Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl 2010-01-22 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-01-29 gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundas dėl 2010-01-22 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto A.K. (toliau – ir Institucija) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 194178, kurioje A.Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį paskirta 1 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių, panaikinimo.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucijai pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 50, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu A.Č. skundą palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad turi 5 metų vairavimo patirtį; ankstesni jo turėti automobiliai buvo priekiniais varomaisiais ratais, dabartinis - galiniais; iš baro „HBH“ į Plungę grįžo kartu su R.Ž., B.Š., M.M.; aikštelėje matė kelis stovinčius automobilius; važiuodamas atbuline eiga susuko vairą tam, kad važiuoti tiesiai, tačiau automobilį užnešė, nes buvo slidi kelio danga; nematė, kaip prie jo privažiavo pareigūnai. Nurodė, kad: anksčiau administracine tvarka baustas už naudojimosi saugos diržais taisyklių pažeidimą, už leistino važiavimo greičio viršijimą; studijuoja (duomenys neskelbtini) mechanikos inžineriją, yra 4 kurso studentas; jį išlaiko tėvai, kurių finansinė padėtis sunki, nes tėvas neteko darbo; anksčiau dirbo, tačiau nuo to nukentėjo studijos – teko kartoti kursą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad A.Č. 2010-01-17 01.48 val. Plungės m., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Dariaus ir Girėno g., ties Plungės miesto parku, chuliganiškai vairavo automobilį „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. dėl chuliganiškų paskatų, šiukščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, jo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo automobilį - važiuodamas automobiliu suko ratus „saulutes“, dideliais variklio apsisukimais, prasukdamas automobilio ratus slydo šonu ant slidžios asfalto dangos, taip sukeldamas pavojų savo ir kartu su juo važiavusių trijų keleivių saugumui – tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje (b.l. 11, 12, 25, 27, 28, 34, 39, 48).

A.Č. kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 11), Institucijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 27, 28), fotonuotrauka (b.l. 34), kitais bylos duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra už KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šių teisės normų sisteminės analizės pagrindu darytina išvada, kad atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį galima tuo atveju, kai asmuo dėl chuliganiškų paskatų sukelia pavojų eismo saugumui arba sau pačiam ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos aiškintinos kaip tyčinės, vidinės asmens paskatos ar motyvai, kurie ir lemia tai, jog asmuo vairuoja pavojingai ir tai pats supranta, ir dėl to kyla realus pavojus eismo saugumui arba (ar, ir) eismo dalyviams. Tai veiksmai, kiekvieno protingo asmens suvokiami kaip akivaizdžiai pavojingi, kaip tokiais veiksmais demonstruojami vairavimo manevrai ar įgūdžiai, kurie visiškai nepateisinami dėl sudaromo realaus pavojaus eismo saugumui ar eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tyčiniais A.Č. veiksmais, kuriuos atlikti nebuvo jokių objektyvių priežasčių ir (ar) būtinybės, buvo sukeltas realus pavojus tiek jam pačiam (jo sveikatai ir (ar) gyvybei), tiek kartu su juo važiavusių žmonių saugumui (jų sveikatai ir (ar) gyvybei).

Iš skunde išdėstytų aplinkybių, teismo posėdžio metu A.Č. duotų paaiškinimų darytina išvada, kad jis iš esmės siekia išvengti administracinės atsakomybės visa apimtimi. Pažymėtina, kad skunde A.Č. iš esmės pripažįsta, kad vairuodamas sukėlė nestandartinę situaciją, tačiau nemano, kad atitinkami jo veiksmai gali būti vertinami kaip pavojingi ir (ar) kaip atlikti dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau vertinant pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad situacija, kai lengvasis automobilis iš stovinčios padėties, pradėdamas važiuoti, pradeda suktis ir sukasi ratu (aplink savo ašį) į vieną ir (ar) į kitą pusę, ir (ar) slysta šonu ir pan., priklauso nuo automobilį vairuojančio asmens valios, t.y. jo siekio ir (ar) noro) atitinkamai vairuoti. Atsižvelgiant į minėtą, bei į tai, kad A.Č. turi pakankamai vairavimo patirties, be to, studijuoja technikos inžineriją, atmestini kaip nepagrįsti jo argumentai, jog automobilis sukosi ir (ar) slydo dėl jo patirties neturėjimo vairuoti automobilį su galiniais varomaisiais ratais ir (ar) slidžios kelio dangos, o jo atlikti veiksmai vertinami kaip subjektyvūs, jo paties pasirinkto elgesio variantas ir rezultatas. Be to, pažeidimo užfiksavimo metu A.Č. alkotesteriu nustatytas 0.36 promilių alkoholio kiekis kraujyje, kas, teismo nuomone, netiesiogiai galėjo įtakoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį ir (ar) situacijos vertinimą (b.l. 26).

Liudytojais byloje apklaustų M.K. ir R.A. parodymai vertinami kaip iš esmės objektyvūs ir patikimi, patvirtinantys jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas pažeidimo aplinkybes. Šie liudytojai ir yra policijos pareigūnai, kurie tiesiogiai dalyvavo užfiksuojant A.Č. pažeidimą. Pažymėtina, kad vien dėl savo užimamų pareigų policijos pareigūnai nėra laikomi šališkais, suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007).

Liudytojais byloje apklaustų – R.Ž., B.Š. ir M.M. parodymai vertinami kritiškai, nes jie yra asmenys, važiavę kartu su A.Č. iš baro „HBH“, ir yra jo draugai, todėl gali siekti jam palankaus sprendimo byloje. Šie liudytojai patvirtino pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytą aplinkybę, jog aikštelėje tuo metu buvo ir kitų automobilių.

Kritiškai vertinami skundo argumentai, kad pažeidimu A.Č. nesukėlė pavojaus savo ir (ar) kartu su juo važiavusių, ir (ar) kitų žmonių saugumui, ir (ar) jų turtui, nes pažeidimo pobūdis akivaizdžiai tam prieštarauja. Teismas sutinka su skundo argumentu, jog A.Č. vairuojamo automobilio važiavimo greitis nenustatytas ir (ar) įrodytas objektyviais duomenimis, tačiau ši aplinkybė jo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepanaikina.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl galimai procesinių pažeidimų, tendencingo bylos tyrimo Institucijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad: A.Č. jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, buvo išaiškintos; jam įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai; apie bylos nagrinėjimo Institucijoje datą jis informuotas tinkamai (b.l. 25). Tai, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose duomenys apie pažeidimo aplinkybes yra vienodos (panašios), nėra pagrindas sutikti su A.Č. argumentais, kad pažeidimas Institucijos užfiksuotas iš esmės netinkamai ir (ar) tirtas tendencingai. Akcentuotina, kad Institucija byloje apklausė liudininku šios Institucijos pareigūną M.L. (b.l. 30), tačiau šio asmens paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis teismas remiasi tik tiek, kiek jos apibūdina nagrinėjamo pažeidimo laiką, vietą ir identifikuoja A.Č. automobilį.

Akcentuotina, kad kiekvienas iš eismo dalyvių turi išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Administracinės nuobaudos tikslas - tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimą – taip siekiama prevencijos tikslų. Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesus, siekdamas tokiu būdu prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu ar šeimos išlaikymu.

2010-01-22 Institucijos nutarimu A.Č. paskirta 1 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių (b.l. 12). Institucija pagrįstai nustatė A.Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, b.l. 37-38), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinės nuobaudos dydis nustatytas įvertinus paminėtas aplinkybes pagal nuobaudos skyrimo taisykles (ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vertinant A.Č. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą aktą, švelninti Institucijos paskirtą administracinė nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis).

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms skundžiamas Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.