Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-772-492/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-05
Bylos Nr.: eA-772-492/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02269-2019-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
Pareiškėjas: J. Č.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos

Administracinė byla Nr. eA-772-492/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02269-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja J. Č. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. AMP1-100 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. Č.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. gegužės 15 d. pranešimu Nr. P11-205 buvo informuota dėl jos atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo dviem tarnybinio pažeidimo aspektais: 1) dėl nepaviešintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių; 2) dėl 2018 m. birželio 14 d. detalaus ekogeologinio tyrimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir paslaugų sutartis) sudarymo aplinkybių – dėl galimo J. Č. viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pareiškėja nurodė, kad gavusi pranešimą apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2019 m. gegužės 17 d. aplinkos ministrui pateikė pasiaiškinimą raštu, kuriame pažymėjo, jog jos kaltės dėl viešojo pirkimo sutarčių neišviešinimo nėra, kadangi šios pareigos priklauso Tarnybos Teisės ir teisėtvarkos vyriausiajai specialistei, o galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto nesuprato ir niekada negalvojo, jog jos atlikti veiksmai gali tokį konfliktą sukelti.

3. J. Č. pažymėjo, kad nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 spalio 10 d. Tarnyba neturėjo vadovo, todėl ji, remdamasis aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 15 punktu, vykdė vadovo pareigas. Pareiškėja nurodė, kad be jos Tarnyboje nebuvo kito asmens, kuris galėtų veikti Tarnybos vardu, pasirašyti dokumentus bei užtikrinti šios institucijos funkcijų vykdymą. J. Č. pažymėjo, kad Tarnybos darbuotojai savo darbo funkcijas vykdė įprastinėmis sąlygomis – ruošė dokumentus, kuriuos įprastinėmis sąlygomis turėjo pasirašinėti Tarnybos direktorius. Nurodė, kad savo sutuoktinį ir jam priklausančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „DGE Baltic Soil and Environment“, veikiančią Tarnybos veiklos srityje, pareiškėja savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje buvo deklaravusi dar 2012 m. rugsėjo 22 d.

4. J. Č. teigė, kad aplinkos ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – Komisija) aplinkos ministrui pateikė 2019 m. birželio 5 d. motyvuotą išvadą Nr. (56-3)-D15-302 (toliau – Išvada), kurioje neatsižvelgė nė į vieną pareiškėjos kaltę ir atsakomybę šalinančią aplinkybę, nenustatė jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei konstatavo, kad J. Č. tyčia ir sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas. Komisija pareiškėjos viešųjų ir privačių interesų konflikto išankstinio deklaravimo nelaikė jos kaltę lengvinančia aplinkybe. Aplinkos ministras Įsakymu J. Č. skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

5. Pareiškėjos nuomone, jai paskirta nuobauda yra per griežta. Teigė, kad tiek Išvada, tiek Įsakymas buvo priimti pažeidžiant valstybės tarnautojų tarnybinių pažeidimų tyrimo procedūrą bei reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintame Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

6. J. Č. manė, kad Įsakymas yra neteisėtas, kadangi aplinkos ministras, jai skirdamas tarnybinę nuobaudą, pažeidė Aprašo 19 punktą, kuriame yra nustatyta besąlyginė pareiga viešųjų ir privačių interesų konflikto atvejais tarnybinę nuobaudą skiriančiam subjektui gauti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) sprendimą (išvadą) dėl tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio įvertinimo. Pareiškėja teigė, kad toks sprendimas (išvada) turėjo būti gauta iki priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo, tačiau tarnybinė nuobauda jai buvo skirta aplinkos ministrui negavus VTEK išvados. Kiek J. Č. yra žinoma, į VTEK iki Įsakymo priėmimo apskritai nebuvo kreiptasi. Pareiškėjos nuomone, skubotas ir ne pagal procedūrą atliktas tarnybinės nuobaudos skyrimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Šalies argumentai

7. J. Č. nurodė, kad aplinkos ministras, skirdamas tarnybinę nuobaudą, vadovavosi tikrovės neatitinkančia Išvada dėl jos tarnybinio nusižengimo. Pažymėjo, kad vertindama pareiškėjos elgesį, Komisija neapklausė jos nurodytų Tarnyboje dirbančių tarnautojų, kurie ruošė J. Č. pasirašytus dokumentus, sukėlusius interesų konfliktą. Be to, Komisija nevertino pareiškėjos nurodytų asmenų savarankiškumo, todėl negalėjo tinkamai įvertinti bei konstatuoti jos kaltės formos ir laipsnio, kilus interesų konflikto situacijai. J. Č. pažymėjo, kad nors Komisija netyrė, kodėl ji pateko į tarnybinio pažeidimo ir interesų konflikto situaciją, neapklausė pareiškėjos nurodytų asmenų, tačiau vis tiek konstatavo, jog jos kaltė pasireiškė tyčia.

