraiškos pridėjo VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-11 išduotą patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo bendrame ūkio plote – 204,38 ha – auginami augalai – grikiai, žieminiai rugiai, avižos, obuoliai, avižos (2018 m. derliaus 10,17 t), grikiai (2018 m. derliaus 14,276 t) – apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Pridedame VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksuota, kad kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėjas augina žieminius rugius, grikius, avižas, obuolius tręšimui naudota medžiaga 2018 m. rugsėjo mėn.–2019 balandžio mėn. buvo mėšlas.

NMA 2020-01-14 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BR6-3746307, kuriuo kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ skyrė 2,34 ha deklaruotai pareiškėjo naudmenų daliai, už tokį plotą skiriama kompensacinės išmokos suma – 508,96 Eur. NMA ginčijamą sprendimą grindė argumentu, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privaloma įsėti žolių įsėlį. Todėl paramą pagal Priemonę už javus paskyrė už 2,34 ha plotą (200,41 ha (faktinis plotas) – 198,06 ha (plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų).

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės ginčijamame sprendime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio 2015-04-20 įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 26 punkto reikalavimų, mano, kad tokio Įgyvendinimo taisyklių reikalavimo jam ir nereikėjo laikytis, pagal kito teisės akto – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymu Nr. 375 (toliau – ir EŽŪ taisyklės) 38 punkto nuostatas.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktį, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 26 punktu, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių Įgyvendino taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai, kurie laikytini daugiamečių žolių įsėliu. Kai nesilaikoma 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (Įgyvendinimo taisyklių 54.4. papunktis).

Pagal EŽŪ taisyklių 37 punktą, sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš nurodytų priemonių (žaliajame pūdyme auginti pupinius augalus arba jų mišinius su migliniais ir (arba) bastutiniais augalais, taip pat kitus augalus, nurodytus EŽŪ taisyklių 37.2. papunkčiuose). Pagal EŽŪ taisyklių 38 punktą, šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus skaičiuojant azoto kiekį.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčija aplinkybės, kad jis vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, tačiau mano, kad tokių veiksmų ir neturėjo atlikti, nes tręšė laukus organinėmis trąšomis pagal EŽŪ taisyklių 38 punktą.

Teismas pastebi, kad Įgyvendinimo taisyklės nustato tinkamumo gauti paramą (kompensacinę išmoką) sąlygas ir reikalavimus, o viena iš sąlygų gauti kompensacinę išmoką yra reikalavimas plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 7 punktą, pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamos veiklos „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ mokama kompensacinė išmoka, kurios dydžiai detalizuoti Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte, o už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ mokama kompensacinė išmoka, kurios dydžiai detalizuoti Įgyvendinimo taisyklių 47 punkte. Taigi pagal Įgyvendinimo taisykles, kompensacinė išmokama mokama už Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška.

Tuo tarpu pagal EŽŪ taisyklių 3 punktą, šios taisyklės taikomos sertifikavimo įstaigoms, ūkio subjektams, ketinantiems užsiimti arba užsiimantiems ekologine gamyba visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose. Šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą (EŽŪ taisyklių 2 punktas).

Teismas daro išvadą, kad EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę. Todėl pareiškėjo nurodomos EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu, tuo tarpu kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ reglamentuoja specialios nuostatos, įtvirtintos ne EŽŪ taisyklėse, o Įgyvendinimo taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA priimdama ginčijamą sprendimą. Be to, pareiškėja pateikė ir Įgyvendinimo taisyklių rengėjos, Žemės ūkio ministerijos, išaiškinimą, jog EŽŪ taisyklių 37-38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad EŽŪ taisyklių 38 punkto įgyvendinimas deklaruotose laukuose, panaikino jo pareigą vykdyti reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis bent vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, todėl teismas daro išvadą, kad NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Aplinkybė, kad pareiškėjo deklaruotas plotas buvo sertifikuotas nėra pagrindas nesilaikyti Įgyvendinimo taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui, o be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl deklaruoto ir (ar) sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, nebuvo.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjo deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, todėl atsakovė pagal tai (šiais duomenimis vadovaudamasi) išmoka (turi išmokėti) išmokas. Nors pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-11 išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo auginami augalai – grikiai, avižos, žieminiai rugiai apibrėžiami kaip ekologiški produktai, ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Teismas akcentuoja, kad žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

