Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-630-327-2015

Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00221-2014-7

2015 m. liepos 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Evaldo Gražio, sekre­to­riau­jant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo A. B. gynėjui ad­vo­katui Valerijui Karpovui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­gri­nėjo bau­džia­mą­ją by­lą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d., ir nuteistas devyniems mėnesiams laisvės atėmimo pataisos namuose.

Pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi, iki šešių mėnesių lais­vės atėmimo.

Paskirta bausmė pagal BK 64 str. 3 d. subendrinta su bausme, paskirta 2008 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-236/2008, prie pastaruoju paskirtos pridedant keturių mėnesių dalį nuo naujai skiriamos bausmės ir nustatyta galutinė su­ben­drinta bausmė – trylika metų keturi mėnesiai laisvės atėmimo pataisos namuose, kuri skaičiuojama nuo 2009 m. vasario 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 22 d. apie 17.50 val., at­lik­da­mas bausmę Kybartų pataisos namuose J. Biliūno g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., šios įstaigos gamybinės zonos katilinėje (savo darbo vietoje) neteisėtai pasigamino ir laikė aparatą stip­riems namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti, 0,2 litro 31,2 laipsnio stiprumo juo paga­min­tos naminės degtinės bei 3,620 litro tam panaudotos brogos žlaugtų.

Teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skun­dą.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. ape­liacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas A. B. kaltu rėmėsi įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir ski­ria­mą bausmę pakankamai motyvavo. Tei­sė­jų kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 1991 m. va­sario 4 d., 1991 m. balandžio 23 d., 1993 m. vasario 17 d. ir 1996 m. vasario 5 d. Marijampolės ra­jono apylinkės teis­mo teistumai, remiantis BK 97 str. 6 d., yra išnykę. Pagal BK 97 str. nuostatas asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo iš­ny­ki­mo ar panaikinimo dienos. Taigi asmuo lai­ko­mas teistu visą bausmės atlikimo periodą ir bau­džia­mo­jo įstatymo nustatytą laiką po bausmės atli­ki­mo. Teistumo terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią atlikta paskirta bausmė. Jei teis­tu­mo laikotarpiu asmuo padarė naują nusikaltimą ar bau­džiamąjį nusižengimą, teistumo eiga nu­trūks­ta. Tokiu atveju anuliuojamas visas teistumo laikas, praėjęs nuo bausmės atlikimo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo momento, ir jis pra­dedamas skaičiuoti iš naujo nuo bausmės at­li­kimo už naują nusikalstamą veiką. Kartu prasideda ir teis­tumo už naują nusikaltimą eiga. Taip teis­tumo laikas prasideda tuo pačiu metu už abu nusi­kal­timus, o nuteistasis laikomas teistu už abu nu­si­kal­timus tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas Marijampolės rajono apylinkės teismo 1991 m. vasario 4 d., 1991 m. balandžio 23 d., 1993 m. vasario 17 d. ir 1996 m. vasario 5 d. nuosprendžiais buvo nu­teis­tas laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau teistumas jam neišnykęs, nes 1993 m. vasario 17 d. nuos­prendžiu A. B. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Tiek pagal nuos­prendžio priėmimo metu galiojusias BK normas, tiek pagal šiuo metu galiojančias BK normas, ape­liantui teistumas už nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas minėtu Marijampolės rajono apy­lin­kės teismo 1993 m. vasario 17 d. nuosprendžiu yra penki metai, nes padarytas sunkus nusi­kal­ti­mas (BK 11 str. 5 d., 97 str. 3 d. 3 p. b.) arba nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip tre­jiems metams, bet ne daugiau kaip šešeriems metams (BK 58 str. 5 d. – redakcija galiojusi nuo 1993 m. vasario 5 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.), skaičiuojant nuo dienos, kurią buvo paleistas atlikęs baus­mę, t. y. nuo 1995 m. lapkričio 25 d. Tačiau apeliantas, neišnykus teistumui už sunkiausią nusi­kal­ti­mą, 1996 m. vasario 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir 1997 m. gruodžio 12 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikus bausmę. Kadangi teistumo lai­ko­tar­piu apeliantas padarė naują nusikalstamą veiką, tai teistumo eiga nutrūko ir anuliavosi visas teis­tumo laikas, kuris skaičiuojamas iš naujo nuo bausmės atlikimo už naują nusikalstamą veiką. Nu­teis­tasis laikomas teistas už visus nusikaltimus tol, kol išnyksta teistumas už sun­kiausią iš jų. Šių ap­linkybių pagrindu, aukštesnės instancijos teismas sutinka su teismo padaryta išvada, kad šie ape­lianto teistumai nebuvo išnykę ir yra galiojantys.

Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. B. Molėtų rajono apy­lin­kės teismo 2001 m. gegužės 30 d. buvo nuteistas pagal tuo metu galiojusio BK 310 str. 1 d., pri­taikius 45 str. 6 d. 1 p. vieneriems metams laisvės atėmimo, konfiskuojant 200 Lt jo piniginių lėšų. 2003 m. gegužės 1 d. įsi­galiojus naujiems BK, BPK kodeksams, ši baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant nuteistojo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 35-38). Esant šioms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nurodyti įžanginėje skun­džiamojo nuosprendžio dalyje, jog apeliantas teistas 2001 m. gegužės 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir motyvuojančioje nuosprendžio dalyje, kad visi (septyni) ankstesni teistumai galioja, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas pašalinant iš nuosprendžio įžanginės dalies teistumą pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir pakeičiant moty­vuo­ja­mą­ją dalį dėl galiojančių teistumų skaičiaus (BPK 328 str. 4 p.).

A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pri­skiriama nesunkių nu­si­kal­ti­mų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nu­teis­tasis nusikalto bū­da­mas šešis kar­tus teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, žmogaus gyvybei ir sveikatai. Visos paskesnės nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumams už ankstesnius nusikaltimus, o pas­kutinė nusikalstama veika – dar ir atliekant bausmę už vėliausiai prieš tai padarytą nusikaltimą. Pagal BK 27 str. 1 d. asmuo yra recidyvistas, jeigu būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį pa­da­rė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Apeliantas šias sąlygas atitinka, todėl apy­linkės teis­mas pagrįstai konstatavo šį faktą. Atskiro teis­mo pripažinimo šiam faktui nereikalaujama. Todėl šis apeliacinio skundo teiginys nėra pagrįstas. Esant tam tikroms sąlygoms teismo spren­di­mu as­muo gali būti pripažintas tik pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d.).

Nusi­kals­tamą veiką A. B. padarė atlikdamas bausmę už kitą nusikaltimą. Visos apylinkės teis­mo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytas nu­si­­kaltimas nėra at­si­tiktinis, yra nu­lem­tas susiformavusių neigia­mų vertybinių nuos­ta­tų. Jo atsa­ko­my­bę lengvinanti ap­lin­ky­bė, kad pri­si­pažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsa­ko­mybę sunkinančių ap­linkybių nėra. Pirmos instancijos teismas, nusprendęs nuteis­ta­jam skirti lais­vės atė­mimo bausmę, mažesnę už inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos bausmės vidurkis, artimesnę minimaliam bausmės dydžiui, nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė bendrų­jų bausmių sky­rimo taisyklių, nurodytų BK 41 str., 54 str., 61 str. Teisėjų kolegijos nuomone, vieno teistumo pašalinimas neturi įtakos A. B. paskirtos bausmės dydžiui.

Be to, esant reikiamoms sąlygoms, pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė nuteis­ta­jam BK 64¹ str. įtvirtintą lengvatą ir sumažino paskirtąją bausmę vienu trečdaliu. Apylinkės teismas nepažeidė ir baus­mių subendrinimo taisyklių, numatytų BK 64 str., subendrindamas paskirtąją baus­mę su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, prie pa­skirtos 13 metų laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies pridėdamas dalį vėlesniu nuosprendžiu pa­skirtos bausmės (BK 64 str. 1 d. ir 3 d.), t. y. taikė švel­nesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį sudėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek už padarytą nusi­kals­ta­mą veiką paskirta bausmė, tiek subendrinta bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)­-2726 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos A. B. išlaidos sudaro 23,16 eurų. Šios išlaidos lai­ky­ti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl bū­tinojo gy­nėjo dalyvavimo. Paduodamas apeliacinį skundą kaltinamas asmuo įgyvendina savo teisę į gy­ny­bą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pa­si­nau­doti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės pa­dė­ties. Todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo ga­li­my­bes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek bau­džia­mojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią ap­lin­ky­bę, taip pat atsi­žvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ski­riant ad­vokatą apeliantui nebuvo išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad A. B. jau atlieka laisvės atė­mi­mo bausmę, nėra duomenų apie jo pajamas ir turtinę padėtį, ir jo turtinės padėties ati­ti­ki­mo įs­ta­tymo nuos­ta­toms teismas tin­ka­mai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pa­gal­bai apmokėti apelia­ci­nės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skun­dą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio įžanginės dalies pašalinti nuorodą apie teistumą pagal Molėtų rajono apy­linkės teismo 2001 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje vietoje teiginio „visi ankstesni teistumai jam dar ga­lio­ja“ nurodyti, kad A. B. turi šešis galiojančius teistumus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.