8. Teismo posėdyje pareiškėja J. Č. ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, pareiškėjai skirdamas tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios, kad J. Č. tik formaliai vykdė vadovo funkcijas, iškilus tarnybinei būtinybei, kad pavedimas sudaryti sutartį buvo vykdomas skubos tvarka, kad sutartis buvo sudaryta dėl mažos vertės pirkimo. Pareiškėja pripažino, kad pasirašydama sutartį su savo sutuoktinio įmone, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, tačiau akcentavo, kad tai padarė nesant tyčios. J. Č. patvirtino, kad pasirašydama Tarnybos raštus, kuriais buvo siekiama sudaryti finansinį sandorį su jos sutuoktinio vadovaujama įmone, ir veikdama Tarnybos vardu bei pasirašydama sutartį, ji matė ir suprato, su kuo yra sudaroma sutartis, t. y. suprato, kad kita pasirašomos sutarties šalis yra jos sutuoktinio vadovaujama įmonė. Pareiškėja pažymėjo, kad prieš pasirašydama sutartį, ji konsultavosi su įstaigos Teisės ir personalo skyriaus teisininku T. G., kuris nurodė, jog pasirašydama tokią sutartį, J. Č. jokių interesų nepažeis.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė pareiškėjos J. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimu, atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje buvo nurodyta, kuo pasireiškė tarnybinio nusižengimo padarymas, buvo analizuoti pareiškėjos veiksmai, kaltė dėl tarnybinio nusižengimo, pažeidimų sukeltos pasekmės, J. Č. veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo; pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat buvo įvertintas terminas nuobaudai skirti, J. Č. eitos pareigos ir buvo pasiūlyta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

11. Aplinkos ministerijos nuomone, J. Č. skundo teiginiai yra deklaratyvūs. Atsakovas su pareiškėjos teiginiu, kad tarnybinė nuobauda jai buvo skirta aplinkos ministrui negavus VTEK išvados ir kad skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeistas Aprašo 19 punktas, nesutiko. Remdamasi Aprašo 19 punkto nuostata, Aplinkos ministerija teigė, kad tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas buvo įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau į pareigas priimantis asmuo nusprendė, kad tarnybinis nusižengimas nebuvo padarytas, šis sprendimas tampa galutiniu tik gavus VTEK sprendimą, jog motyvuotoje išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Interesų derinimo įstatymo nuostatas. Atsakovas nurodė, kad aplinkos ministras pripažino, jog valstybės tarnautoja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą, todėl Aprašo 19 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Teigė, kad Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Aprašo 16 punkto nuostatomis, priėmusi sprendimą, kad valstybės tarnautoja pažeidė Interesų derinimo įstatymo nuostatas, apie priimtą sprendimą 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. (56-3)-D8-2245 informavo VTEK. VTEK sutiko, kad J. Č. pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo sutarties su sutuoktinio valdoma bendrove sudarymo procese, o sutuoktinio turtiniai ar neturtiniai interesai kartu yra ir valstybės tarnyboje dirbančio asmens privatūs interesai. Aplinkos ministerija akcentavo, kad J. Č. pažeidimas buvo konstatuotas ne tik Išvadoje, Įsakyme, bet ir minėtame rašte.

Atsiliepimas

12. Atsakovas teigė, kad tiriant pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, o tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – buvo paskirta įvertinus visas Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl J. Č. teiginiai, kad Komisija, tirdama nusižengimą, buvo neobjektyvi ar šališka, yra nepagrįsti.

13. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad aplinkybė, jog kiti Tarnybos darbuotojai ruošė dokumentus, kuriuos vizavo ir pasirašė pareiškėja, nemažina ir nepašalina jos kaltės dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Akcentavo, kad tinkamas Įstatymo nuostatų įgyvendinimas – pareiga nusišalinti dėl galimo interesų konflikto – yra asmeninė kiekvieno valstybės tarnautojo pareiga, o netinkamas šios pareigos vykdymas yra asmeninė ir tik nuo J. Č. valios bei veiksmų kilusi Įstatymo pažeidimo pasekmė. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 22 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje deklaravo savo sutuoktinį, UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ vadovą, kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, rodo, jog 2018 m. vizuodama ir pasirašydama dokumentus, susijusius su šia įmone, J. Č. negalėjo nežinoti, jog veikia interesų konflikto situacijoje, todėl toks jos veikimas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik atliktas tyčia. Aplinkos ministerija kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kad jai tarnybinė atsakomybė buvo taikyta ne dėl jos pačios, o dėl kitų Tarnybos darbuotojų, ruošusių dokumentus, kuriuos ji vizavo ar pasirašė, veiksmų. Atsakovas akcentavo, kad kaltės dėl J. Č. asmeninės pareigos – nusišalinti nuo sprendimų priėmimo kylant interesų konfliktui – negalima perkelti kitiems asmenims.

14. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad pareiškėja, būdama Tarnybos direktore, privalėjo išmanyti teisės aktų reikalavimus, laiku ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vykdyti teisės aktų, reguliuojančių Tarnybos veiklą bei valstybės tarnybą, reikalavimus, turėjo suprasti, kad kylant interesų konfliktui, jos asmeninė pareiga yra nusišalinti nuo sprendimų priėmimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų neveikti interesų konflikte. Atsakovas teigė, kad pranešime apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą yra aiškiai nurodyti veiksmai (pažeidimai) ir teisės aktai, kuriuos nurodytais veiksmais J. Č. įtariama pažeidusi, ir tarnybinė atsakomybė jai buvo taikyta tik už tuos pažeidimus, apie kurių padarymą nustatyta tvarka pareiškėjai buvo pranešta ir dėl kurių ji pateikė paaiškinimus. Aplinkos ministerija nurodė, kad Išvadoje yra aptarti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, o remiantis teismų praktika, Įsakymas ir Išvada yra tarnybinės nuobaudos procedūros sudėtinė dalis, todėl Įsakyme nėra būtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus.

15. Atsakovas nesutiko, kad Komisija turėjo konstatuoti pareiškėjos atsakomybę už padarytus pažeidimus lengvinančias aplinkybes. Nurodė, kad aplinkybė, jog J. Č. pateikė paaiškinimą, kad 2012 m. buvo deklaravusi savo privačius interesus, nėra ir negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad pareiškėja, suvokdama, jog padarė pažeidimus, tiesioginiam vadovui neprisipažino, o dėl galimo interesų konflikto tik Tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. (25-1 )-1.7- 5770 informavo, kad nusišalina nuo sprendimų, susijusių su UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ veikla, priėmimo.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, jog valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Vertinant tai, kad valstybės tarnautojų, o ypač institucijų vadovų, veikla yra susijusi su tuo, jog šie asmenys turi ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų atlikimą, J. Č. padaryti pažeidimai ir jų sukeltos pasekmės t. y. institucijos diskreditavimas, iš esmės priešingi valstybės tarnautojų pareigoms bei pažeidžia valstybės tarnautojų etikos principus, todėl už nustatytus pažeidimus institucijos vadovei, kuriai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams, nėra pagrindų panaikinti paskirtą nuobaudą. Aplinkos ministerijos nuomone, J. Č. pritaikyta teisinė atsakomybė už pažeidimus yra proporcinga nustatytiems valstybės tarnautojos veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimams.

Atsiliepimas

17. Teismo posėdyje atsakovo Aplinkos ministerijos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė J. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nusišalinti nuo sprendimo priėmimo ir neveikimo interesų konflikte yra kiekvieno valstybės tarnautojo asmeninė pareiga, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų.

II.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos J. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimu, bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar Įsakymu skirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog J. Č. padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi pagrindinių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų ir taisyklių.

20. Remdamasis Aprašo 19 punkto nuostata, teismas padarė išvadą, kad tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas buvo įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau į pareigas priimantis asmuo, nusprendė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, šis sprendimas tampa galutiniu tik gavus VTEK sprendimą, kad motyvuotoje išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Interesų derinimo įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad aplinkos ministras priėmė Aprašo 17.1 punkte nustatytą sprendimą (pripažino, kad valstybės tarnautoja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai skyrė tarnybinę nuobaudą), taigi, vadovaudamasis Aprašo 19 punktu, atsakovas sprendimą įformino Įsakymu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad galutiniam sprendimui priimti nebuvo reikalinga VTEK išvada ir Aprašo 19 punktas nebuvo pažeistas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaip ir reikalauja Aprašo 16 punkto nuostatos, priėmusi Aprašo 17.1 punkte numatytą sprendimą ir konstatavusi, jog J. Č. pažeidė Interesų derinimo įstatymo nuostatas, Aplinkos ministerija nedelsdama apie tokį sprendimą 2019 m. birželio 12 d. rašte (56-3)-D8-2245 informavo VTEK, kuri 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. S-2445-(1.5) įvertinusi situaciją, jog pareiškėja, atlikdama savo pareigas, dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su jos privačiais interesais, padarė išvadą, kad tokia situacija atitinka Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą interesų konflikto apibrėžtį, ir pritarė, jog J. Č. tokiais savo veiksmais pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

21. Pacitavęs Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 2 ir 4 dalių bei 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas akcentavo, kad Interesų derinimo įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Teismas pažymėjo, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto, o tai reiškia, kad Interesų derinimo įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

22. Teismas nustatė, kad J. Č. nuo 2018 m. vasario 19 d., kai aplinkos ministro įsakymu tarnybinės būtinybės atveju buvo paskirta Tarnybos direktore, veikė kaip Tarnybos direktorė. Teismas pažymėjo, kad pagal Tarnybos nuostatus, Tarnybai vadovauja direktorius, kuris be kita ko, organizuoja Tarnybos darbą, jog būtų įgyvendinami šios institucijos tikslai ir atliekamos nuostatuose bei kituose teisės aktuose nustatytos Tarnybos funkcijos ir užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, aplinkos ministro įsakymų, kitų teisės aktų bei Tarnybos nuostatų vykdymą.

23. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad pirkimus organizavo ir vykdė savo kompetencijos ribose savarankiškai veikusių padalinių atstovai, o J. Č. tik formaliai vykdė vadovo funkcijas, iškilus tarnybinei būtinybei. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėja tarnybinės būtinybės atveju buvo paskirta Tarnybos direktore, nepaneigia jos pareigos vykdyti tarnybines pareigas, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Teismų praktikoje preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reguliuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, kadangi priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių pareigų. Teismas pažymėjo, kad J. Č., ėjusios Tarnybos direktorės pareigas, atsakomybė už įstaigos funkcijų vykdymą ir kontrolę yra savarankiška ir turi būti vertinama nepriklausomai nuo to, ar kiti darbuotojai tinkamai atliko savo funkcijas; net jeigu būtų nustatyti pagrindai tarnybinę atsakomybę taikyti kitiems darbuotojams, teismo nuomone, tai negalėtų pašalinti pareiškėjos atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad tinkamas Interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas – pareiga nusišalinti nuo galimo interesų konflikto – yra asmeninė kiekvieno valstybės tarnautojo, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, pareiga.

24. Teismas pareiškėjos teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad atsakovas pripažindamas, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą, neatsižvelgė į tai, kad J. Č. veiksmuose nebuvo tyčios ir kad ji nesuprato, jog toks jos veikimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pasirašydama Tarnybos raštus, kuriais buvo siekiama sudaryti finansinį sandorį su jos sutuoktinio vadovaujama įmone, ir veikdama Tarnybos vardu pasirašydama paslaugų sutartį, pareiškėja matė ir suprato, su kuo yra sudaroma sutartis, t. y. suprato, kad kita pasirašomos sutarties šalis yra jos sutuoktinio vadovaujama įmonė, J. Č. patvirtino ir teismo posėdyje. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 22 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje savo sutuoktinį G. Č., UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ vadovą, deklaravo kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, teismas padarė išvadą, kad vizuodama / pasirašydama dokumentus, susijusius su šia įmone, ir pasirašydama paslaugų sutartį, J. Č. negalėjo nesuvokti, jog veikia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikte, todėl toks jos veikimas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik atliktas tiesiogine tyčia.

25. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teismo posėdyje nurodė, jog prieš pasirašydama sutartį, ji konsultavosi su įstaigos Teisės ir personalo skyriaus teisininku T. G., kuris jai nurodė, jog pasirašydama tokią sutartį, pareiškėja jokių interesų nepažeis, tačiau tai, teismo nuomone, nepanaikina J. Č. kaltės ir tiesioginės tyčios jos veiksmuose, kadangi į bylą nėra pateikta duomenų, kad minėtas asmuo yra kompetentingas subjektas teikti konsultacijas dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, kompetentingi asmenys, kuriems yra suteikta teisė teikti rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų vykdymo, yra būtent patys valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsniu, rekomendacijas dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų vykdymo teikia ir VTEK, tačiau duomenų, kad pareiškėja, veikdama kaip Tarnybos direktorė, prieš pasirašydama paslaugų sutartį, kreipėsi į minėtą instituciją dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų aiškinimo, byloje nėra.

26. Teismo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad J. Č., vykdydama Tarnybos direktorės funkcijas, nesiėmė Interesų derinimo įstatyme nustatytų veiksmų susidariusiai interesų konflikto situacijai spręsti, neįvykdė šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, ir sudarė 2018 m. birželio 14 d. detalaus ekologinio tyrimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“, kurios direktoriaus pareigas eina jos sutuoktinis G. Č.. Tokiais savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu pareiškėja pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, ir to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, kuris sukelia interesų konfliktą, taip pat valstybės tarnautojos pareigas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, t. y. pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (aktualios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai).

27. Aptaręs Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio, 33 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 35 straipsnio ir Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad įgaliotų asmenų informavimas apie susidariusią interesų konflikto situaciją yra privaloma sąlyga pripažinti, jog valstybės tarnyboje dirbančio asmuo tinkamai vykdė Interesų derinimo įstatymo nuostatas; asmens pareikštas nusišalinimas gali būti ir nepriimtas, tačiau asmeniui patekus į interesų konflikto situaciją realizuoti pareigą, pareiškiant nusišalinimą, yra būtina.

28. Teismas nurodė, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, jog pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, o teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes; tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

29. Teismo nuomone, aplinkybė, kad J. Č. 2012 m. deklaravo viešuosius ir privačius interesus bei nurodė, kad jos sutuoktinis yra UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ vadovas, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, negali būti vertintina kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Priešingai, J. Č. pateikta viešųjų ir privačių interesų deklaracija, kurioje ji deklaravo savo sutuoktinį, UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ vadovą, kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, rodo, kad 2018 m. vizuodama ir pasirašydama dokumentus, susijusius su šia įmone, pareiškėja negalėjo nežinoti, kad veikia interesų konflikto situacijoje, todėl toks jos veikimas yra vertinamas kaip atliktas tyčia.

