Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-337/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
1-61-337/2011
Teisminio proceso Nr.
1-89-2-00031-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-337/2011Teisminio proceso Nr. 1-89-2-00031-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7., (S) 1.2.14.6.2., 2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 14 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui,civilinio ieškovo atstovui S. J.,gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu dirbantis individualioje įmonėje „T“ vairuotoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., dirbdamas pagal 2003-03-06 darbo sutartį Nr. 016 UAB „T“ (įmonės kodas xxxxx) metalo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), aikštelės viršininku, būdamas materialiai atsakingas pagal pasirašytą 2003-03-07 visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 006, kurios 1 p. nurodyta, kad prisiima visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigoja: tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių užkertančių kelią žalai bei laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui, 2008-01-01 dienai turėdamas nepanaudotų bendrovės pinigų 4 669,93 Lt likutį, nuo 2008-01-01 iki 2009-04-21 pagal bendrovės apskaitos dokumentus viso gavęs UAB „T“ priklausančius pinigus - 154 763,65 Lt metalo laužo pirkimui ir bendrovės reikmėms pateisinęs 107 368,67 Lt panaudojimą dokumentais, nepanaudotą 52 064, 91 Lt pinigų likutį nepagrįsdamas dokumentais ir jų negrąžindamas į bendrovės kasą, šiuos pinigus pasisavino, o tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-08-28 į bendrovės centrinį sandėlį nepriduodamas supirkto ir bendrovei priklausiusio 8 661 kg metalo laužo už 21 586,30 Lt sumą, taip tyčia pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „T“ priklausantį turtą – pinigus – 52 064,91 Lt ir 8 661 kg metalo laužo už 21 586,30 Lt sumą, tai yra pasisavino taip UAB „T“ turtą bendros 73 651,21 Lt vertės.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo įmonės UAB „T“ įsikūrimo pradžios, tiksliau nuo 2003 metų kovo 6 d. dirbo sandėlininku apskaitininku, po to – aikštelės viršininku. Jis pats tik pradėjęs dirbti 2003-03-07 pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Jo darbas buvo surašyti pirkimo pardavimo sutartis, pasverti metalą, sandėliuoti jį bei pervežti į centrinį sandėlį. Žmonių ar įmonių atvežtą metalo laužą jis supirkdavo už bendrovės jam į kortelę (sąskaitą) pervestus pinigus. Į tą pačią sąskaitą buvo pervedamas ir jo atlyginimas. Pinigai metalo pirkimui į sąskaitą buvo pervedami jam apie reikalingas sumas informavus direktorių. Pinigų pervedimo sumos bei periodiškumas nustatyta nebuvo. Tai priklausė nuo nupirkto bei planuojamo pirkti metalo kiekio. Po pervedimo jis pildydavo avansinę apyskaitą. Supirkdamas metalą jis jį pasverdavo ir surašydavo pirkimo pardavimo sutartį, kurioje užfiksuodavo perkamo metalo kiekį, rūšį ir už jį mokamą sumą. Sutartį pasirašydavo metalą pardavęs asmuo ir jis. Pirkimo pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius kas 15 dienų jis priduodavo į buhalteriją, tai yra su ja atsiskaitydavo du kartus į mėnesį. Kiekvienų metų gale būdavo daroma apskaita ir būdavo sutikrinami metalai ir pinigų likučiai, tai būdavo daroma įmonės viduje. Jam dirbant laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2009-08-28 jokio atsiskaitymo sutrikimo, nesklandumų, lėšų trūkumo nebuvo. Išvežant metalo laužą, būdavo išrašomas krovinio važtaraštis, kokį kiekį jis išveža iš savo aikštelės į centrinį sandėlį. Už jam pervestas lėšas bei už metalą iki pridavimo į centrinį sandėlį būdavo atsakingas jis. Pridavus į centrinį sandėlį už metalą atsakingas buvo A. V., kuris vadovavo centriniam sandėliui. Įmonės direktoriaus N. T. prašymu jis dalies metalo neapskaitinėdavo, tai yra pirkdavo metalą nesurašęs sutarties bei veždamas metalą į centrinį sandėlį neišrašydavo krovinio važtaraščio. Vietoje šių dokumentų jis iš N. T. arba iš A. V. vietoj krovinio važtaraščio gaudavo N. T., A. V. ar apskaitininkės R. (K.) rašytus lapelius, kuriuose yra nurodytas nupirkto metalo svoris kilogramais, jo kaina bei bendra suma. Šiuos lapelius jis gaudavo tą pačią ar kitą dieną po to, kai metalą pasverdavo A. V.. Šį N. T. ar A. V. nurodymu neapskaitytą metalą jis pirkdavo už jam pervestas bendrovės lėšas, todėl neturėjo oficialaus patvirtinimo apie pinigų panaudojimą. Gautus lapelius jis pasiliko ir kaip gautų lėšų panaudojimo metalo pirkimui patvirtinimą pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Jis pats pirkti neapskaitytą metalą neturėjo tikslo, o taip elgėsi pasitikėdamas direktoriumi ir norėdamas toliau be jokių rūpesčių dirbti savo darbą. Su bendrovės vadovais jo santykiai buvo labai geri, o pablogėjo tik 2008 metais, kai po klubo sąnario operacijos jį pradėjo kaltinti iššvaisčius pinigus. Su kitų aikštelių viršininkais jokių konfliktinių situacijų, nedarbinių sandorių neturėjo, vieni kitiems pinigų neskolindavo. Bendrovės direktoriui šio prašymu jis rašė paaiškinimą, kuriuo prisiėmė kaltę dėl nustatyto trūkumo, nors faktiškai jokio trūkumo nebuvo ir jis jokių lėšų nepasisavino. Paaiškinimą sutiko rašyti patikintas direktoriaus, jog po patikrinimo paaiškinimas bus išmestas. Sutinka, kad pagal kasos išlaidų orderius trūkumas yra, tačiau atsižvelgus į jo pateiktuose lapeliuose nurodytas sumas jokio trūkumo nelieka ir jis įmonei nėra skolingas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinime nurodyto 8661 kg metalo laužo kaltinamasis patvirtino, kad nurodytas kiekis metalo buvo supirktas ir išvežtas nedeklaravus šio krovinio važtaraščiais, o kaip lėšų panaudojimo patvirtinimą jis gavo minėtus lapelius. R. S. parodė prisiimantis atsakomybę už atsiradusį trūkumą, kadangi buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau kartu patvirtino, jog kaltinime nurodytos pinigų sumos nepasisavino ir dėl to nėra kaltas.

Liudytojas N. T. parodė, kad nuo 2003 metų dirba UAB „T“ direktoriumi, kaltinamąjį pažįsta – S. nuo bendrovės įkūrimo dirbo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), viršininku. Tai buvo metalo supirktuvė, kuri veikė pagal įmonės įstatus. Aikštelės viršininkas iš įmonės sąskaitos, kasos arba pavedimu į kortelę gauna lėšas, už kurias iš žmonių ir organizacijų perka metalo laužą, tvarko, rūšiuoja. Pinigus išduodavo pagal kasos išlaidų orderį. Nupirktas metalas būdavo pasveriamas aikštelėje, surūšiuojamas ir po to pervežamas į centrinį sandėlį, kur vėl jis pasveriamas. Krovinio pervežimui buvo išrašomas krovinio važtaraštis. Atvažiavus į sandėlį metalas būdavo persveriamas ir sutikrinama, ar atitinka krovinio važtaraštį. Po to aikštelės viršininkas savo parašu patvirtina važtaraštyje fiksuotų duomenų teisingumą, o vienas jo egzempliorius atiduodamas metalą pristačiusiam aikštelės viršininkui. Metalo srautas buvo kontroliuojamas pagal krovinio važtaraščius, o pinigai pagal avansines apyskaitas. Pagal sutartis buvo matoma, kiek metalo nupirkta už tam tikrą pinigų sumą. Jei jis gauna pinigus ir nuperka metalą, jis rašo sutartį. Ta sutartis, važtaraštis, išmokėtų pinigų antras egzempliorius pristatomi į buhalteriją. Kontrolė buvo pagal avansines apyskaitas ir pagal turimų nupirktų medžiagų kiekį. Kas 15 dienų S. pristatydavo sutartis ir būdavo galima suprasti, ką jis yra nupirkęs, koks metalo likutis pas jį yra. Metų pabaigoje jis važiuodavo į aikšteles ir su aikštelės viršininku atlikdavo inventorizaciją. Aikštelės viršininkui suabejojus turimo metalo kiekiu šis būdavo pasveriamas, o kitais atvejais būdavo apsiribojama vizualine apžiūra. S. su darbu susitvarkydavo, su juo darbo metu nesipyko, tačiau vienu metu pastebėjo, kad padėtis blogėja. Jis kalbėjo su S. ir šis sakė, kad turi įsiskolinimą, tačiau pažadėjo jį padengti gavęs paskolą banke. Tikint šiais pažadais bei S. pažadu užpirkti didesnį metalo kiekį, taip pat siekiant palaikyti aikštelės gyvavimą R. S. buvo ir toliau duodami pinigai metalo pirkimui. Tai tęsėsi kelis mėnesius. S. ir toliau nepadengus įsiskolinimo jis paprašė šį pasiaiškinti dėl pinigų panaudojimo. R. S. tuomet jam paaiškino, kad pinigus išleido pakankamai brangiai operacijai, pasidarė namuose remontą, nusipirko automobilį, buvo suremontuotas tėvų butas ir dabar jis nežinantis ką daryti. Po to R. S. parašė 2009-06-08 pasiaiškinimą, kuriuo pripažino įsiskolinimą ir nurodė pinigus panaudojęs savo reikmėms. Su S. ar kitais darbuotojais jis nėra taręsis, kad šie supirktų metalą be dokumentų, 10 procentų atlyginimo nuo apyvartos S. jis nemokėjo. Liudytojas patvirtino, kad siekdamas planuoti metalo pardavimus ir numatomus pinigus už tai kartais prašydavo visų aikštelių viršininkų pateikti duomenis apie aikštelėse jau esamo metalo kiekius, jų rūšis ir pats lapeliuose įrašydavo šiuos duomenis bei rinkos kainas. Panašius lapelius jo prašymu yra rašę ir A. V. bei apskaitininkė R. K.. Šie lapeliai nebuvo naudojami kaip kokie nors dokumentai, o tik laikinai informacijai surinkti, po ko buvo išmetami. Kokiu būdu dalis tokių lapelių atsidūrė pas R. S. jis nežino, tik daro prielaidą, kad juos, dar kurį laiką buvusius darbo stalčiuje ar ir jau išmestus galėjo rasti ir pasiimti nusikaltimą planavęs R. S. ar ir kiti asmenys, nes patekimas į patalpą buvo laisvas. R. S. už savo asmeninius pinigus metalo nesupirkinėjo.

Liudytoja I. T. parodė, kad UAB „T“ ji dirbo personalo specialiste. Pagal buhalterinius dokumentus pas R. S. buvo apie 50 000 Lt likutis ir direktorius liepė S. parašyti pasiaiškinimą. Tai buvo 2009-06-08. Ji S. atspausdino blanką ir jame S. pats parašė pasiaiškinimą, kuriuo pripažino įsiskolinimą, nurodė tikslią sumą ir kad tuos pinigus išleido savo reikmėms. Kam konkrečiai panaudojo šiuos pinigus R. S. nenurodė. Po to direktorius nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas. S. santykiai su kitais darbuotojais buvo draugiški, ji pažinojo S. šeimą, žmoną. Ofise S. galėdavo lankytis ir be jų žinios, nes jo durys būdavo rakinamos tik vakare išeinant iš darbo. Ji dalyvavo užplombuojant sandėlį su metalu, po to atplėšiant plombas, taip pat svėrime.

Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo buvo kolegos, draugai. Gal nuo 2003 metų jis dirbo UAB „T“ sandėlininku, dabar dirba aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) viršininku. S. pareigos buvo tokios pat, kaip ir jo. Darbas vykdavo taip – žmogui atvežus metalą, jis jį pasverdavo, patikrindavo radiaciją, suformindavo sutartį, užpildydavo pinigų išmokėjimo kvitą ir sumokėdavo pinigus. Pinigų išmokėjimo kvite yra nurodomas metalo kiekis, metalo kilogramo kaina, išmokama suma, jo ir pardavėjo parašai, pavardės. Pinigus pirkimui gaudavo arba pavedimu per banką, arba iš kasos. Visą laiką turėdavo avansinių lėšų, kurių kas mėnesį įnešinėti į kasą nereikėdavo. Prireikus pinigų metalo pirkimui jis skambindavo direktoriui ir šis padarydavo pavedimą. Jokios juodosios buhalterijos bendrovėje nebuvo. Vežti metalą be dokumentų niekas neprašė ir tokių dalykų įmonėje nebuvo. R. S. metalą atveždavo pats arba įmonės vairuotojas. Anksčiau su S. jokių nesklandumų nebuvo, tačiau S. aikštelėje atliekant inventorizaciją, kurioje dalyvavo ir jis, sužinojo apie esamą trūkumą. S. jiems nieko neaiškino. 2008-12-31 jis dalyvavo atliekant S. aikštelėje inventorizaciją, tiksliau tik surašė aktą. Jam pačiam nebuvo mokama 10 procentų prie algos nuo apyvartos. Jis direktoriaus iniciatyva, tikslu planuoti išvežimus, darydavo apklausas po aikšteles, paskambindamas telefonu arba nuvažiuodamas. Gautą informaciją jis susirašydavo ant lapelių, kartais įsivesdavo į telefoną. Tuos lapelius parodydavo direktoriui ar tiesiog palikdavo šio darbo vietoje. Tiems asmenims, iš kurių rinkdavo informaciją, tų lapelių nepateikdavo. Nėra jų davęs ir S.. Kokiu būdu lapeliai atsidūrė pas S. nežino. Vietoje pristatomo metalo važtaraščių S. jokių lapelių neišdavinėjo. Dėl ko atsirado R. S. įsiskolinimas jam nežinoma.

Liudytoja R. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo sieja tik darbiniai santykiai. UAB „T“ dirba vyriausia buhaltere ir yra atsakinga už įmonės buhalterinę veiklą. Įmonėje visi dokumentai būdavo apskaityti. S. ateidavo į buhalteriją du kartus per mėnesį ir kai pabaigdavo pinigų priėmimo kvitus. Ji darydavo pavedimus, o jis jai atsiskaitydavo ataskaitomis. Ji direktoriaus nurodymu R. S. avansu pervesdavo pinigus metalo pirkimui. S. pats planuodavo pirkimus, o ji vesdavo apskaitą, kiek R. S. yra išduota pinigų, kiek jis yra pateisinęs. Tą informaciją žinodavo ji, S. ir įmonės vadovas. Pas jį būdavo įvairus pinigų likutis, tačiau pabaigoje susidarė apie 52 000 Lt likutis. Kodėl tai įvyko ji S. neklausinėjo, tačiau žino, kad ir šiai dienai jis tų pinigų negrąžino.

Liudytoja S. K. parodė, kad ji dirbo UAB „T“ vyr. buhalterės padėjėja nuo 2008-10-01. Ji tikrindavo visų darbuotojų avansines apyskaitas. Tikrindama avansines apyskaitas ji matė, kad S. gaudavo avansines lėšas, tačiau susidarė didelis likutis.

Liudytojas E. I. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, sieja darbo reikalai. Nuo 2006 metų jis dirba UAB „T“ aikštelės viršininku. Tokias pat pareigas užėmė ir S.. Jis supirkinėjo metalą, pinigus supirkimui pagal pareikalavimą jam pervesdavo į kortelę. Jei trūkdavo pinigų, jis skambindavo direktoriui ir prašydavo, kad darytų pavedimą. Į aikštelę atvažiuodavo tiek direktorius, tiek A. V., kurie pasitikrindavo kiek ir kokio metalo yra. Kartais to paklausdavo telefonu. Su pardavėjais jis atsiskaitydavo grynais pinigais arba pavedimu, paskaičiuodavo pagal svorį, pagal kainą. Tai įrašydavo sutartyje ir kasos išmokėjimo kvite. Vienas egzempliorius būdavo pas jį, vienas pas pardavėją. Tuos dokumentus kas 15 dienų veždavo į buhalteriją. Nebuvo atvejų, kad jis nupirktų metalą ir neišrašytų dokumentų. Nebuvo prašoma atvežti metalo be dokumentų. Pinigų likutis būdavo apie 5 000 - 10 000 Lt. Su S. kartais bendraudavo ne darbo reikalais, bet apie S. skolas ir trūkumus jie nekalbėjo. Jis neprisimena, ar 2008-12-31 dalyvavo inventorizacijoje pas S.. 2009 m. rugpjūčio mėnesį inventorizacijoje dalyvavo, aikštelė buvo užplombuota. Tada dalyvavo T., T., jis (E. I.), R. S..

Liudytoja R. K. parodė, kad ji nuo 2008 m. liepos mėnesio iki lapkričio mėnesio UAB „T“ dirbo apskaitininke centriniame sandėlyje. Iki tol nuo 2008 m. sausio mėnesio, būdama registruota darbo biržoje, turėdama laisvo laiko ji į tą pačią bendrovę ateidavo pasimokyti dirbti, buvo kaip padėjėja. Iš aikštelių atvežtą metalo laužą aikštelės viršininkas A. V. pasverdavo, atnešdavo jai lapelį su svoriais ir kaina, parašydavo koks tai metalas, tada ji paskaičiuodavo ir suvesdavo šią informaciją. Kaip tas metalas būdavo priimamas, priduodamas bei sveriamas ji nežino, krovinio ji pati netikrindavo ir jo nematydavo. R. S. jai žinomas kaip bendrovės darbuotojas. Iš R. S. metalo ji taip pat nepriiminėjo, nebent galėjo savo ranka jam kokius tai duomenis rašyti. Jai teko kompiuteriu spausdinti R. S. krovinio važtaraščius. Kai R. S. pristatydavo kokį tai krovinį, tam būdavo atspausdinami krovinio važtaraščiai su atitinkamais svoriais. Jos užpildytas ir atspausdintas vienas krovinio važtaraštis eidavo į buhalteriją, o kitą atiduodavo aikštelės viršininkui. Juos ji atspausdindavo be parašų, juos reikėdavo pasirašyti aikštelės viršininkui ir tam, kas atveža. Tų važtaraščių su parašais ji nekaupdavo, pas ją tie važtaraščiai su parašais negrįždavo. Ar R. S. atveždavo metalą be važtaraščio, ji nežino. Su R. S. dėl jo pristatytų krovinių ji nekalbėjo. Jeigu viršininkas jai sakydavo užrašyti kokią nors informaciją, tai ji tai ir padarydavo. Ji yra savo ranka rašiusi kelis lapelius, kuriuose nurodoma metalo rūšis, vertė, suma. Prie kokių aplinkybių ji rašė šiuos lapelius neprisimena, tačiau tai buvo ne jos savarankiškai rašomi duomenys, o viršininko diktuotas tekstas, kurį ji atiduodavo viršininkui.

Iš 2011-01-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ direktorius N. T. savo iniciatyva pateikė: 174 psl. juodųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo apskaitos knygą, 206 psl. tauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo apskaitos knygą, 172 psl. spalvotųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo apskaitos knygą, 172 psl. spalvotųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo apskaitos knygą (t. 1, b.l. 70), kurios buvo apžiūrėtos (t. 1, b.l. 71-72).

Iš 2003-03-06 darbo sutarties Nr. 016 matyti, kad R. S. nuo 2003-03-06 pradėjo dirbti UAB „T“ aikštelės viršininku, 2009-08-28 darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 237 str. 1 d. 3 p. (t. 1, b.l. 73-76).

Iš 2003-03-07 visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 006 matyti, kad tarp UAB „T“ ir R. S. sudaryta sutartimi jis prisiima visišką materialinę atsakomybę už įmonės, įstaigos, organizacijos jam patikėtų materialinių vertybių saugumą (t. 1, b.l. 77-78).

Iš 2003-03-06 darbo sutarties Nr. 017 matyti, kad P. S. nuo 2003-03-07 pradėjo dirbti UAB „T“ pagalbiniu darbininku; nuo 2008-08-01 R. S. nedarbingumo laikotarpiu paskirtas dirbti aikštelės viršininku; 2009-02-27 darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 127 str. 1 d. (t. 2, b.l. 28-30). 2008-07-28 tarp UAB „T“ ir P. S. pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 2, b.l. 31).

Iš 2005-10-03 UAB „T“ direktoriaus patvirtintų aikštelės viršininko pareiginių nuostatų matyti, kad juose be kitų nuostatų nurodytos aikštelės viršininko pareigos, teisės bei atsakomybė; R. S. su šiais nuostatais pasirašytinai supažindintas 2005-10-03 (t. 1, b.l. 79-81).

Iš AB DnB Nord banko pateiktų R. S. sąskaitų išrašų matyti jose nuo 2008-01-01 vykusios piniginės operacijos (t. 84-90, 93-107).

Iš 2009-11-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ pateikė R. S. mokėjimo pavedimų kopijas, atsiųstas iš AB DnB Nord banko (t. 1, b.l. 130-170).

Iš atsargų inventorizacijos aprašo Nr. 02-01 matyti, kad 2007-12-29 buvo atlikta inventorizacija (t. 1, b.l. 172-174).

Iš atsargų inventorizacijos aprašo Nr. 02-01 matyti, kad 2008-12-31 buvo atlikta inventorizacija (t. 1, b.l. 176-178).

Iš 2009-10-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ pateikė R. S. avanso apyskaitų suvestinius duomenis už 2008-2009 metus (t. 1, b.l. 175).

Iš 2009-08-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ pateikė 2008-01-01 – 2008-12-31 avansinės ataskaitos likučių sutikrinimo ir atsargų inventorizacijos aprašus (t. 1, b.l. 179-184).

Iš 2009-09-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ pateikė 2003-03-06 darbo sutarties Nr. 016 kopiją, atsargų inventorizacijos aprašą (t. 1, b.l. 187-190).

Iš 2009-10-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ pateikė avanso apyskaitų, pinigų išmokėjimo kopijas ir kt. (t. 1, b.l. 191-200; t. 2, b.l. 1-10).

Iš 2009-08-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ pateikė avanso apyskaitą (t. 2, b.l. 11-13).

Iš 2010-11-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ pateikė sąskaitą faktūrą, pirkimo pardavimo sutartį (t. 2, b.l. 14-16).

Iš 2009-08-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „T“ pateikė banko mokėjimo kortelių ir naudojimo sutarties kopijas, UAB „T“ įsakymų kopijas (t. 2, b.l. 17, 21-24, 28-31).

Iš 2009-04-27 Utenos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad buvo patikrintas UAB „T“ ilgalaikio turto naudojimas (t. 2, b.l. 63-65).

Iš 2009-01-07 Utenos AVMI pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. 7.25-2 matyti, kad atlikta UAB „T“ mokesčių inspekcijai pateiktų PVM deklaracijų, VIES informacinės sistemos analizė už 2004-2006 metus, peržiūrėti pirminiai automobilių pirkimo-pardavimo dokumentai, surinkta informacija apie bendrovės veiklą, tiekėjus ir užsakovus; nustatyta, kad bendrovė pateiktose PVM deklaracijose už atitinkamus mokestinius laikotarpius nedeklaravo įsigijimų iš ES valstybių narių (t. 2, b.l. 66-67).

UAB „T“ 2008-07-28 įsakymu Nr. P-13 pagalbiniam darbininkui P. S. pavesta nuo 2008-08-01 R. S. nedarbingumo dėl ligos metu vykdyti aikštelės viršininko pareigas (t. 2, b.l. 33).

Iš 2008-08-01 paaiškinamojo priėmimo-perdavimo akto matyti, kad priėmimo metu 2008-08-01 P. S. kasos pajamų likutis yra 0,00 Lt (t. 2, b.l. 34).

Iš sandėlio likučių apyrašo pagal buhalterinius duomenis (priedas Nr. 1) matyti, kad 2008-08-01 atsargų kiekis – 3784.0000, suma – 9859.00 (t. 2, b.l. 35).

UAB „T“ 2008-12-22 priėmimo-perdavimo aktu P. S. 2008-12-22 perdavė R. S. nepanaudotą pinigų likutį – 6763,65 Lt (t. 2, b.l. 36).

Iš 2010-10-27 – 2010-11-22 dokumentų apžiūros protokolo bei specialisto išvados matyti, kad pagal apžiūrai pateiktus UAB „T“ apskaitos dokumentus atleidimo iš darbo dieną (2009-08-28) R. S. avansu išduotų atsiskaitymams už metalo laužo pirkimą pinigų likutis yra 52 064,91 Lt, o metalo laužo supirktuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas metalo laužo trūkumas 8 661 kg 21 586,30 Lt sumai (t. 1, b.l. 30-47).

Iš 2011-01-20 daiktų bei dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. pateikė 30 vnt. skirtingo dydžio, formos ir spalvų popieriaus lapelių, kuriuose juodraštine forma įrašyti įvairūs raidžių trumpiniai, skaičiai, skaičiavimo veiksmai ir kitokie užrašai (t. 4, b.l. 14).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. S. kaltu dėl svetimo turto pasisavinimo iš esmės neprisipažino, tačiau įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad jo veiksmai yra nusikalstami, kvalifikuoti teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d., sudėtį. R. S., dirbdamas UAB „T“ aikštelės viršininku ir būdamas materialiai atsakingas pagal pasirašytą sutartį, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-08-28 pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „T“ priklausantį turtą bendros 73 651,21 Lt vertės.

Kaltinamasis neginčijo specialisto išvada nustatyto trūkumo dydžio, tačiau tvirtino jam patikėtų vertybių nepasisavinęs. Šį teiginį kaltinamasis pagrindė tuo, kad vykdydamas bendrovės vadovo N. T. nurodymą dalį metalo laužo supirko ir į centrinį sandėlį pristatė be jokių apskaitos bei gabenimo dokumentų. Mano, kad tokiam neapskaitytam metalo laužui pirkti galėjo panaudoti būtent panašią į kaltinime nurodytą sumą jam į sąskaitą pervestų bendrovės pinigų. Tai, kad jis iš tiesų pirko ir į sandėlį pristatinėjo neapskaitytą metalo laužą, kaltinamojo teigimu, patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu pateikti lapeliai. Juose, kaip tvirtina R. S., N. T., A. V. bei R. K. įrašyti duomenys apie nupirkto ir pristatyto metalo kiekius bei jo vertę. Lapelius jis iš nurodytų asmenų gavo kaip patvirtinimą vietoje įprastų apskaitos dokumentų.

Šį kaltinamojo teiginį teismas atmeta ir vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Kaltinamojo nurodyti liudytojai N. T., R. K. bei A. V. neigė R. S. davę kokius nors lapelius kaip pristatyto metalo patvirtinimą. N. T. tvirtino niekada nedavęs bendrovės darbuotojams jokių nurodymų supirkinėti metalo laužą be supirkimą patvirtinančių dokumentų ar jį gabenti į sandėlį be atitinkamų važtaraščių. Kartu N. T. patvirtino pats ar per kitus asmenis rinkęs informaciją apie visose metalo laužo supirkimo aikštelėse supirktą, tačiau į centrinį sandėlį nepristatytą metalą, tai yra jo kiekius, rūšį bei vertę ir tai daręs planuodamas užkrovimus bei pardavimus. Tai, liudytojo tvirtinimu, buvusi juodraštinė ir laikina informacija, niekaip nepakeitusi oficialių metalo supirkimą bei jo atgabenimą į centrinį sandėlį dokumentų. Iš esmės šiuos teiginius patvirtino, o R. S. – paneigė ir liudytojai A. V. bei R. K.. Liudytojas E. I., dirbęs analogiškos aikštelės viršininku, taip pat parodė, kad N. T. ir A. V. rinkdavo informaciją apie dar nepristatytą į sandėlį metalą, tačiau niekada nėra gavęs nurodymų supirkinėti neapskaitytą metalo laužą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad kaltinamojo R. S. pateikti lapeliai kaip jo išlaidas pagrindžiantys duomenys neturi jokių rekvizitų, juose nėra konkrečių atitinkamą informaciją bei jos autorystę patvirtinančių duomenų. Pateiktuose įvairios formos lapeliuose esantys įrašai nėra informatyvūs, nepatvirtina ir nepaneigia kitų reikšmės bylai turinčių aplinkybių, todėl teismas jų, sutinkamai su BPK 20 str. reikalavimais, nelaiko įrodymais.

Priešingai šiems duomenims, iš byloje esančio R. S. ranka rašyto 2009-06-08 pasiaiškinimo (t. 4, b.l. 1) matyti, kad jis už avansinėje apyskaitoje nurodytus 52 064,91 Lt metalo laužo nėra nupirkęs, o šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms. Šio teksto autentiškumą pripažino ir R. S.. Liudytojas N. T. parodė, kad pasiaiškinimą R. S. parašė po to, kai pas jį buvo nustatytas trūkumas, o R. S. jam ir pats pripažino, jog pinigus išleido brangiai operacijai, pasidarė namuose remontą, nusipirko automobilį, buvo suremontuotas tėvų butas, tai yra pinigus, pervestus metalo laužo pirkimui, panaudojo savo reikmėms. Teisminio nagrinėjimo metu dalyvavusi specialistė patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą tiek apie R. S. nepanaudotų lėšų dydį, tiek apie buhalteriniais dokumentais pagrįstą, tačiau faktiškai neberasto 8 661 kg metalo laužo už 21 586,30 Lt nupirkimą. Nors nuo 2008-08-01 dėl R. S. nedarbingumo jį laikinai aikštelės viršininko pareigose pavadavo jo tėvas P. S., tačiau, kaip pripažino pats R. S., grįžęs jis jokių vertybių nepasigedo ir ši aplinkybė kaltinamojo veiksmų vertinimui reikšmės neturi. Jokių duomenų, kad P. S. nupirktas metalo laužas būtų buvęs iš aikštelės pagrobtas ar kitaip paimtas byloje nėra. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad R. S. kaltinime nurodytą sumą nepanaudojo pagal paskirtį ir pasisavino 73651,21 Lt bendros vertės turtą. Nustatyti kaltinamojo R. S. veiksmai patvirtina jo tiesioginę tyčią neteisėtai, neatlygintinai užvaldyti svetimą – UAB „T“ priklausantį turtą. Atlikdamas neteisėtus UAB „T“ turto (pinigų) tvarkymo ir naudojimo veiksmus, kaltinamasis suprato, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų UAB „T“ neteks jam priklausančio turto, ir to norėjo. Sutinkamai su BK 190 str. nuostatomis turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio, tai yra 32 500 Lt sumą. Tokiu būdu R. S. pasisavinto turto vertė ženkliai viršija BK 190 str. nurodytą dydį, taigi jis pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir ši veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d.

Civilinio ieškinio sprendimas, bausmės skyrimo motyvai, proceso išlaidos

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „T“ pareiškė 73 651,21 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (t. 1 b. l. 23). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas byloje surinktais įrodytais ir tenkinamas pilnai. Žala civiliniam ieškovui padaryta nusikalstamais R. S. veiksmais ir jis privalo padarytą žalą atlyginti (CK 6.263str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nenustatyta.

Kaltinamasis R. S. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių kategorijai (BK 11 str. 5 d.). R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis yra dirbantis, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, vienas kurių yra neįgalus, charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b.l. 7517-18,20,23,26,114-119). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes R. S. už BK 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artimesnė sankcijoje numatytos bausmės minimaliai ribai.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „T“ dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „T“.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojams bei civilinio ieškovo atstovui buvo išmokėta 348 Lt 41 ct kelionės į teismą išlaidoms padengti. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103, 105 str.) ir išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Iš R. S. priteisti septyniasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą 21 ct (73 651,21 Lt) uždarajai akcinei bendrovei „T“ padarytai žalai atlyginti.

Iš R. S. priteisti tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 41 ct (348 Lt 41 ct) proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „T“ dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „T“.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Evaldas Vanagas