Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui taikos sutartį ir prašymą ją patvirtinti. Taikos sutartimi šalys išsprendė visus ginčo klausimus, išskyrus vaiko pavardės klausimą.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nori, jog vaiko pavardė liktų tokia, kokią uždėjo. Ji su atsakovu nebuvo susituokusi, su atsakovu nieko bendro neturi, kai vaikas užaugs, pats nuspręs dėl savo pavardės. Atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl jam ta pavardė reikalinga. Kai ieškovė buvo nėščia, atsakovo šeima jos nepalaikė, nesidomėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas nevengė pareigų vaikui, persiuntė išlaikymą, nori teikti išlaikymą, sudarė taiką, puoselėja jausmus vaikui, pasirengęs vykdyti tėvo pareigas. Atsakovas kaip tėvas nori, kad vaikas turėtų jo pavardę. Yra susiformavę ir paprotiniai dalykai, kad vaikas gauna tėvo pavardę.

Teismo posėdžio metu Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotas asmuo išreiškė nuomonę, kad dėl vaiko pavardės svarių argumentų nei iš ieškovės, nei iš atsakovo pusės nėra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė nurodyta M. D. motina, duomenų apie tėvą nėra (b. l. 9). Atsakovas 2017-06-21 pervedė lėšų vaiko išlaikymui (b. l. 11). Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad atsakovas yra M. D. biologinis tėvas su 99,9999998 procentų tikimybe (b. l. 61-65).

Taikos sutartimi šalys be kitų klausimų įvardijo, kad atsakovas sutinka, jog yra M. D. tėvas.

Dėl šalių ginčo

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 str.). Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva (CPK 392 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl tėvystės nebėra. Byloje buvo atlikta ekspertizė ir išvadoje nurodyta, kad atsakovas yra M. D. biologinis tėvas su 99,9999998 procentų tikimybe. Atsakovas taikos sutartyje taip pat nurodė, kad sutinka, jog yra M. D. tėvas. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas yra M. D. tėvas.

Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 54 p.). Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą (CPK 392 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes papildytinas M. D. gimimo įrašas.

Tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu notarui (CK 3.142 str. 1 d.) arba teismo sprendimu (CK. 3.146 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys pareiškimo notarui nepateikė, todėl tėvystė pripažintina teismo sprendimu. Teismo sprendimu taip pat išspręstinas šalių ginčas dėl vaiko pavardės. Kitoje ginčo dalyje šalys sudarė taikos sutartį, todėl ginčo nebelikus, spręstinas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Taikos sutartyje šalys nurodė, kad taikos sutartis yra abiem šalims priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdu, kuriuo yra iš dalies išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis ir 293 straipsnio 3 punktas): t. y. kad sudarius taikos sutartį dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų ir teismui ją patvirtinus, teismas bylą toje dalyje nutraukia, ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima. Šalys nurodė, kad ši taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nedaro žalos nei viešajam interesui, nei šalių interesams ir sudaro pagrindą veikti taip, kad teismas bylą toje dalyje, kurioje šalys susitarė, nutrauktų.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino (CPK 293 str. 5 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taikos sutartis tvirtintina ir byla šioje ginčo dalyje nutrauktina.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko pavardės. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 str. 1 d.). Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 str. 1-2 d.). Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl pavardės suteikimo, o dėl jos pakeitimo, kadangi pavardė vaikui jau yra suteikta 2017-06-13. Kad toks klausimas laikomas pavardės keitimu, o ne suteikimu, patvirtina ir teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-21 nutartis byloje Nr. 2A-1936-580/2016).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 43.3 punkte nustatyta, kad jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus (Taisyklių 56 p.). Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip (Taisyklių 60 p.).

Taigi, teisės aktai nustato tam tikrą nedidelį prioritetą suteikiant vaikui pavardę tuo atveju, kai vaiko gimimo registravimo metu žinoma tik motina, o teisiškai patvirtintų duomenų apie tėvą nėra. Toks teisinis reguliavimas sukurtas tikslu užtikrinti vaikui teisę nuo gimimo momento turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 str. 1 d.).

Teismų praktikoje vaiko pavardės keitimo klausimu prioritetas teikiamas pavardės stabilumui išlaikyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Dabartiniu metu suteikiant vaikui pavardę remtis papročiais, jog vaikui suteiktina tėvo pavardė, neteisinga, kadangi visuomeniniais santykiai keičiasi ir buvimas tėvu negali būti vienintelis pakankamas kriterijus vaiko pavardės parinkimui. Siekiant išvengti diskriminacijos dėl lyties būtina įvertinti visas su pavardės nustatymu susijusias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2016-10-21 nutartis byloje Nr. 2A-1936-580/2016).