30. Teismas pažymėjo, kad Išvada buvo surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, visapusiškai išanalizavus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą; Išvadoje buvo konkretizuoti J. Č. veiksmai, išsamiai tirtos pažeidimo padarymo aplinkybės. Tokiu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas, pagrindžiant tokios nuobaudos būtinybę ir reikalingumą, teismo nuomone, yra pagrįstas. Be to, konkreti nuobauda – griežtas papeikimas, pareiškėjai buvo paskirta įvertinus jos asmenybę, tarnybinės veiklos vertinimą ir kitas aplinkybes (lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta).

31. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad J. Č. Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinka tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Teismas sprendė, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas menkina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į valstybės institucijas bei jų vadovus.

32. Teismas, įvertinęs tai, kad J. Č. padarė Interesų derinimo įstatymo pažeidimą, nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su sutuoktinio vadovaujama įmone, priėmimo, pasirašė paslaugų sutartį, apie kilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą nepranešė tiesioginiam vadovui, tačiau veikė interesų konfliktų situacijoje, padarė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

33. Teismo nuomone, kiti J. Č. teiginiai niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, detaliau nebuvo nagrinėjami.

34. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

35. Pareiškėja J. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas. J. Č. apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Teismas žinomai neteisingai aiškino ir taikė Aprašo 19 punktą. Aprašo 19 punkte yra nurodyta, jog Aprašo 17.1 punkte nurodytas sprendimas atitinkamu teisės aktu įforminamas tik gavus VTEK sprendimą dėl valstybės tarnautojo veiksmų įvertinimo. Sprendimo įforminimas teisės aktu reiškia galutinio sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo priėmimą, kitokios sprendimo įforminimo teisės aktu sampratos ar prasmės teisės aktuose nėra. Atsakovas į VTEK kreipėsi tik po to, kai J. Č. jau buvo paskyręs drausminę nuobaudą. Kadangi kreipimasis į VTEK nėra savitikslis, toks drausminės nuobaudos skyrimo procedūros nesilaikymas turėjo būti pripažintas šiurkščiu ir esminiu drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, tačiau teismas konstatavo priešingą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, negu ją nustatė Aprašo 19 punktas, ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimo; kai teismas teisės normas aiškina priešingai jų turiniui ir reikalavimams, teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

36.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepateikė argumentų dėl pagrindinio pareiškėjos skundo argumento, išsakyto žodžiu teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. 25 sek. iki 25 min. 45 sek. ir nuo 56 min. 55 sek. iki 57 min. 14 sek.), dėl objektyvumo ir nešališkumo principų pažeidimo, skiriant drausminę nuobaudą, taip nesilaikydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo to, kad kreipdamasis į VTEK dėl sprendimo, atsakovas šiai komisijai pateikė vien tik jo paties, kaip kaltinančios pusės, parengtus dokumentus, nepateikdamas net pareiškėjos pasiaiškinimo ar jokių kitų jos kaltę bei atsakomybę šalinančių J. Č. pateiktų įrodymų. VTEK negalėjo objektyviai įvertinti situacijos, jeigu jai buvo pateikti tik kaltinančios pusės įrodymai. Ši aplinkybė yra akivaizdi iš kartu su Aplinkos ministerijos atsiliepimu pateikto šios institucijos 2019 m. birželio 12 d. rašto VTEK priedų sąrašo. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pareiškėja raštu kreipėsi į VTEK su paklausimu, ar pagal Aprašą valstybės institucijoms kreipiantis dėl VTEK sprendimo, VTEK turėjo būti pateikta visa medžiaga, ar tik selektyvi šios medžiagos dalis. Iš 2019 m. gruodžio 12 d. gauto VTEK atsakymo Nr. S-44-04(2.5), matyti, jog minėtai komisijai sprendimui priimti visada turi būti pateikiama visa drausminio nusižengimo byla, o ne selektyviai atrinkta bylos dalis, o toks VTEK išaiškinimas patvirtina atsakovą padarius ne vieną šiurkštų drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

