Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-149-468/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
AN2-149-468/2020
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00309-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Institucija
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-149-468/2020Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00309-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-01-21 nutarties, kuria V. B. skundas tenkintas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019-10-16 nutarimas Nr. NZT-ANR_N-1546-2019 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. B. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-09-23 V. B. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-737-2019 už tai, kad (duomenys neskelbtini) patikrinimo, atlikto 2019-08-14 9.20 val., metu buvo nustatyta, jog tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniais vartais nuo 19 val. iki 7 val. uždaromas valstybinėje žemėje esantis pravažiavimas ir apribojama galimybė naudotis valstybine žeme bei šalia žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje sudėtos statybinės medžiagos, priklausančios UAB „A“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucija 2019-10-16 nutarimu V. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 430 Eur dydžio baudą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas V. B. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Institucijos 2019-10-16 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020-01-21 nutartimi V. B. skundą tenkino: Institucijos 2019-10-16 nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

4. Institucija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-01-21 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-424/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. B. skundą atmesti.

4.1. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįsigilino į jos esmę, dėl to priėmė ydingą sprendimą, kuris prieštarauja tiek teisės normose įtvirtintoms nuostatoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Pažymi, kad byloje nebuvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, kurių rezultatai pašalintų abejones dėl V. B. kaltės ar nekaltumo.

4.2. Nurodo, kad Institucija gavo S. S. skundą, kuriame nurodoma, jog yra uždarytas pravažiavimas valstybiniu keliu ir prašoma atlaisvinti pravažiavimą. Buvo atliktas patikrinimas, kurio metu vartai buvo atviri, tačiau, remiantis dalyvavusių asmenų parodymais, vartai yra uždaromi 19 val. ir atidaromi 7 val. bei savaitgaliais, taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje sandėliuojamos įvairios statybinės medžiagos. Remiasi teismų praktika, pagal kurią savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali pateikti kiti asmenys, taip pat, kai kaltininkas sudaro objektyvias kliūtis, dėl kurių akivaizdžiai fiziškai ribojama galimybė, trukdoma laisvai šia žeme naudotis, praeiti, pateikti į ją ar jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

4.3. Pažymi, kad gretimų žemės sklypų, tarp kurių įsiterpęs valstybinės žemės plotas, naudotojais yra V. B. ir UAB „A“, atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, jog V. B. aiškiai suprasdama, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinį žemės plotą – kelią. Nurodo, kad V. B. neginčija vartų buvimo bei jų uždarymo fakto, todėl darytina išvada, jog ji sutinka su nustatytomis aplinkybėmis.

4.4. Institucija nesutinka su teismo išvadomis, kad V. B. veiksmai vertintini ne kaip valstybinės žemės užėmimas, o kaip trukdymas kitiems asmenims patekti į įmonės teritoriją ir naudotis valstybine žeme. Nurodo, kad uždarant vartus yra apribojama galimybė kitiems asmenims naudotis valstybine žeme, nes patekimas į šį žemės sklypą tiesiogiai priklauso nuo V. B. valios, todėl tai neabejotinai pažeidžia kitų asmenų teises ir atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Tokiu būdu, uždarant vartus, kurie apriboja viešą laisvą patekimą į valstybei priklausančią žemę, savavališkai buvo užimta valstybinė žemė.

4.5. Institucija taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad V. B. padarytas administracinis nusižengimas sudedant statybines medžiagas valstybinėje žemėje yra mažareikšmis, pašalintas bei nekliudantis laisvai naudotis keliu ir pažymi, kad pažeidimo pašalinimas neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės taikymo. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl R. M., S. S., P. D. ir M. B. duotų parodymų, kuriais šie asmenys patvirtino savavališką valstybinės žemės užėmimą, t. y. vartų uždarymą nuo 19 val. iki 7 val. bei savaitgaliais.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad apylinkės teismas išsamiai patikrino visus Institucijos surinktus duomenis, juos įvertino bei priėmė faktines bylos aplinkybes atitinkantį procesinį sprendimą administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu nutraukti. Skundžiamame nutarime pakankamai išsamiai išdėstyti motyvai dėl įrodymų vertinimo, kodėl, teismo manymu, jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių buvimo V. B. veiksmuose. Tai, kad Institucija nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, nedaro skundžiamo nutarimo nepagrįstu ar neteisėtu.

6. Remiantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio nusižengimo bylos baigtis, todėl jis turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Remiantis šio procesinio dokumento turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog V. B. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų formos reikalavimų, yra netikslus, klaidinančio pobūdžio ir trukdantis atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo kaltinimo bei pažeidžiantis V. B. teisę į gynybą. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Apygardos teismo vertinimu, ANK nustatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų neatitinkančio administracinio nusižengimo protokolo, iš kurio neįmanoma nustatyti, kuo yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, surašymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kurį nustačius, tokio protokolo pagrindu priimtas procesinis sprendimas turi būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas, ką pagrįstai ir padarė apylinkės teismas nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną.

8. 2019-09-23 V. B. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad patikrinimo, atlikto 2019-08-14 9.20 val., metu nustatyta, jog tarp išvardintų žemės sklypų metaliniais vartais nuo 19 val. iki 7 val. yra uždaromas valstybinėje žemėje esantis pravažiavimas ir apribojama galimybė naudotis valstybine žeme bei šalia nurodyto žemės sklypo valstybinėje žemėje yra sudėtos statybinės medžiagos, priklausančios UAB „A“. Remiantis šiuo protokolu, V. B. Institucijos nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

9. ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Byloje esančiame 2019-09-23 Institucijos administracinio nusižengimo protokole Nr. NZT-ANR_P-737-2019 nurodoma, kad nustatyto nusižengimo padarymo laikas – 2019-08-14, 09.20 val. (b.l. 25), tuo tarpu, teismui pateiktoje medžiagoje yra nustatyta, jog atlikto patikrinimo metu metaliniai vartai nebuvo uždaryti, tai patvirtino ir Institucijos atstovas duodamas paaiškinimus apylinkės teisme. Taigi, protokole nurodomas pažeidimo padarymo laikas neatitinka Institucijos nustatytų faktinių aplinkybių.

10. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas objektyvusis šio administracinio nusižengimo požymis – savavališkas valstybinės žemės užėmimas. Akcentuotina, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas turi egzistuoti būtent administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Institucijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu pažeidimas faktiškai nebuvo nustatytas, byloje taip pat nėra kitų duomenų apie pakartotinius Institucijos atstovų atliktus patikrinimus ir užfiksuotą vartų uždarymo faktą. Tiek iš Institucijos surašyto protokolo, tiek iš jo pagrindu priimto nutarimo matyti, kad V. B. galimai padarytas teisės pažeidimas konstatuotas remiantis ne patikrinimo metu nustatytais duomenimis (vartai atidaryti – bendro naudojimo kelias yra laisvas), o liudytojų rašytiniais parodymais: 2019-07-24 S. S. skundu, kuriame nurodoma, jog yra uždarytas pravažiavimas valstybiniu keliu, prašoma jį atlaisvinti ir 2019-08-14 M. B., S. S., P. D., R. M. rašytiniais parodymais, kad naktį ir savaitgaliais UAB „A“ uždaro vartus.

11. Apygardos teismo vertinimu, vien informacija apie galimai daromą pažeidimą, jos nepatikrinus negali būti pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Priešingu atveju, inicijavus procesą nesant tam pagrįsto teisinio pagrindo yra pažeidžiamos asmenų teisės ir laisvės. Teismo vertinimu, vien tvoros ar vartų buvimo nustatymas savaime nereiškia, kad jais apribojamas asmenų patekimas į teritoriją. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nenustatyta, ar vartai iš tikrųjų yra uždaromi, ar juose yra įrengtas užraktas, kurį atrakinti gali tik tam tikri asmenys, tokių atliekamų veiksmų trukmės, neįvertinta, ar kiti asmenys gali patekti į valstybinę žemę tuo laikotarpiu, kai uždaromi vartai (jeigu tokie veiksmai iš tiesų atliekami), neatsižvelgta į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama V. B. teikdama paaiškinimus Institucijoje ir teisme nurodė, kad vartai buvo įrengti seniai ir jie asmenims niekada netrukdė naudotis keliu.

12. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. B., dėl kurios galimo teisės pažeidimo ir buvo atliktas patikrinimas, Institucijos pareigūnų apklausiama apie įvykio aplinkybes, nurodė, jog pravažiavimas valstybiniu keliu yra laisvas ir neuždarytas, kitų žemės savininkų ar naudotojų galimybės savo nuožiūra naudotis ta žemės dalimi niekada nebuvo ribojamos, patikrinime dalyvavęs R. M. 2019-10-14 Institucijai taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodė, jog pravažiavimas tarp sklypų yra laisvas, naudotis valstybės žeme nėra apribojimų, vartai atidaryti visą parą, kitas patikrinime dalyvavęs asmuo M. B. Institucijai pateikė analogiškus paaiškinimus (b.l. 23-24). Vis dėlto, papildomi veiksmai, šių liudytojų apklausos ar nauji valstybinės žemės patikrinimai, siekiant nustatyti, ar V. B. riboja kitiems asmenims galimybę patekti į teritoriją ar ne, atlikti nebuvo.

13. Pažymėtina, kad nutarimas dėl administracinio nusižengimo padarymo negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis in dubio pro reo principu. Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

14. Institucijos administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog šalia žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje sudėtos statybinės medžiagos, priklausančios UAB „A“.

15. Analizuojant, ar tokie V. B. veiksmai, laikinai sukraunant statybines medžiagas valstybinėje žemėje, laikytini administraciniu nusižengimu, yra būtina nustatyti ne tik jų formalų atitikimą administracinio nusižengimo sudėčiai, bet ir jų pavojingumą, dėl kurio turi būti pradedama administracinė teisena. Kaip matyti iš patikrinimo metu darytų fotonuotraukų (b.l. 31) naudojimasis bendro naudojimo keliu dėl sukrautų medžiagų nebuvo apribotas, 2019-09-23 teikdama paaiškinimus Institucijoje ir bylos nagrinėjimo teisme metu V. B. nurodė, kad statybinės medžiagos buvo sukrautos tik laikinai, šiuo metu yra pašalintos, R. M., M. B. rašytiniuose parodymuose nurodoma, pravažiavimas tarp sklypų yra laisvas, naudotis valstybės žeme nėra apribojimų (b.l. 23-24). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, laikinas daiktų pasidėjimas kito asmens žemės sklype dėl kurio kiti asmenys gali naudotis keliu, nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio tokie V. B. veiksmai būtų laikomi administraciniu nusižengimu.

16. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, todėl apylinkės teismo sprendimas V. B. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra pagrįstas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-01-21 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėja Daiva Kazlauskienė