Taigi, atsakovo argumentas apie tai, kad tradiciškai susiklostė, jog vaikui suteikiama tėvo pavardė, negali būti laikomas svarbesniu už kitas aplinkybes bei lemiančiu teismo sprendimą. Toks sprendimas, kaip jau nurodyta, lemtų diskriminaciją lyties pagrindu, be to, nebūtų atsižvelgta į kitus reikšmingus aspektus.

Šalių noras, kad vaikas nešiotų jų pavardę vertintinas kaip lygiavertis, neturintis vienas prieš kitą pranašumo.

Galima sutikti su atsakovo argumentu, kad vaikas dar labai mažas ir pavardės keitimo šiuo metu nesuprastų. Tuo pačiu šioje vietoje pastebėtina, kad sulaukęs 16 metų vaikas turės teisę pats nuspręsti, ar keisti pavardę į tėvo pavardę (Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.1 p.). Vaiko pavardė tėvų sutarimu taip pat gali būti pakeista ir iki jam sueinant 16 metų, jei, kaip teigia atsakovas, nutiktų taip, jog ieškovė ateityje ištekėtų ir pakeistų savo pavardę, o dėl to vaikas patirtų nepatogumų, patyčių ar pan. (Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 12 p.).

Byloje įvertintina ir tai, kad šalys ginčą sprendė teismo keliu, iki ekspertizės atsakovas nepateikė pareiškimo notarui dėl tėvystės pripažinimo, nebuvo visiškai įsitikinęs, kad vaikas yra jo, dėl ko buvo skirta ekspertizė, atsakovas, bent jau į bylą pateiktais duomenimis, išlaikymą ieškovei po vaiko gimimo pervedė tik kartą. Tai, kad atsakovo ir vaiko pavardės skirtingos, neturi jokios reikšmės jo tėvystei, kadangi nustačius tėvystę, atsakovas kaip vaiko tėvas bus nurodytas vaiko gimimo liudijime ir tai reikš, kad vaikas žinos savo tėvą, o tėvas – vaiką. Atsakovo ryšiams su vaiku vaiko pavardės keitimas įtakos neturi, tai netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku, niekaip neriboja atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisių. Atsakovo ir jo atstovės argumentai reikšmingai nepagrindžia, kad atsakovo pavardės suteikimas vaikui geriau atitiks vaiko interesus, nei turėti motinos pavardę, kuri jau suteikta nuo pat gimimo. Tuo tarpu ieškovė su atsakovu bendro ūkio neveda, kartu negyvena, vaikas šiuo metu auga su ieškove, su kuria gyvens ir po tėvystės nustatymo. Atstovaujant vaiką įvairiose institucijose tiek vaikui, tiek juo besirūpinančiam asmeniui yra patogiau, nes vien iš pavardės matyti giminystės ryšys, dėl ko gali būti išvengiama prašymų pateikti papildomus dokumentus. Šiuo metu dar neaišku, ar bus tvirtas ir šiltas ryšys tarp vaiko ir atsakovo, ar atsakovas visą laiką išlaikys pasiryžimą dažnai bendrauti su vaiku ir naudosis šia teise, kaip šiuo metu šalys yra numačiusios taikos sutartimi.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra pagrindo ir būtinybės pakeisti vaiko pavardę į atsakovo.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.).

Byloje nebuvo keltas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi nėra ginčo, jog vaikas gyventų su ieškove. Tačiau siekiant ateityje išvengti galimų teisinių nesusipratimų ieškovei auginant vaiką, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Kiti klausimai.

Šalys taikos sutartimi susitarė, kad savo patirtų bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja.

Byloje ieškovė reiškė ieškinį, o atsakovas priešieškinį. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), atsakovas už priešieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio. Šalys didžiąją dalį ginčo klausimų iš esmės išsprendė taikos sutartimi.

Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į šalių procesinį tinkamą elgesį, nors atsakovo reikalavimas dėl pavardės netenkintinas, 25 procentai ieškovės mokėtino žyminio mokesčio iš atsakovo nebepriteistina, o atsakovui grąžintina 75 procentai jo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

pripažinti atsakovą M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o M. D. pripažinti M. S. vaiku.

Patikslinti vaiko M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus, nurodant duomenis, kad M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovo M. S. reikalavimą dėl M. D. pavardės pakeitimo atmesti.