36.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjos drausmės pažeidimą buvus padarytą tiesioginės tyčios forma. Teismas, kaip ir atsakovas, J. Č. kaltę nustatė be jokių įrodymų, o vien tik pagal jai inkriminuoto drausminio pažeidimo objektyviosios pusės požymius, tačiau tai negali būti laikoma tinkamu kaltės nustatymu bei teisingu bylos išnagrinėjimu. Nurodęs, kad pareiškėja negalėjo nesuvokti interesų konflikto, teismas visiškai neanalizavo, koks buvo jos psichinis-valinis santykis su siekiamomis pasekmėmis (siekiu sukurti interesų konfliktą). Galimo interesų konflikto numanymas automatiškai negali reikšti asmens tyčios; tik sąmoningas J. Č. pasekmių siekimas galėjo nulemti jos tiesioginės tyčios formą, tačiau teismo sprendime nėra visiškai jokių argumentų dėl pareiškėjos sąmoningo neigiamų pasekmių siekimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su pareiškėjos nubaudimu, jos kaltės formą privalėjo įrodyti bei pagrįsti atsakovas. J. Č. savo kaltės formą ginčijo pateikdama argumentus, jog Išvada buvo parengta net neapklausus liudytojų, kurie būtų patvirtinę savo savarankišką veikimą ir neatsargią, o ne tyčinę pareiškėjos kaltės formą. Pareiškėja teismo prašė kaip liudytoją apklausti T. G., kuris būtų patvirtinęs, jog jis, kaip įstaigos teisininkas, pritarė ginčo sutarties su UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pasirašymui, neįžvelgdamas jokių teisinių rizikų. T. G. būtų patvirtinęs, jog J. Č. kaltė nebuvo tyčinė. Teismas nevertino, kad pareiškėja dėjo visas pastangas, jog nepažeistų įstatymų ir dėl jos galimo interesų konflikto konsultavosi su teisininku. Suklaidinta J. Č. negalėjo turėti išankstinio tikslo pažeisti Interesų derinimo įstatymo reikalavimų, o tai patvirtina, kad tiek atsakovo, tiek teismo išvados dėl jos kaltės formos yra neteisingos. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo nesuvokti pažeidimo, reiškia vien tik neatsargią jos kaltės formą. Darant analogiją su baudžiamojoje teisėje egzistuojančiais neatsargios kaltės formos porūšiais, nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame neigiami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Atitinkamai nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal pirmosios instancijos teismo konstatuotą J. Č. negalėjimą nesuvokti interesų konflikto, negalima daryti jokių išvadų, kad ji sąmoningai siekė ir norėjo veikti interesų konflikto situacijoje; galima daryti tik išvadą, kad pareiškėja visiškai nenumatė interesų konflikto situacijos, nors pagal pareigas turėjo numatyti. Tokia situacija turėjo būti vertinama kaip J. Č. neatsargumas, o ne tiesioginė tyčia.

Šalies argumentai

37. Pareiškėja taip pat prašo priimti jos kartu su apeliaciniu skundu teikiamą naują įrodymą – VTEK 2019 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. S-44-04(2.5), ir jį vertinti kartu su kitais įrodymais. J. Č. nurodo, kad minėtą raštą gavo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pažymi, kad VTEK 2019 m. gruodžio 12 d. raštas turi tiesioginį ryšį su byla, jo pareiškėja dėl objektyvių priežasčių į bylą anksčiau negalėjo pateikti, dokumentas yra nedidelės apimties ir jo pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins.

Atsiliepimas

38. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija rašytiniuose paaiškinimuose prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai paaiškina, kad su 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. (56-3)-D8-2245 VTEK buvo pateikta Įsakymo, Išvados bei Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. (50-1)-D15-257 „Dėl siūlymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą“ kopija. VTEK 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. S-2445-(1.5) nurodė, kad sutinka, jog Tarnybos direktorė J. Č. pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bei pasiūlė patikslinti Išvados konstatuojamąją dalį, ją papildant, kad dalyvaudama sutarties su sutuoktinio valdoma bendrove sudarymo procedūrose, pareiškėja, be kita ko, pažeidė ir Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Aplinkos ministerija 2019 m. liepos 30 d. rašte Nr. (56-3-D8(E)-1559 nurodė, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą J. Č. nebuvo informuota, jog pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl neturi galimybių tikslinti Išvados.

Žemesnės instancijos teismas

40. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir motyvuotai konstatavo, kad J. Č. skiriant tarnybinę nuobaudą, Aprašo 19 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.

41. Aplinkos ministerija teigia, teismas sprendimo 6–9 puslapiuose išsamiai išanalizavo visą bylos medžiagą ir visas su tarnybinio nusižengimo tyrimu ir tarnybinės nuobaudos skyrimu susijusias aplinkybes. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad sprendimo 9 puslapio 5 pastraipoje išanalizavęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Išvada buvo surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą ir yra pagrįsta teisės aktų nuostatomis, visapusiškai išanalizavus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą.

42. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad VTEK neprašė pateikti papildomų dokumentų, taigi VTEK turimos informacijos pakako daryti pagrįstai išvadai, jog J. Č. pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Be to, pareiškėjos su apeliaciniu skundu pateiktame VTEK 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. S-4404-(2.5) nurodoma, kad tais atvejais, kai VTEK kyla abejonių dėl atlikto tyrimo ir surinktų įrodymų pakankamumo, kvalifikavimo ir panašiai, VTEK priima sprendimą, kad pateiktas vertinimas neatitinka Interesų derinimo įstatymo reikalavimų, taip pat gali prašyti pateikti visus įrodymus (jeigu jie buvo nepateikti), surinktus tyrimo metu. Atsižvelgus į tai, kad VTEK papildomų duomenų iš Aplinkos ministerijos neprašė ir su Išvados vertinimu, kad J. Č. pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, sutiko, pareiškėjos teiginiai apie tai, kad VTEK negalėjo objektyviai įvertinti motyvuotos išvados, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti, tai patvirtina ir minėtas VTEK raštas.

43. Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad dėl to, jog nebuvo apklausti prašomi apklausti liudininkai, kurie būtų patvirtinę savo savarankišką veikimą ir taip tariamai paneigę tyčinę J. Č. kaltės formą, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad pareiškėjos prašomi kvieti liudytojais darbuotojai veikė savarankiškai, nepanaikina ir negali panaikinti J. Č. pažeidimų ar kaltės, nes tik ji pati yra asmeniškai atsakinga už pareigos nusišalinti nuo sprendimų priėmimo interesų konflikte tinkamą neįvykdymą.

Atsiliepimas

44. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde yra nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Pažymi, kad teismas vertino ne tik J. Č. skunde nurodytus argumentus, bet iš esmės patikrino Įsakymo pagrįstumą ir tik atlikęs išsamų vertinimą, motyvuotai atmetė pareiškėjos skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

45. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – pareiškėjai, valstybės tarnautojai, paskyrimo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. AMP1-100 už Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pažeidimus teisėtumas ir pagrįstumas.

46. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, padaręs išvadą, kad pareiškėja, nenusišalinusi nuo sprendimų, susijusių su sutuoktinio vadovaujama įmone, priėmimo, pasirašiusi Paslaugų sutartį, apie kilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą nepranešusi tiesioginiam vadovui, veikė interesų konfliktų situacijoje, pažeidė Interesų derinimo įstatymo reikalavimus.

47. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Aprašo 19 punkto nuostatas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas VTEK pateikė tik savo parengtus dokumentus, ir nepateikė pareiškėjos pasiaiškinimo bei jos kaltę bei atsakomybę šalinančių įrodymų, prašė pridėti prie bylos tai patvirtinantį VTEK 2019 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. S-44-04(2.5); mano, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, nepagrįstai nustatyta, kad pažeidimas buvo padarytas kaltės – tiesioginės tyčios forma.

48. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

49. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

50. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė VTEK 2019 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. S-4404-(2.5) „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriuo atsakyta pareiškėjai į jos paklausimą dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo, ir prašė pridėti jį prie bylos.

51. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju VTEK 2019 m. gruodžio 12 d. rašte pateikiama nuomonė dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo niekaip nesaisto teismo, jame nėra duomenų, reikšmingų konkrečios bylos nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija VTEK 2019 m. gruodžio 12 d. rašto nepripažįsta būtinu bylos išnagrinėjimui ir jo neprideda prie bylos.

52. Byloje nėra ginčo dėl nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja, Aplinkos ministro 2018 m. vasario 19 d. įsakymu tarnybinės būtinybės atveju paskirta Geologijos tarnybos direktore, 2018 m. birželio 14 d. sudarė detalaus ekologinio tyrimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“, kurios direktoriaus pareigas eina jos sutuoktinis G. Č.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, ir to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, kuris sukelia interesų konfliktą, taip pat valstybės tarnautojo pareigas numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, t. y. pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (Valstybės tarnybos įstatymo aktualios redakcijos 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai).

53. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentavo, kad drausminė nuobauda jai buvo paskirta pažeidžiant procedūras, t. y. Aprašo 19 punktą, nes į VTEK dėl išvados buvo kreiptasi po Įsakymo priėmimo, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo priešingai.

54. Aprašo (red., galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.) 19 punkte įtvirtinta, kad jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, pažeidė ar nepažeidė Interesų derinimo įstatymo reikalavimus, Aprašo 17.1 papunktyje nurodytas sprendimas atitinkamu teisės aktu įforminamas, o Aprašo 17.2 papunktyje nurodytas sprendimas tampa galutiniu tik gavus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kad motyvuotoje išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Interesų derinimo įstatymo nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

55. Aprašo 17 punkte nustatyta, kad gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: 17.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą); 17.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio nusižengimo nepadarė (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, nepadarė tarnybinio nusižengimo).

56. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad VTEK išvada buvo gauta 2019 m. birželio 27 d., t. y. po Įsakymo 2019 m. birželio 19 d. priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pastarąją aplinkybę, Aprašo 19 punkto nuostatą dėl 17.1 punkte numatyto sprendimo priėmimo, nepagrįstai išaiškino kaip nereikalaujančią gauti VTEK sprendimą. Aprašo nuostatos turi būti sistemiškai aiškinamos su aktualiu laikotarpiu galiojusiomis taikytinomis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatomis (red., galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), t. y. tarnybinio nusižengimo padarymo ir Išvados rengimo metu. Minėtos nuostatos numatė, kad VTEK, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus: 1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas; 2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas pažymima, kad VTEK kompetencija, vykdant Interesų derinimo įstatymo vykdymo priežiūrą, patvirtina, jog ji turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė šį įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-607/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019 ir kt.).

58. Aprašo 19 punkte numatyta atsakomybės taikymo už Interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimus specialios taisyklės, kurios turėjo būti aiškinamos ir taikomos kartu su tuo metu galiojusiomis aktualiomis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei atsižvelgiant į Aprašo 18 punkto nuostatą, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Aprašo 19 punkte nurodyto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo gavimo diena (kai motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, pažeidė Interesų derinimo įstatymo reikalavimus), ir tai suponuoja priešingą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadą – kad priimant sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos taikymo, turi būti gautas atitinkamas VTEK sprendimas.

59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Aplinkos ministerija 2019 m. birželio 12 d. raštu (56-3)-D8-2245 informavo Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri savo 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. S-2445- (1.5) įvertinusi situaciją, kad pareiškėja, atlikdama savo pareigas, dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su jos privačiais interesais, padarė išvadą, jog tokia situacija atitinka Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą interesų konflikto apibrėžtį, ir pritarė, jog pareiškėja tokiais savo veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. VTEK sprendimas yra galiojantis, o pareiškėjos argumentai, kad VTEK galbūt nebuvo pateikti visi duomenys, kurie buvo būtini įvertinti jos veiksmus, atsižvelgiant į byloje nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, nesudaro pagrindo abejoti VTEK sprendimo objektyvumu. Tokiu atveju procedūros pažeidimas, pasireiškęs kreipimusi į VTEK po Įsakymo priėmimo laikytinas formaliu, neturėjusiu esminės reikšmės tarnybinės atsakomybės taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų pareiškėjos veiksmus įvertinti kitaip, negu buvo įvertinta Išvadoje.

60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013, kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jo konstatavimui nereikalinga nustatyti jo sukeliamas neigiamas materialiąsias pasekmes bei, atitinkamai, priežastinį ryšį tarp pareiškėjos veikos ir sukeliamų pasekmių.

61. Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kurias gali sukelti tie veiksmai; netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos būtinai sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiami padariniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-556/2019, kt.). Pažymėtina, kad pažeidimų padarymas bet kuria kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) nepaneigia teisinės atsakomybės taikymo pažeidėjui įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka, tai gali turėti reikšmę tik sprendžiant dėl taikomų atsakomybės priemonių proporcingumo.

62. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentą, kad jos kaltę mažinančia ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad ji dar 2012 m. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje deklaravo savo sutuoktinį G. Č., UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ vadovą, kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, ir pagrįstai vertino, kad vizuodama / pasirašydama dokumentus, susijusius su šia įmone ir pasirašydama Paslaugų sutartį, pareiškėja negalėjo nesuvokti, kad veikia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikte, todėl toks jos veikimas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik atliktas tiesiogine tyčia. Tai nebuvo atsitiktinių aplinkybių sutapimo rezultatas, pareiškėjos veikimo tikslas – sutarties pasirašymas – aptariamu atveju laikytinas sąmoningu valiniu jos pasirinkimu, kuris pasireiškė kaip teisei priešingas elgesys viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje.

63. Teismų praktikoje preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jam pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1889/2012). Pareiškėjos kaltės konstatavimui yra reikšmingi jos veiksmai konkrečioje situacijoje, kaltės formos vertinimui neturi reikšmės kitų valstybės tarnautojų veiksmai (Paslaugų sutarties sudarymo parengiamieji darbai, konsultavimas), nes pareiškėjos, ėjusios Geologijos tarnybos direktorės pareigas, atsakomybė už įstaigos funkcijų vykdymą ir kontrolę yra savarankiška, vertintina nepriklausomai nuo to, ar kiti darbuotojai tinkamai atliko savo funkcijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad net jei būtų nustatyti pagrindai taikyti tarnybinę atsakomybę kitiems darbuotojams, tai negalėtų pašalinti pareiškėjos atsakomybės. Tinkamas Interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas – pareiga nusišalinti nuo galimo interesų konflikto yra asmeninė kiekvieno valstybės tarnautojo, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, pareiga, atsakomybė už jos netinkamą vykdymą yra individuali, negali būti perkelta kitiems asmenims. Pareiškėjos nurodomų liudytojų paaiškinimai, atsižvelgiant į nurodomus argumentus, neturėtų reikšmės sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės jai taikymo, todėl liudytojų apklausa byloje netikslinga.

64. Nustačius visus teisės pažeidimo sudėties elementus (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė), nebelieka jokių abejonių dėl to, kad buvo padaryta Įsakyme aptarta teisei priešinga veika, už kurią gali būti taikomos poveikio priemonės. Pareiškėjai, kuriai esant Tarnybos vadove, taikomi aukštesni nei vidutiniai profesinio elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5115-415/2020), Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina proporcinga atsakomybės taikymo priemone.

65. Apibendrinus šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nustačius visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo; sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kai nėra tenkinamas pareiškėjos apeliacinis skundas, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė