- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-248-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02461-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- V. P., N. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. P. ir N. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti Europos vykdomąjį raštą, nes jo skolininkai G. B., R. S., R. M. vengia mokėti skolas. Pareiškėjas N. P. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti Europos vykdomąjį raštą skolininkui R. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjų V. P. ir N. P. prašymus dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5911-521/2019 išdavimo.
3. Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovų reikalavimai pritiesti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų yra kildinami iš baudžiamųjų bylų. Nuteistieji G. B. ir R. S. kaltais neprisipažino. Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004. Teismas sprendė, kad negalima teigti, jog atsakovai G. B. ir R. S. žinojo apie teismo procesą ir tylėjimu sutiko su ieškinio reikalavimais. Atsakovas R. M. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu dėl procesinių palūkanų priteisimo nesutiko. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne konkrečios pinigų sumos pritiesimas, tačiau procesinės palūkanos, kurių suma yra kintanti, todėl teismas konstatavo, jog esant nurodytoms bylos aplinkybėms, pareiškėjų reikalavimas negali būti laikomas neginčytinu ir byloje priimtas sprendimas neatitinka reikalavimų, kurių pagrindu pareiškėjams galėtų būti išduodamas Europos vykdomasis raštas atsakovų G. B., R. S. ir R. M. atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai V. P. ir N. P. prašo panaikinti 2020 m. sausio 17 d. teismo nutartį, kuria buvo atmesti pareiškėjų V. P. ir N. P. prašymai dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5911-521/2019 išdavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymus patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Pareiškėjų vertinimu, reikalavimo ginčijimas reiškia neišspręstą ginčą, galutinio sprendimo nebuvimą, tuo tarpu vertinant vykusius teismo procesus, nepaisant atsakovų prieštaravimų, buvo priimti sprendimai pareiškėjų naudai, kurie šiai dienai yra galiojantys ir vykdytini. Vien faktas, kad priešinga šalis ginčija reikalavimą, nepaneigia fakto, kad išsprendus ginčą galutiniu teismo sprendimu, atsakovai galimybes reikšti ginčą prarado. Vien subjektyvus atsakovų nesutikimas, negali tapti formaliu pagrindu, varžyti kreditoriaus/išieškotojo teisę realizuoti savo teises gaunant vykdomąjį raštą ir jo pagrindu siekti užtikrinti savo teisėtų interesų įgyvendinimą, vadovaujantis galiojančiu teismo sprendimu.
4.2. Jeigu vykdymo procesą galima būtų varžyti vien faktu, kad skolininkas ieškovo reikalavimo nepripažino, patys teismų sprendimai netektų savo prasmės ir juridinės reikšmės. Todėl akivaizdu, kad ginčo atveju teismui priėmus sprendimą ir jam įsiteisėjus, atsakovų reikalavimai nebegali būti laikomi ginčytinais. Be to atsakovai, nepraranda teisės vykdymo procese ginčyti pareiškėjų reikalavimų, priskaičiuotų ir priteistų išieškomų sumų. Todėl laikytina, kad teismas darė nepagrįstą išvadą, jog egzistuoja sąlyga ribojanti išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal Reglamentą.
4.3. Siekiant nesudaryti teisinės aklavietės įstatymų leidėjas nustatė proceso galimybes, nesant sąlygų kitais būdais šalių informuoti apie procesą, skelbti apie jį viešo paskelbimo būdu, laikant tai tinkamu šalių informavimu. Toks paskelbimo būdas yra įtvirtintas galiojančiais teisės aktais, kurių nuostatų teisėtumas ar Konstitucingumas nėra paneigtas šiai dienai, kas savaime liudija, jog toks šalių informavimo būdas laikomas tinkamu, priešingu atveju priėmus sprendimą, šalių atžvilgiu, kurios buvo informuotos viešo paskelbimo būdu ir pripažinus, kad toks būdas neleistinas, pats teismo sprendimas taptų neteisėtu ir negaliojančiu.
4.4. Kadangi šiai dienai minėtas teismo sprendimas yra galiojantis, jo teisėtumo klausimas nėra kvestionuotinas, todėl ir pagrindų teigti, kad esant galiojančiam teismo sprendimui, negalima išduoti vykdomojo rašto yra nepagrįsta, nes tai reiškia ir priimto teismo sprendimo nepripažinimą ir negalimumą vykdyti, nepaisant jo faktinio įsiteisėjimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų V. P. ir N. P. prašymus dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5911-521/2019 išdavimo.
7. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 22 d. sprendimu priteisė ieškovui V. P. iš atsakovo G. B. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (289,62 Eur) nuo Šiaulių apygardos teismo sprendimo byloje Nr. 1-93-300/08 priėmimo 2008-05-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui V. P. solidariai iš atsakovų G. B. ir R. S. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (7857,22 Eur) nuo Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 1-235-16/2004 priėmimo 2004-09-08 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui V. P. iš atsakovo R. M. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3200,30 Eur) nuo Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 1-35-441/2007 priėmimo 2007-05-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui N. P. iš atsakovo R. M. 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1448,10 Eur) nuo Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 1-35-441/2007 priėmimo 2007-05-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė V. P. lygiomis dalimis iš atsakovų R. S., G. B., R. M. bylinėjimosi išlaidas.
8. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovų reikalavimai pritiesti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų yra kildinami iš baudžiamųjų bylų: 1) Priimant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-16/2004, G. B. ir R. S. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuteistieji G. B. ir R. S. kaltais neprisipažino. Nuosprendžiu ieškovui (nukentėjusiajam) V. P. iš G. B. ir R. S. solidariai priteista 616,72 Eur (2129,40 Lt) turtinės ir 7240,50 Eur (25000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, nuteistiesiems prašant jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistųjų skundas Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartimi atmestas; 2) Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-300/2008 buvo išnagrinėtas nukentėjusiojo (ieškovo) V. P. skundas. V. P. iš atsakovo G. B. priteista 289,62 Eur (1000,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-441/2007 R. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuteistasis kaltu neprisipažino. Nuosprendžiu iš R. M. neturtinės žalos atlyginimui priteista V. P. 2896,20 Eur (10000 Lt), N. P. – 1448,10 Eur (5000 Lt). Bei iš R. M. priteista 304,10 Eur (1050 Lt) V. P. proceso išlaidoms atlyginti.
9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka yra reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas).
10. Reglamento 1 straipsnis numato, kad šio reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.
11. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad šis reglamentas taikomas teismo sprendimams, susitarimams ir autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų. Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šis reglamentas taikomas sprendimams, priimtiems po Europos vykdomuoju raštu pripažintų teismo sprendimų, susitarimų ar autentiškų dokumentų užginčijimo.
12. Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija; ir skolininkas yra vartotojas.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovai nesutiko su priimtais nuosprendžiais, kaltais neprisipažino. Kaip aptarta nutarties 8 punkte, G. B., R. S. ginčijo neturtinės žalos ieškovui V. P. priteisimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliacinio skundo atmetimas nepaneigia fakto, jog reikalavimas buvo ginčytas.
14. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-300/2008, nagrinėjant nukentėjusiojo V. P. skundą, jam priteista iš atsakovo G. B. 289,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymas nenumato išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacines intencijos teisme, apskundimo ar kitos nesutikimo su ieškovo patirtų išlaidų sutikimu, nesutikimu formos, šis reikalavimas yra neginčytinas.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M., nors ir neskundė jo atžvilgiu priimto Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-441/2007, tačiau nesutiko ir su priteistos neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas R. M. dalyvavo teismo posėdyje dalyvavo ir su ieškovo reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo nesutiko.
16. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai akcentavo, jog iš civilinės bylos Nr. e2-5911-251/2019 matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovams G. B. ir R. S. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą apie bylos iškėlimą interneto tinklalapyje, kadangi atsakovų gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Tuo tarpu Reglamento 13 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui gali būti įteikiamas šiais būdais: a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo; b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimo data; c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina; d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksas arba e. paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.
17. Reglamento 14 straipsnio, numatančio dokumento įteikimą be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą, 1 dalis įtvirtina, kad bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente įteikimas pagal 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas.
18. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovams G. B. ir R. S. viešo paskelbimo būdu, nežinant atsakovų gyvenamosios vietos, nėra laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu pagal Reglamento 13-14 straipsnius.
19. Reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta: reikalavimas – tai reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos mokėjimo, kuriam sukako terminas arba kuriam teismo sprendime, susitarime ar autentiškame dokumente yra nustatyta atitinkama data.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog civilinėje byloje ginčo objektu buvo procesinės palūkanos, o ne konkreti pinigų suma, kurios mokėjimo terminas yra jau suėjęs.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje priimtas sprendimas neatitinka reikalavimų, kurių pagrindu pareiškėjams galėtų būti išduodamas Europos vykdomasis raštas atsakovų G. B., R. S. ir R. M. atžvilgiu, yra pagrįsta.
22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant ir aiškinant 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 805/2004. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.