- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e2-1769-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29733-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- S. K.
- Ieškovas
- Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), ir G. T., su trečiuoju asmeniu byloje S. K., dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. T. 180,99 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, 99,72 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidas.
Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo palaikė pradinio ieškinio reikalavimus, tačiau pakeitė Lietuvos valstybę atstovaujančią instituciją į VMI prie FM ir papildomai pareiškė prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. spalio 5 d. įvyko užpylimai, kurių metu buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Paaiškino, kad užpilto buto savininkas A. B. buvo apdraudęs butą būsto draudimu. Nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 22 d. įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 162,54 Eur draudimo išmoką, o 2016 m. spalio 5 d. įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 199,45 Eur išmoką. Paaiškino, kad laiko, jog draudėjo būtas galėjo būti aplietas iš buto esančio virš draudėjo buto t. y. iš buto esančio adresu Žirmūnų g. 111-104, Vilnius. Nurodė, kad butas, esantis adresu Žirmūnų g. 111-104, Vilnius, nuosavybės teise priklausė trims savininkams: J.T. ir G. T. priklausė po ¼ buto, S. K. priklausė ½ buto dalis. Paaiškino, jog pagal S. K. paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2-4459-807/2016, jis negalėjo valdyti jam priklausančios buto dalies dėl J.T. neteisėtų veiksmų, atsižvelgiant į tai laiko, kad už žalą atsakingi yra J. T. ir G. T.. Nurodė, jog J. T. 2018 m. birželio 29 d. mirė, tačiau po jo mirties įstatyminiai įpėdiniai į notarą nesikreipė, todėl J.T. palikimą priėmė valstybė ir jai kyla pareiga atsiskaityti pagal palikėjo skolas. Nurodė, jog kreditorinį reikalavimą pateikė 2019 m. kovo 22 d. Anksčiau to padaryti negalėjo, nes per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Apie J.T. mirtį sužinojo tik 2019 m. kovo mėnesį. Pažymėjo, jog kreditorinis reikalavimas pareikštas iki valstybei priimant palikimą, todėl buvo žinomas palikimo priėmimo metu.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog pasinaudodama diskrecijos teise pasirinkti kam ir kokioje apimtyje reikšti reikalavimą, žalą, patirtą dėl pirmojo užliejimo, ieškovė prašo priteisti tik iš atsakovės G. T., tuo tarpu dėl kito užliejimo patirtą žalą prašo priteisti iš abejų atsakovų lygiomis dalimis. Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo paaiškino, jog J.T. mirties aplinkybės nėra niekaip susijusios su ieškove, ieškovė apie jas negalėjo sužinoti anksčiau, o tikrinti pastoviai ar skolininkas yra gyvas yra neracionalu ir neprotinga, tuo labiau, jog nei J. T. nei G. T. niekuomet nebendradarbiavo su ieškove. Atkreipė dėmesį, jog įstatymas numato trijų metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti, todėl anksčiau į teismą kreiptis nebuvo reikalo. Taip pat nurodė, jog reikšti kreditorinį reikalavimą anksčiau negalėjo, nes nebuvo jokio paveldimo turto, valstybė paveldėjo neregistruotiną turtą, iki palikimo priėmimo nebuvo aišku ar koks nors palikimas iš vis egzistuoja.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti VMI prie FM atsiliepime į ieškinį ir jos atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašė ieškinį valstybės atžvilgiu atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog VMI prie FM 2019 m. liepos 2 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, priėmė atsiradusį po J.T. mirties palikimą, kurį sudaro: 1 393,73 Eur piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 841,81 Eur, esančios „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodo jokių svarbių priežasčių dėl kurių buvo praleistas terminas pareikšti finansinį reikalavimą galimam įpėdiniui - valstybei. Pažymėjo, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (28.8-08-4E) RNA-26458 kreipėsi į ieškovę ir prašė iki 2019 m. lapkričio 20 d. pateikti dokumentus įrodančius, jog įstatymo numatytas terminas nebuvo praleistas arba teismo sprendimą pratęsti terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti. Nurodė, jog patyrė 4,49 Eur išlaidų susijusių su palikimo perėjimo valstybei liudijimu išdavimu. Mano, kad teismas neturėtų tenkinti ieškovės prašymo dėl termino atnaujinimo pareikšti finansinį reikalavimą įpėdiniui valstybei, ieškinys dalyje dėl valstybei reiškiamų reikalavimų turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovas papildomai nurodė, jog nežinojimas apie palikėjo mirtį negali būti vertinama kaip svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti, tuo labiau, jog iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje, kurios medžiaga remiasi ieškovė ieškinyje, buvo pilnai įvykdytas dar iki J.T. mirties. Taip pat nurodė, jog be ieškovės palikėjas turėjo ir kitų kreditorių, jų tarpe yra ir trečiasis asmuo S. K., kurio naudai antstolio vykdomas išieškojimas siekia 15 000 Eur.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nors ir buvo užliejimų metu buto Žirmūnų g. 111-104 bendraturčiu, mano, jog negali būti niekaip atsakingas už Jan‘o Tyškevč‘iaus šeimos narių tyčinius ar netyčinius veiksmus, dėl kurių įvyko ieškinyje minimi įvykiai. Paaiškino, jog 2015 metais buvo išduotas vykdomasis raštas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1311-465/2015 dėl J.T. ir su juo gyvenusių asmenų iškeldinimo iš jo (trečiojo asmens) buto dalies. Iškeldinimą antstolis atliko 2015 m. birželio mėn. 1 d., tačiau patekti į savo patalpas po antstolio išvykimo jis ir toliau negalėjo, nes reikėjo eiti pro J.T. buto dalį, ko jis demonstratyviai neleido daryti, nes butas faktiškai nebuvo atidalintas. Bute faktiškai gyveno J. T., G. T. (žmona), A. T. (sūnus), S. N. (G. T. motina). Jie visi buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą šiame Žirmūnų g. 111-104 bute. Pažymėjo, jog realiai J.T. šeima naudojosi visu butu, esančiu Žirmūnų g. 111-104 Vilniuje ir tyčiniais veiksmais neleido jam disponuoti jam priklausančia buto dalimi. Dėl minėto jis faktiškai niekada, o ypač ieškinyje minimų įvykių metu, negyveno, apie ką liudija J.T. pasirašytas atsiskaitymų už komunalinius mokesčius 2016 m. balandžio 12 d. susitarimas. Nurodė, jog į policiją ar antstolius nebesikreipė, nes žinojo, kad kiti kreditoriai jau kreipėsi dėl buto dalies padalijimo ir pardavimo iš varžytynių, tik reikėjo išlaukti visų procedūrų pabaigos. Taip pat nurodė pridedantis prie bylos 2017 m. balandžio 24 d. raginimą dėl J.T. šeimos išsikeldinimo, kurį pasirašė G. T., iš kurio matyti, kad visa šeima naudojosi butu ir 2017 metais, kai paskutinė 1/4 buto dalis, priklausiusi J.T. 2017 m. balandžio 19 d. buvo nupirkta iš varžytinių ir butas pilnai priklausė jam (trečiajam asmeniui S. K.). Atkreipė dėmesį, jog po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, jis kalbėjosi apie tai su G. T., nes J. T. susitikimų vengė, tuomet G. T. pasakė, kad dėl užpylimų kalta jos motina (S. N.) ir ji pati viską sutvarkys bei atlygins žalą kaimynui bei AB „Lietuvos draudimas“. Taip pat pastebėjo, jog jam nežinoma, kad buvo kviestos avarinės tarnybos ir buvo atliekamas koks nors vamzdynų remontas ir mano, jog tai patvirtina, kad ieškinyje minimi įvykiai įvyko dėl žmogaus kaltės, o ne dėl komunalinių tinklų nepriežiūros.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo papildomai nurodė, jog T. šeima piktybiškai vengė savo įsipareigojimų vykdymo, dėl ko, net negalėdamas naudotis jam priklausančia buto dalimi, privalėjo mokėti proporcingai savo daliai mokesčius ir vėliau regreso tvarka juos prisiteisinėti. Taip pat nurodė, jog net po to, kai visiškai įsigijo ginčo butą, bute buvo palikti įvairūs daiktai, kuriuos saugojo dar metus, bet niekas jų neatsiėmė. Pažymėjo, jog į butą niekada neįsikėlė, po jo atlaisvinimo iš karto jį perleido kitiems savininkams. Taip pat nurodė, jog nesitikėjo atgauti skolų iš mirusiojo J.T., tik neseniai iš antstolio sužinojo, jog vykdymas atnaujinamas, nes atsirado palikimas.
