Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė motinos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti.

2. Pareiškimė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. S., kuri yra pareiškėjo mama. A. S. testamento nesudarė. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra mirusiosios sūnus A. S. ir dukra I. S.. Nurodė, jog A. S. gyveno santuokoje su L. S., kuris, remiantis CK 5.13 straipsniu turėjo paveldėti ¼ A. S. palikimo. Teigia, jog santuokos metu A. S. ir L. S. įsigijo trijų kambarių 63,91 kv. m. bendro ploto butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pareiškėjo teigimu, nors nekilnojamo turto registre yra nurodyta, kad Buto savininkė yra A. S., bet Butas buvo įgytas santuokos su L. S. metu, tai preziumuojama, kad A. S. ir L. S. priklauso po ½ dalį Buto. A. S. palikimo pirmos eilės įpėdiniai sūnus A. S. (pareiškėjas) ir dukra I. S. per 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl A. S. turto paveldėjimo, nesikreipė, nes šeimoje buvo sutarta, kad A. S. palikimą paveldės pergyvenęs sutuoktinis ir I. S. bei pareiškėjo A. S. tėvas L. S.. Kadangi dėl A. S. palikimo paveldėjimo į notarų biurą sutuoktinis. L. S. bei pirmos eilės į pėdiniai pagal įstatymą nesikreipė, tai A. S. palikimas (½ dalis Buto) šiuo metu yra nepaveldėtas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas L. S., kuris testamento nesudarė. Po A. S. mirties L. S. kitos santuokos nesudarė ir mirė būdamas našlys. L. S. palikimą sudaro ½ dalis Buto kurį jis įsigijo santuokoje su A. S., kurio paveldėtojai pagal įstatymą yra sūnus, pareiškėjas A. S., ir dukra I. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo I. S., kuri santuokos nebuvo sudariusi ir vaikų neturėjo. I. S. iki mirties dėl tėvo ir mamos palikimų į notarų biurą nesikreipė ir tėvų palikimo nepriėmė, todėl pirmos eilės įpėdinis pareiškėjas A. S. paveldi savo mirusių tėvų A. S. ir L. S. palikimus pilna apimtimi. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į tėvo L. S. palikimo vietos notarų biurą ir išreiškė valią paveldėti savo tėvo L. S. palikimą. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė S. B. išdavė liudijimą, kuriuo notarė paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) A. S. pateikė pareiškimą palikimo vietos notarui apie L. S. palikimo priėmimą. Pareiškėjui pateikus prašymą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui ir pradėjus tvarkyti dokumentus paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvas L. S. savo sutuoktinės ir pareiškėjo motinos A. S. palikimo nepaveldėjo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)notarų biuras surašė pažymą Nr.S-38, kurioje nurodė, jog iki (duomenys neskelbtini) nėra užvestos ir vedamos palikėjos A. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjo mamos A. S. palikimas (1/2 Buto) yra nepaveldėtas, o pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas nesikreipė dėl mamos A. S. palikimo priėmimo, nes dėl paveldėjimo turėjo kreiptis jo tėvas L. S.. Nurodo, kad po mamos mirties mamos palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, t. y. pareiškėjas perėmė Bute esančius baldus, namų apyvokos reikmenis, fotonuotraukų albumus, komunalinių paslaugų teikėjams mokėjo už Butui suteiktas komunalines paslaugas, faktiškai paveldėjo Bute esančius: televizorių Grunding Vision“, šaldytuvą „Liebherr“, pianiną „Zimmerman“, baldų sekciją „Neris“, spintą, sofą-lovą, rašomąjį stalą, virtuvės baldus ir reikmenis, po mamos A. S. mirties apmokėjo paslaugų teikėjams sumokėjo už komunalines paslaugas, kadangi pareiškėjas faktiškai palikimą priėmė jį valdydamas, prašo nustatyti šį faktą, kad reali padėtis būtų patvirtinta teisiškai.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjos A. S. s sūnus (žr. 2025 m. balandžio 11 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4020 ir gimimo liudijimą). Palikėja A. S. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis L. S. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro išrašą ir (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis A. S. nuosavybės teisės įregistruotus į butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žr. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus). Palikėja A. S. nebuvo sudariusi testamento. Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų palikėjos A. S. palikimo priėmimo faktų (žr. 2025 m. kovo 14 d. Testamentų registro išrašą).

7. Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas po motinos A. S. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Vis dėlto, kaip teigia pareiškėjas, jis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. pareiškėjas po palikėjos mirties perėmė Bute esančius baldus, namų apyvokos reikmenis, fotonuotraukų albumus, komunalinių paslaugų teikėjams mokėjo už Butui suteiktas komunalines paslaugas. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pažyma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), UAB „Mano būstas Sostinė“ pažyma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

11. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus palikėjai A. S. jis rūpinosi jos turtu, mokėjo už Butui suteiktas komunalines paslaugas ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) visos pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos, pareiškėjas perėmė Bute esančius baldus, namų apyvokos reikmenis, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis po motinos mirties perėmė Bute esančius baldus, namų apyvokos reikmenis, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos A. S. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Dėl to, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po A. S. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusios motinos A. S. turtą pagal įstatymą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas po motinos A. S. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatyminiam įpėdiniui po motinos A. S. mirties.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos A. S. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.