- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-474/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-2-00031-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo R. S. priteista 348,41 Lt (trys šimtai keturiasdešimt aštuoni litai ir keturiasdešimt vienas centas) valstybei proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., dirbdamas pagal 2003 m. kovo 6 d. darbo sutartį Nr. 016 UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) metalo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), aikštelės viršininku, būdamas materialiai atsakingas pagal pasirašytą 2003 m. kovo 7 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 006, kurios 1 punkte nurodyta, kad prisiima visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigoja: tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių užkertančių kelią žalai bei laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui, 2008 m. sausio 1 d. turėdamas nepanaudotų bendrovės pinigų 4 669,93 Lt likutį, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 21 d. pagal bendrovės apskaitos dokumentus viso gavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus - 154 763,65 Lt metalo laužo pirkimui ir bendrovės reikmėms pateisinęs 107 368,67 Lt panaudojimą dokumentais, nepanaudotą 52 064,91 Lt pinigų likutį nepagrįsdamas dokumentais ir jų negrąžindamas į bendrovės kasą, šiuos pinigus pasisavino, o tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. į bendrovės centrinį sandėlį nepriduodamas supirkto ir bendrovei priklausiusio 8 661 kg metalo laužo už 21 586,30 Lt sumą, taip tyčia pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – pinigus – 52 064,91 Lt ir 8 661 kg metalo laužo už 21 586,30 Lt sumą, tai yra pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą - 73 651,21 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad Panevėžio apygardos teismas neobjektyviai ir šališkai vertino byloje esančius dokumentus, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnį ir priėmė neteisėtą nuosprendį.
Nurodo, kad iki šiol UAB (duomenys neskelbtini) nėra atlikta viso bendrovės turto inventorizacija, bendrovės veiklos dokumentų revizija, kuri patvirtintų arba paneigtų bendrovėje esančius trūkumus. Teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus ir nepagrįstai atsisakė vertinti jo pateiktus lapelius (4 t., b. l. 14) kaip įrodymus. Teismo posėdžio metu, bendrovės vadovas N. T. , centrinio sandėlio vedėjas A. V. bei apskaitininkė R. K. , apžiūrėję pateiktus lapelius, pripažino juos išrašę jam. Pažymi, kad teismas nepagrįstai patikėjo N. T. parodymais apie raštelių išrašymą, nes jie prieštarauja suvestiniams duomenims apie supirkto metalo kiekį buvusį jo aikštelėje lapeliuose nurodytomis dienomis. Pirmosios instancijos teismas privalėjo kruopščiai analizuoti, tirti ir vertinti pateiktus rankraštinius įrašus gretindamas su kitais oficialiais dokumentais. Be to, pas jį (R. S. ) nerastas nei vienas metalo laužo kilogramas, avansinėje apskaitoje 2008 m. balandžio 16 d. buvo nustatytas 46 741,81 Lt trūkumas, tačiau jam ir toliau buvo išduodama po 12 000 – 17 000 Lt per mėnesį. Šie duomenys tiesiogiai įrodo, kad jo vykdoma veikla buvo suderinta su bendrovės vadovais.
Teigia, kad formaliai fiksuotas metalo laužo ir grynųjų pinigų trūkumas yra bendrovės vykdytos neapskaitytos veiklos bei vestos apgaulingos buhalterinės apskaitos rezultatas. Faktiškai, visus gautus pinigus išleido tik metalo laužo pirkimui ir visą supirktą metalo laužą ne pasisavino, o pridavė bendrovės vadovo nurodymu be krovinio važtaraščių į bendrovės centrinį sandėlį. Dėl to turėtų būti teisiamas už apgaulingos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalį), o ne už bendrovės pinigų ir supirkto metalo laužo pasisavinimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškinio atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 2 dalį yra teisingos. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo įvertinti jo teismui pateiktus lapelius ir juos pripažinti įrodymais, kurie patvirtina jo nekaltumą dėl jam inkriminuotos veikos bei paneigia liudytojo N. T. parodymus apie raštelių išrašymo aplinkybes.
Teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios baudžiamosios bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su R. S. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimais minėtų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė. R. S. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pasisavinus bendrovės pinigus ir supirktą metalo laužą, įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta netiesioginių įrodymų grandinė, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kodėl R. S. pateiktus lapelius nelaiko įrodymais (nepatvirtino liudytojai, lapeliai neturi jokių rekvizitų, juose nėra konkrečių atitinkamą informaciją bei jos autorystę patvirtinančių duomenų, įrašai nėra informatyvūs, nepatvirtina ir nepaneigia kitų reikšmės bylai turinčių aplinkybių). Teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad bendrovės vadovas N. T. , centrinio sandėlio vedėjas A. V. bei apskaitininkė R. K. , apžiūrėję pateiktus lapelius, pripažino juos išrašę, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad šie lapeliai buvo skirti jam (R. S. ). Liudytojas N. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad daugelis lapelių rašyti jo ranką, tačiau juos rašė sau (4 t., b. l. 135-136). Liudytojas A. V. parodė, kad darydavo direktoriaus nurodymu aikštelių apklausas ir kartais duomenis susirašydavo ant lapelių, tačiau R. S. asmeniškai nėra davęs lapelių (4 t., b. l. 137). Liudytoja R. K. teisme parodė, kad išrašydavo lapelius, tačiau juos atiduodavo viršininkui, kaip tie lapeliai atsirado pas R. S. nežino (4 t., 141-142). Nepagrįstas ir nuteistojo prašymas atlikti visos UAB (duomenys neskelbtini) turto inventorizaciją, nes trūkumas nustatytas būtent R. S. metalo supirktuvėje, tai patvirtino liudytojai, dokumentų apžiūros protokolai ir specialisto išvada (1 t., b. l. 30-47).
Nuteistojo prašymas jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atmetamas kaip nepagrįstas, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. S. ne apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o pasisavino bendrovei priklausantį turtą, t. y. pinigus 52 064,91 Lt ir metalo laužą 8 661 kg. Paaiškinama, kad pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, tačiau juo naudojosi ir disponavo kaip savu. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. : 2003 m. kovo 6 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 016 ir sutarties pakeitimuose (1 t., b. l. 73-76), 2003 m. kovo 7 d. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 006 (1 t., b. l. 77-78), 2005 m. spalio 3 d. pasirašė, kad susipažino su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintomis aikštelės viršininko pareiginėmis nuostatomis (1 t., b. l. 79-81). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismui pateiktos DnB Nord banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo Nr. 20 matyti, jog R. S. už sodybą K. k. iš T. M. 2008 m. gegužės 28 d. gavo 30 000 Lt ir 2008 m. gegužės 29 d. grąžino paskolas 12 608 Lt ir 17 000 Lt, viso 28 608 Lt, mokėjo palūkanas už terminuotas paskolas pagal sandorius: (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 722 ir (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 70 (1 t., b. l. 95-97). Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad R. S. į šią sąskaitą gaudavo UAB (duomenys neskelbtini)avansinius mokėjimus ir atlyginimą, tačiau taip pat matyti, kad iš šios sąskaitos R. S. mokėdavo už savo paskolas, pirkinius ir pervesdavo J. S. po 727 Lt (2008 m. sausio 25 d., 2008 m. vasario 25 d., 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d., 2008 m. birželio 25 d., 2008 m. liepos 25 d., 2008 m. rugpjūčio 25 d., 2008 m. rugsėjo 25 d., 2008 m. spalio 30 d., 2008 m. gruodžio 2 d. ir 29 d.) (1 t., b. l. 98-107), nors pagal darbo sutarties 2007 m. gegužės 2 d. pakeitimą jam buvo mokama 900 Lt alga, o pagal darbo sutarties 2008 m. spalio 1 d. pakeitimą LR Vyriausybės nustatytą minimali mėnesinė alga (1 t., b. l. 75), 2008 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad R. S. sirgo (2 t., b. l. 37-43), t. y. jam (R. S. ) nebuvo mokama alga. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus ir pirmosios instancijos teismo nurodytus įrodymus, konstatuoja, kad R. S. turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus naudoti UAB (duomenys neskelbtini)pervestus avansinius mokėjimus, už kuriuos turėjo pirkti metalo laužą, o po to jį priduoti su važtaraščiu į centrinę UAB (duomenys neskelbtini)metalo laužo supirktuvę, esančia (duomenys neskelbtini), tačiau dalį šių lėšų panaudojo savo reikmėms. Iš to seka, kad R. S. suprato, jog UAB (duomenys neskelbtini)turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numatė, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to norėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią R. S. veiką kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.