Teismas nagrinėjamoje byloje nekvestionuoja pareiškėjo argumentų dėl VšĮ „Ekoagros“ įgaliojimų sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau, kaip ir pats VšĮ „Ekoagros“ pažymi atsiliepime, būtent atsakovė NMA yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 722 2 punktas), toks pats įpareigojimas NMA įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Būtent NMA administruoja ir Priemonę (Įgyvendinimo taisyklių 35 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama NMA 2020-01-14 sprendimo Nr. BR6-3746307 dalis dėl kompensacinės išmokos už 2,34 ha plotą išmokėjimo priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijama sprendimo dalimi pareiškėjui pagrįstai skirta kompensacinė išmoka už 2,34 ha deklaruoto ploto dalį, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovę NMA šioje dalyje išmokėti pareiškėjui Kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-11 patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00931 sertifikuotą plotą.

Dėl paramos už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte

Ginčijamo 2020-01-14 sprendimo Nr. BR6-3746307 dalimi pareiškėjui išmokėta 910,16 Eur susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte. Pareiškėjo manymu, susietosios paramos dydis apskaičiuotas neteisingai, nes 3,83 ha plotas, pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.8. punktą, priskirtinas prie uogynų ir sodų kategorijos ir už 1 ha mokėtina suma sudaro 518 Eur. Todėl pareiškėjui turėjo būti paskirta bendra 1 983,94 Eur suma už 3,83 ha plotą (obelys).

Pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo ir kontrolės taisyklės), 3.29 punktą, susietoji parama už plotą – tai papildoma parama iš Europos Sąjungos lėšų, mokama tam tikrą žemės ūkio naudmenų plotą deklaruojančiam pareiškėjui už daržovių, išskyrus bulves, auginimą uždarajame (šildomuose šiltnamiuose) ir atvirajame grunte, taip pat už vaisių, uogų, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių auginimą bei javų auginimą iš sertifikuotos sėklos.

Pagal pareiškėjo nurodomą Įgyvendinimo taisyklių 47.8 punktą, kompensacinė išmoka už uogynus ir sodus yra 518 Eur už vieną ha. Pastebėtina, kad susietųjų išmokų dydžius už 2019 metus nustato atskiras Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019-11-28 įsakymo Nr. 3D-657 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2019 m.“ 2.1 punktu, tiesioginės išmokos ir susietoji parama už deklaruotus plotus mokamos pareiškėjui už 2019 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, kurie po NMA atliktų administracinių patikrų ir patikrų vietoje nustatyti kaip atitinkantys paramos teikimo reikalavimus. Už 2019 metais deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus, priskirtus I–VI grupėms pagal Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių, pateiktą deklaravimo taisyklių 2 priede nurodytos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos pildymo instrukcijos V skyriuje, mokėtina susietoji išmoka už vaisius ir uogas – 237,64 Eur už ha.

Pareiškėjas, pildydamas 2019-06-05 paraišką, lentelėje „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus“ nurodė deklaruojamas naudmenas: OBS 3,38 ha. Tokios naudmenos OBS (obelų sodai) priskirtos Administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priede V grupei „Daugiamečiai sodiniai“. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019-11-28 įsakymo Nr. 3D-657 2.1 punktą, už naudmenų plotus, priskirtus I–VI grupėms mokėtina susietoji išmoka už vaisius ir uogas – 237,64 Eur už ha. Taigi už pareiškėjo deklaruotus plotus mokėtina 237,64 Eur suma už vieną ha, o už bendrą pareiškėjo deklaruotą 3,83 ha plotą – 910,16 Eur suma.

Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti NMA 2020-01-14 sprendimo Nr. BR6-3746307 dalį, kuria pareiškėjui išmokėta 910,16 Eur susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte yra nepagrįstas, susietosios paramos dydis už 3,83 ha deklaruotą plotą apskaičiuotas teisingai. Todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti išmokėti pareiškėjo nurodomą didesnį susietosios paramos dydį už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamo sprendimo dalių naikinti nėra pagrindo nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis