Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims ieškovės pusėje, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. E. G., G. I., Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio atstovui Zenonui Stundžiai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovei H. L. Š. su trečiaisiais asmenimis ieškovės pusėje, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų, A. E. G., G. I., Kultūros paveldo departamentu prie kultūros ministerijos dėl įpareigojimo atstatyti kamino atšakos dalį ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. G. pateiktu teismui ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti kamino, esančio ketvirtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajonas, atšakos dalį nuo šio kamino iki antrojo buto patalpos 2- 7, bei priteisti jai iš atsakovės 144,81 Eur (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (9, 19 b. l.) matyti, kad butas, esantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2005-08-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. H. Š. (84/100 buto) ir G. I. (16/100 buto), bei tuo pačiu adresu esantis butas Nr. 2 nuosavybės teise pagal 2001-04-19 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. E. G. ir N. G. po ½ dalį buto, taip pat matyti, kad gyvenamojo namo statybos metai yra 1910 ir kad name yra krosninis šildymas.

Iš pateiktų gyvenamojo namo, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), butų planų bei foto nuotraukų (17, 18, 46, 47 b. l.) matyti, kurioje vietoje buvo kamino atšakos dalis, kuri buvo nuardyta. Kad būtent toje vietoje ir taip einanti kamino atšaka, kaip pažymėta plane, buvo nuardyta, sutarė abi šalys: ieškovė ir atsakovė.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (59-60 b. l.) matyti, kad atsakovei L. H. Š. yra suteikta 100 procentų nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir kad teikti šią pagalbą paskirtas advokatas R. R..

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kamino atšakos atstatymo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, o ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo neįrodytas ir netenkinamas, tai yra, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei N. G. ir trečiajam asmeniui A. E. G. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame gyvenamajame mane, adresu Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (8, 19 b. l.), o atsakovei H. L. Š. ir trečiajam asmeniui G. I., atitinkamai 84/100 ir 16/100 dalių) - tame pačiame name esantis butas Nr. 4, unikalus Nr. 6591-0001-9015:0004 (9 b. l.). Ginčas byloje kilo dėl atsakovės H. L. Š. išardytos (išgriautos) dalies kamino atšakos, kuri jungia ieškovės N. G. ir trečiojo asmens A. E. G. bute, patalpoje Nr. 2-7, esančią krosnį su namo bendro naudojimo kaminu, taip paliekant dalį buto be apšildymo.

Šiuo atveju pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ginčo dalykas, kaip minėta, šioje byloje yra gyvenamojo namo buto Nr. 2 patalpoje Nr. 2-7 esančios krosnies, jungiančios ją su bute Nr. 4 esančiu kaminu, atšakos dalis. Daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema - bendrojo naudojimo objektas, užtikrinantis šio gyvenamojo namo patalpų tinkamą funkcionavimą ir tenkinanti butų savininkų (naudotojų) poreikius.

Byloje ginčo dėl to, kad ieškovei tinkamai naudotis krosnimi yra būtina atšaka, vedanti į kaminą, iš esmės nėra, nes bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), yra keturi butai, kurie apšildomi krosniniu šildymu, o pasak ieškovės, name yra trys bendro naudojimo kaminai, kurie sujungti atšakomis su butuose esančiomis krosnimis. Šių ieškovės nurodytų duomenų nepaneigė visi byloje dalyvaujantys asmenys, o juos patvirtino tiek pati atsakovė H. L. Š., tiek ir tretieji asmenys – butų bendraturčiai. Be to, kaip nurodė ieškovė N. G., jos buto viena krosnis yra sujungta su atsakovės bute esančiu kaminu, kita krosnis sujungta su 3 butu, dar viena sujungta su 1 butu. Taigi, ieškovės butas susijungęs su visais butais atšakomis į gyvenamojo namo kaminus, todėl nesant atšakos dalies nuo ieškovės naudojamoje buto patalpoje Nr. 2-7 esančios krosnies į gyvenamojo namo kaminą, kuris yra atsakovei ir trečiajam asmeniui G. I. priklausančiame bute Nr. 4, apribota ieškovės galimybė naudotis buto patalpoje Nr. 2-7 esančia krosnimi pagal jos paskirtį ir taip apšildyti buto patalpas.

Kaip minėta, bendrojo naudojimo objektai priklauso namo patalpų – butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jais yra disponuojama daugiabučio namo patalpų savininkų sutarimu. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Bylos šalys yra visų bendrojo naudojimo objektų, taigi ir šildymo sistemos, esančių name: kaminų ir jungčių, kurios butų krosnis jungia su kaminais, bendraturčiai ir turi lygiai tokias pat teises savo reikmėms naudoti name esančius visus tinkamam butų apšildymui reikalingus kanalus. Šiuo atveju aplinkybės, kad atsakovė H. L. Š. išardė dalį kamino atšakos, kuri jungė ieškovės bute esančią krosnį su namo bendro naudojimo kaminu, taip paliekant dalį ieškovės buto be apšildymo, neneigė ir pati atsakovė. Taip pat nurodė, kad dėl kamino tvarkymo ir dėl atšakos su ieškove ji nekalbėjo. Pripažino, kad ieškovė N. G. negali dabar apsišildyti savo patalpos, kartu nurodydama, kad ieškovė turi pasidaryti atšaką, kaip tai pasidarė G. I., bet tik ne pro jos patalpą. Iš šių duomenų akivaizdu, kad atsakovė vienašališkai priėmė sprendimą išardyti ieškovei būtiną atšaką, nesiekdama jokio bendro sutarimo su ieškove dėl bendro kamino naudojimo. Ta aplinkybė, kad ieškovės N. G. ir atsakovės naudojamas namo kaminas yra atsakovės buto dalyje, nepaneigia atsakovės prievolės laikytis teisės aktų nustatytos bendraturčių teisės naudotis bendro naudojimo objektais. Kita vertus, atsakovė, ketindama pasidaryti priėjimą į taip pat bendro naudojimo patalpą - namo palėpę, turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų pažeisti kitų namo gyventojų interesai ir nebūtų padaryta jiems žalos. Pažymėtina, kad nors asmenys įgyvendina nuosavybės teisę savo nuožiūra, tačiau ši teisė nėra absoliuti, nes savininkas neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju bendraturtis taip pat turi paisyti ir kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37, 4.75 str.). Todėl teismas daro išvadą, kad nesant ieškovės N. G. – namo bendro naudojimo objekto (šildymo sistemos) bendraturtės sutikimo, teisės tinkamai naudotis jos bute patalpoje Nr. 2-7 esančia krosnimi ir namo kaminu, atsakovei H. L. Š. išgriovus šiuos šildymo sistemos objektus jungiančią atšakos dalį, yra pažeistos ieškovės teisės, nes ieškovė nebegali naudotis šiais objektais pagal jų funkcinę paskirtį.

Nors atsakovė H. L. Š., kaip minėta, nepaneigė aplinkybės, kad ji, pasitelkusi P. N., išardė kamino atšaką bei dėl to ieškovė negali naudotis krosnimi ir taip apsišildyti buto, tačiau atsakovė H. L. Š. šiuos savo atliktus veiksmus grindė tuo, kad kamino atšaka buvo avarinės būklės, prakiurusi, per ją į kaimynų gyvenamąsias patalpas veržėsi smalkės ir dūmai, tuo sudarydami apsinuodijimo smalkėmis ir gaisro pavojų, t.y. siekimu išvengti žalos atsiradimo. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant įrodytiems faktams, kad ieškovas yra turto savininkas, ir kad jo teisės yra pažeistos, būtent atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktą buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė H. L. Š. neįrodė savo teiginių dėl teisėto savo elgesio išardant kamino atšakos dalį (CPK 178 str.). Atmestini, kaip neįrodyti atsakovės argumentai dėl to, kad atšaka buvo prakiurusi ir per ją į kaimynų gyvenamąsias patalpas veržėsi smalkės ir dūmai, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Priešingai, liudytojas P. N. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovės H. L. Š. prašymu išgriovė dalį kamino atšakos ir remontavo kaminą dėl to, kad atsakovė galėtų užlipti į palėpę, nes kamino atšaka trukdė ten patekti. Liudytoja J. V. patvirtino, kad matė, jog atsakovė neturėjo kur pasidėti daiktų, todėl įsirengė priėjimą prie palėpės. Tuo tarpu atsakovės buto bendraturtė, trečiasis asmuo G. I. patvirtino, kad kamino atšakoje skylių nebuvo, dūmai iš tos atšakos į koridorių tikrai neidavo. Be to, liudytojas J. J. taip pat nurodė, kad kamino atšaka, kuri buvo koridoriuje atsakovės pusėje, buvo pamūryta iš plytų, nutinkuota ir nudažyta, o H. L. Š. buvo sakiusi, kad darysis užlipimą į palėpę. Atsakovės prašymu jos bute valyto kamino bei jo atšakos dalies (alkūnės) aplinkybė, kurią teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai K. R. ir P. N., nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, ėmėsi skubių ir būtinų priemonių grėsmei bendro naudojimo objektui, ar net viso gyvenamojo namo gyventojų sveikatai ir saugumui pašalinti. Kita vertus, pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nei dėl kamino tvarkymo, nei dėl atšakos išardymo su ieškove net nekalbėjo, o pripažindama kamino atšakos išardymą nurodė ieškovei pasidaryti atšaką iki kamino taip, kad nepraeitų pro jos patalpą. Taigi, šiame kontekste darytina išvada, kad atsakovė H. L. Š. išgriovė kamino atšakos dalį, esančią bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje, nesant grėsmei namo gyventojų saugumui ar gaisro tikimybei, o išimtinai savo interesais – siekdama nekliudomo patekimo į daugiabučio namo palėpę. Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendro naudojimo objekto, kaip ir šiuo atveju, daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos priežiūros ir remonto darbų (kamino ir jo kanalų išvalymas, remontas ar pan.) atlikimas, nesant kitų bendraturčių sutikimo ir įvykdytas vieno bendraturčio lėšomis, kaip minėta, suponuoja šio bendraturčio teisę reikalauti iš kitų bendraturčių atlyginti dalį patirtų išlaidų (CK 4.83 str. 2 d. 1 p.), nes butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 str.), bet ne vienašališkai sunaikinti bendro naudojimo objektą ar jo dalis, taip kitiems bendraturčiams prarandant galimybę jais naudotis. Kita vertus, net ir esant tokiai situacijai, kai būtina nedelsiant imtis aktyvių veiksmų, įvertinus objekto būklę pašalinti galimai atsiradusius defektus, o fiziškai objektams susidėvėjus ir keliant grėsmę žmonėms bei aplinkai ar pan., butų ir kitų patalpų bendraturtis neturi teisės vienašališkai bendro naudojimo objektų ar jo dalių nugriauti ar kitaip sunaikinti, taip visiškai eliminuojant ne tik bendraturčių teisę naudoti bendrąsias namo sistemas pagal jų funkcinę paskirtį, bet ir sunaikinus objektus bendraturčiams prarandant galimybę apskritai eksploatuoti nuosavybės teise valdomus objektus. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo negali neproporcingai apriboti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tokie vienašališki bendraturčio sprendimai, kai kitas bendraturtis visiškai praranda galimybę naudotis bendrais gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, tame tarpe bendromis inžinerinėmis sistemomis, nesant jokių alternatyvių sąlygų, negali būti vertinami kitaip, nei bendraturčių lygiateisiškumo, proporcingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir kt. principų (CK 1.2-1.3 str.), o taip pat bendraturčių teisių valdyti ir naudoti bendrąją dalinę nuosavybę ir dalyvauti priimant konkrečius sprendimus (CK 4.82-4.83 str., 4.85 str.) pažeidimais. Kita vertus, liudytojas L. S. teismo posėdyje patvirtino, kad norint atlikti bendros statinio inžinerinės sistemos pakeitimus, yra būtina tokius pertvarkymus suderinti su statybos inspekcija, tuo tarpu savavališkai daryti tokių pakeitimų negalima.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės H. L. Š. veiksmai yra savavališki, nes atšakos išardymui turėjo būti gautas kitų namo savininkų, tame tarpe ieškovės, sutikimas, kurio byloje nėra. Todėl esant nustatytoms byloje aplinkybėms: ieškovei N. G., turint teisę naudotis bendrojo naudojimosi objektais – kaminu ir jos krosnį iki kamino jungiančia atšaka, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų šią galimybę praradus, kas atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškovės pasirinktas ir reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas - teisė naudotis bendro naudojimo kaminu, atstatant atsakovės H. L. Š. išgriauto kamino, esančio atsakovės bute, atšakos dalį iki ieškovės buto patalpos Nr. 2-7, atitinka CK 1.138 straipsnio 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Kaip minėta, asmens teisių gynimo būdo - atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 p.) - taikymo galimybė priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučio namo apšildymo būdas – krosninis, ieškovė teisėtai naudojasi gyvenamojo namo bendro naudojimo objektu – namo apšildymo sistemos tinklais, tačiau dėl atsakovės 2014 m. liepos 26 d. išgriautos krosnį su kaminu jungiančios atšakos nebeturi galimybės apšildyti dalies buto. Iš byloje esančio 2014-10-27 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akto (11 b. l.) matyti, kad gyvenamojo namo kamino, esančio atsakovės bute Nr. 4, atšakos dalis nuo šio kamino iki ieškovės buto Nr. 2 patalpos Nr. 2-7 yra išardyta, kamino atšakos anga yra visiškai užmūryta, dėl ko negalima kūrenti pečiaus, esančio 2-7 patalpoje ir šildyti dalies patalpų antrame bute, o norint gyvenamojo namo Nr. 6 buto Nr. 2 patalpoje 2-7 naudoti pečių ir tinkamai šildyti patalpas, reikia kamino, esančio ketvirtame bute atšakos dalį nuo šio kamino iki antrojo buto patalpos 2-7, atstatyti į buvusią padėtį. Atsakovė neįrodė, kad išgriautoji atšakos dalis buvo avarinės būklės ir jos atstatymas, kaip prašo ieškovė, reikštų atsakovės įpareigojimą atstatyti būtent avarinės būklės objektą, t.y. atlikti tai, ką iš esmės draudžia statybą reglamentuojantys teisės aktai. Kita vertus, atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, kurį teismo posėdžio metu palaikė, nurodė, kad N. G. buvo siūloma atliekamo remonto metu kamino atšaką į kaminą pajungti ne bendro naudojimo koridoriuje, bet iš jos pačios gyvenamosios patalpos, kam yra visos techninės galimybės, tačiau jokių pastarąsias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl nesant byloje jokių duomenų apie tai, kad padėties, buvusios iki ieškovės teisės pažeidimo, atkūrimas prieštarauja teisės aktams ar teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), ieškovės N. G. ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai ir atsakovė H. L. Š. įpareigotina per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kamino, esančio 4 (ketvirtame) bute adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, atšakos dalį nuo šio kamino iki 2 (antrojo) buto patalpos 2-7 (CK 273 str. 3 d.). Kadangi šiuo sprendimu atsakovė įpareigojama atlikti kamino atšakos dalies atstatymo darbus, todėl tuo pačiu nustatytina, kad atsakovei H. L. Š. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatstačius kamino, esančio 4 (ketvirtame) bute adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, atšakos dalies nuo šio kamino iki 2 (antrojo) buto patalpos 2-7, skirtina 15 (penkiolikos) eurų bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą iki kamino atšakos dalies atstatymo dienos (CPK 273 str. 3 d.).

Ieškovė N. G. taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės H. L. Š. 144,81 Eur (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, kuri pasireiškė nepatogumais, sukeltais neteisėtais atsakovės veiksmais, nes visą tą laiką ji būtų galėjusi praleisti dirbdama jai patinkančius darbus, poilsiauti, bet dėl atsakovės neatsakingo elgesio ir neteisėtų veiksmų turėjo jaudintis, pergyventi, gaišti laiką, ginant savo teisėtus interesus, važinėdama į skirtingas įstaigas: pas advokatą, į savivaldybę, gaisrinę, į teismą.

Šis ieškovės reikalavimas atmestinas ir štai dėl ko. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Konstitucijos 30 str., CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinės, kaip ir turtinės, žalos atsiradimo faktas ir jos dydis, turi būti įrodomas. Įrodinėjimo pareigą turi nukentėjęs asmuo. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų – medicininių ar kitų dokumentų apie savo sveikatos būklę, kuriuose būtų užfiksuoti duomenys apie jos sveikatos pablogėjimą ir iš kurių būtų galima spręsti, kad jos sveikatai padaryta žalos dėl negalėjimo kūrenti pečių. Ieškovės N. G. nurodytos aplinkybės, kad ji gaišo laiką, važinėdama į įvairias institucijas, negalėjo poilsiauti ar dirbti mėgstamus darbus, nepriskirtinos prie neturtinės žalos. O nurodytos aplinkybės, kad turėjo pergyventi ir jaudintis, nepagristos jokiais įrodymais. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė N. G. nei neturinės žalos atsiradimo fakto, nei jos dydžio neįrodė, todėl šis reikalavimas netenkinamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (pvz., 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011m.; Teismų praktika. Nr. 36, 26-46 psl.), Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 98 straipsniais, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovės H. L. Š. ieškovei N. G., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 50 procentų – 115,85 Eur (400 Lt) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5, 6 b. l.), o kitos išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) iš atsakovės nepriteistinos, nes ji nuo jų mokėjimo yra atleista (59-60 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 273 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę H. L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kamino, esančio 4 (ketvirtame) bute adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, atšakos dalį nuo šio kamino iki 2 (antrojo) buto patalpos 2-7.

Nustatyti, kad atsakovei H. L. Š. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatstačius kamino, esančio 4 (ketvirtame) bute adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, atšakos dalies nuo šio kamino iki 2 (antrojo) buto patalpos 2-7, turi būti skaičiuojama 15 (penkiolikos) eurų bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki kamino atšakos dalies atstatymo dienos.

Ieškovės N. G. reikalavimo dėl 144,81 Eur (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovės H. L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, 115,85 Eur (400 Lt) advokato atstovavimo išlaidų ieškovei N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.