Atsakovė G. T. atsiliepimo į ieškinį į bylą nepateikė, į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko. Apie iškeltą civilinę bylą ir jos nagrinėjimą atsakovei pranešta pasirašytinai. Kadangi atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra žinomos, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų bei civilinės bylos Nr. e2-4459-807/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-43939-2015-5) medžiagos nustatyta, kad galiojant draudiminei apsaugai ieškovės būsto draudimu apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2015 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. spalio 5 d. buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 104, dėl ko ieškovė išmokėjo draudėjui dvi draudimo išmokas: 162,54 Eur dėl 2015 m. rugpjūčio 22 d. užliejimo ir 199,45 Eur dėl 2016 m. spalio 5 d. užliejimo. Dėl išmokėtų sumų grąžinimo ieškovė atitinkamai 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. raštais kreipėsi į J. T., tačiau pastarasis patirtų nuostolių neatlygino. 2018 m. birželio 29 d. J. T. mirė. 2019 m. kovo 7 d. ieškovė Vilniaus miesto 21 – am notarų biurui pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl minėtų užliejimų padarytų nuostolių atlyginimo. 2019 m. liepos 2 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu J.T. palikimą priėmė Lietuvos valstybė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo užlietas iš virš jo esančio buto, Žirmūnų g. 111-104, Vilnius, patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos administravimo, jų tarpe aplieto buto savininko paaiškinimai dėl draudiminio įvykio. Tai, jog aplietas butas yra išsidėstęs aukštu žemiau buto Nr. 104, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4459-807/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-43939-2015-5), kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl to paties buto užliejimo 2015 m. sausio 6 d. Aplinkybių dėl buto užliejimo židinio buvimo bute Nr. 104 neginčijo ir patys atsakovai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad abiejų užliejimų metu butas buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis trijų bendraturčių: S. K., G. T. ir J.T.. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas. Nagrinėjamu atveju yra trys pastato (buto) bendraturčiai, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl kelių asmenų veiksmų ir jie atsako nukentėjusiajam asmeniui solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
Trečiasis asmuo S. K. teismui nurodė, jog ginčo bute niekuomet nėra gyvenęs, nes kiti bendraturčiai ribojo jo kaip buto dalies savininko teises naudotis butu. Savo teiginiams pagrįsti apeliavo į teismo sprendimus dėl bendraturčių iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančios buto dalies, taip pateikė rašytinius įrodymus apie susitarimą su kitais bendraturčiais dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie jo negyvenimą ginčo bute užliejimų metu yra tikėtinos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tačiau ginčui išspręsti neturi jokios teisinės reikšmės, nes ieškovė patirtų nuostolių atlyginimo iš trečiojo asmens neprašo. Pažymėtina, jog esant solidariai skolininkų atsakomybei kreditorius turi pasirinkimo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš visų bendraskolių bendrai ar skyrium, reikalauti visos skolos sumokėjimo ar jos dalies.
Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos atlyginimo prašo iš dviejų solidariųjų skolininkų lygiomis dalimis – G. T. ir J. T. teisių perėmėjo – Lietuvos valstybės.
Kadangi dėl žalos dydžio tarp šalių ginčo nėra, todėl laikytina, jog yra visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo prielaidos. Atitinkamai ieškinys dalyje dėl 180,99 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš G. T. tenkinamas pilnai. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies 6.210 straipsnio 1 dalie nuostatomis iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo patenkintų reikalavimų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atskirai pasisakytina, dėl Lietuvos valstybei reiškiamų reikalavimų tenkinimo.
Turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po J.T. mirties jo įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl palikimą priėmė atsakovė - Lietuvos Respublika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, plėtodama kasacinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog už palikėjo J.T. skolas, atsiradusias iki palikėjo mirties, Lietuvos valstybė atsako jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė, kaip nesutikimo su ieškiniu motyvą nurodė įstatymo numatyto termino reikalavimui už iki skolininko mirties atsiradusią skolą pareikšti praleidimą, o ieškovė pareiškė prašymą minėtam terminui atnaujinti. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį toks reikalavimas turėjo būti pareikštas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė praleido terminą savo reikalavimui pareikšti, tačiau ieškovė nurodo, jog tokia situacija susidarė dėl to, jog jai nebuvo prieinama informacija apie J.T. mirtį, taip pat apie jo palikimo egzistavimą.
Vertindamas ar priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas, yra svarbios, teismas vertina konkrečias byloje nustatytas termino praleidimo aplinkybes, nes įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti / apginti savo teises. Sprendžiant, ar konkrečios įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti (atnaujinti), būtina atsižvelgti į tokių terminų paskirtį, termino praleidimo teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Tokiu būdu nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog įstatymo nustatytą terminą praleido ne fizinis, teisinių žinių neturintis, asmuo, o profesionalus teisininkus turintis juridinis asmuo, taip pat į tai, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleistas beveik vienerius metus ir šis laiko tarpas vertintinas kaip nepagrįstai ilgas, nes kaip byloje nustatyta, pirmas užliejimas įvyko dar 2015 metais, t. y. beveik prieš tris metus iki palikėjo mirties, o pareiškėja nenurodė jokių paaiškinimų, kokių aktyvių veiksmų savo skolai iš skolininko atgauti ėmėsi iš karto po tokio reikalavimo jai atsiradimo, t. y. byloje nenustatyta dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėjai viešo registro duomenys tapo žinomi tik beveik po metų nuo skolininko mirties, kodėl pareiškėja delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir pan. Pareiškėjos apeliavimas į tai, jog anksčiau kreiptis į teismą neturėjo reikalo, vertintinas kaip pačios ieškovės rizika dėl to, jog skolos išieškojimo atidėjimas vėlesniam laikui gali sąlygoti tokio išieškojimo neįmanomumą.
Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms pripažintina, jog pareiškėjos neveikimas -nesidomėjimas skolininku, netikrinimas viešų registrų, nesikreipimas į teismą, dėl nežinojimo ar bus paveldimo turto, nepateisina įstatymo reikalavimo pareikšti kreditorinį reikalavimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos nevykdymo ir šios bylos kontekste negali būti vertinamas kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistą terminą jai atnaujinti.
Dėl minėto ieškovės prašymas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo netinkintinas, atitinkamai ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės atmestinas.
CPK 93 straipsnio pagrindu patenkinus ieškinį iš dalies ieškovei iš atsakovės G. T. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 10 Eur žyminio mokesčio.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 8,76 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).
Įvertinus tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas 64,4 procentais, atsakovei G. T. tenka 64,4 procentai procesinių dokumentų siuntimo išlaidų našta, ieškovei – 35,6 procentai išlaidų visumos. Atitinkamai valstybei iš atsakovės G. T. priteistini 5 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, nes neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,99 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ir 99 euro centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.