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove P. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Patvirtinti ieškovės P. D. ir atsakovo M. S. byloje sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Atsakovas M. S. sutinka, jog yra M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas ir įsipareigoja nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos teikti sūnui 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki M. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis tvarko P. D..

2. Šalys susitaria, jog per 5 dienas nuo šios taikos sutarties įsiteisėjimo dienos M. S. į P. D. atsiskaitomąją sąskaitą sumoka 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. D., kuris yra susidaręs iki šios sutarties pasirašymo dienos bei atlygina 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) P. D. turėtų išlaidų už DNR ekspertizę.

3. Šalys susitaria nustatyti tokią M. S. bendravimo su nepilnamečiu M. D. tvarką:

2.1. iki kol M. D. sueis trys metai, M. S. su sūnumi bendrauja tokia tvarka:

2.1.1. kas antrą šeštadienį M. S. paima sūnų M. D. 10 val. iš P. D. namų Šiauliuose ir tą pačią dieną 18 val. parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.1.2. šventinėmis dienomis M. S. su sūnumi bendrauja tokia tvarka: per tėvo dieną M. S. paimą sūnų M. D. 10 val. iš P. D. namų Šiauliuose ir tą pačią dieną 18 val. parveža jį P. D. namus Šiauliuose;

2.1.3. per Šv. Kūčias M. S. paima sūnų gruodžio 24 d., 10 val. iš P. D. namų Šiauliuose ir tą pačią dieną 18 val. parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.1.4. per Šv. Kalėdas M. S. paima sūnų gruodžio 26 d., 10 val. iš P. D. namų Šiauliuose ir tą pačią dieną 18 val. parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.1.5. M. D. susirgus ar dėl kokių nors kitų priežasčių tėvo ir sūnaus susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos tėvo bendravimui su sūnumi yra kompensuojamos kitomis savaitės dienomis abiems šalims jas suderinus iš anksto;

2.1.6. P. D. apie numatomą jos ir sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaiko lankomos ugdymo įstaigos pasikeitimą raštu ir žodžiu informuoja M. S. prieš vieną mėnesį;

2.2. M. D. sulaukus trijų metų, M. S. su sūnumi bendrauja tokia

2.2.1. kas antrą penktadienį, 16 val. M. S. paima sūnų iš P. D. namų Šiauliuose ir tos pačios savaitės sekmadienį, 17 val. parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.2.2. per M. S. gimtadienį rugsėjo 28 d. M. S. paima sūnų iš P. D. namų Šiauliuose 17 val. ir kitą dieną, vakare iki 17 val. parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.2.3. per tėvo dieną M. S. paima sūnų šventės išvakarėse 17 val. iš P. D. namų Šiauliuose ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.2.4. per Šv. Kalėdas poriniais metais M. S. paima sūnų gruodžio 24 d., 17 val., iš P. D. namų Šiauliuose ir šventėms pasibaigus, prieš darbo dieną, t. y. gruodžio 26 d. vakare, iki 17 val., parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.2.5. per Naujųjų Metų šventę M. S. paima sūnų neporinių metų gruodžio 31 d., 10 val. ryte iš P. D. namų Šiauliuose ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, t. y. sausio 1 d. vakare iki 17 val. parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.2.6. jei M. D. Šv. Kalėdas švenčia su M. S., tai Šv. Velykas su P. D. ir atvirkščiai;

2.2.7. poriniais metais per sūnaus gimtadienį, birželio 9 d. M. S. paima sūnų 17 val. ir kitą dieną, vakare iki 17 val. parveža jį į P. D. namus Šiauliuose;

2.2.8. vasaros atostogų metu M. S. su sūnumi praleidžia dvi savaites. Apie numatomą atostogų laiką P. D. informuojama prieš vieną savaitę iki numatomų atostogų su sūnumi pradžios;

2.2.9. M. D. susirgus ar dėl kokių nors kitų priežasčių tėvo ir sūnaus susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos tėvo bendravimui su sūnumi yra kompensuojamos kitomis savaitės dienomis abiems šalims jas suderinus iš anksto;

2.2.10. P. D. apie numatomą jos ir sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaiko lankomos ugdymo įstaigos pasikeitimą raštu ir žodžiu informuoja M. S. prieš vieną mėnesį.

3. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis yra abiem šalims priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdu, kuriuo yra iš dalies išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.

4. Šalys susitaria, kad savo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje padengia pačios ir jų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų, kuriuos šalys išsprendė patvirtinta taikos sutartimi, nutraukti.

Grąžinti atsakovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio dalį (bendra įmokėta suma 150,00 Eur, data – 2017-11-19, gavėjas - VMI).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.