Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima yra žinoma nuo 2015-07-13, taikomas atvejo vadybos procesas ir paskirtos socialinės paslaugos šeimai. Buvo lankytasis ir bendrauta su ieškove, kuri gyvena su vaikais ir sugyventiniu, jo motinai priklausančio namo dalyje, be patogumų, gyvenimo ir buities sąlygos minimalios. Sutinka, jog šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, jog tarp dukros ir tėvo nėra jokio ryšio, vaikas yra pripratęs prie jos, nes su ja augo nuo kūdikystės. Atsakovas nuo 2020 m kovo mėnesio išlaikymo dukrai neteikė jokiais būdais, nei pinigais, nei daiktais. Šiuo metu nedirba, augina du mažamečius vaikus, finansinių įsipareigojimų savo vardu neturi, nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su sugyventiniu, būstą nuomoja, už nuomą ir komunalinius pataravimus moka į mėnesį po 150 Eur, dukrai maistui per mėnesį išleidžia 100,00 Eur, vaistams - 45,00 Eur, nes dukra turi žarnyno problemų ir jai būtinas specialus maistas, 40,00 Eur – higienai. Dukra lopšelio nelanko.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės rašytinių paaiškinimų, teismo posėdžio metu ieškovės teiktų papildomų paaiškinimų, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas yra S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir šalių dukra gyvena kartu su ieškovės sugyventiniu, taip pat kartu gyvena ir kita ieškovės dukra. Ieškovė niekur nedirba, yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose. Ieškovė nurodė, jog gyveno iš vaikams skiriamų išmokų, prie vaiko išlaikymo prisideda jos sugyventinis. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra įregistruota.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis atsakovas nuo 2019-09-25 iki 2019-10-19 dirbo UAB „Sakuona“, nuo 2019-11-08 iki 2019-12-31 – UAB „Imedeksa“, nuo 2020-02-07 iki 2020-06-01 – UAB „Kega LT“, nuo 2021-06-22 iki 2021-07-16 – UAB „Mandekas“. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra įregistruota.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyveno kartu ieškove. Ieškovė rūpinasi dukros priežiūra, auginimu, jos kasdieniais poreikiais, jas abi sieja glaudūs ryšiai. Šias aplinkybes patvirtina institucijos pateikta išvada. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu gyvena Kretingos r. sav. Duomenų apie atsakovo gyvenimo sąlygas nėra pateikta. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Iš institucijos pateiktos išvados nustatyta, jog atsakovas neprieštarauja, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnametės dukros S. K. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė vaiko poreikius ir teigia, jog jų patenkinimui būtina skirti 600,00 Eur per mėnesį, tačiau detalių skaičiavimų kiek vaiko poreikiams išlaidžia nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog maistui išleidžia 100,00 Eur, vaistams – 45,00 Eur, higienai – 40,00 Eur, už nuomą ir komunalinius patarnavimus ji su sugyventiniu moka 150,00 Eur.

Sutiktina, jog šalių vaikui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriau žinomi vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta ir užtikrinti visus vaiko tiek būtinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovės nurodoma būtina 600 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog tokio amžiaus vaikui per mėnesį būtina skirti 600,00 Eur jos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma 45,00 Eur suma vaistams nėra nieko pagrįsta, taip pat nepateikti jokie duomenys, jog mergaitė turi sveikatos problemų, be to pažymėtina, jog vaikui teikiamos sveikatos paslaugos yra finansuojamos, duomenų, jog vaikui būtini specialūs vaistai, kurie valstybės nėra kompensuojami, nėra pateikta, todėl teismo vertinimu 45,00 Eur suma per mėnesį vaistams yra pakankami didelė. Ieškovė teigia, jog už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus moka 150,00 Eur, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, iš institucijos teikiamos išvados matyti, jog ieškovė su sugyventiniu gyvena sugyventinio giminaitei priklausančio namo dalyje. Taip pat svarbu pažymėti, jog šalių vaikui valstybės yra mokama po 70,00 Eur išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai.

Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur.

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 500,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių dukros amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2019-2020 metais dirbo ir gavo pajamų. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų, nėra pateikta.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto nėra. Ieškovė negauna jokių darbinių pajamų, nes yra vaiko priežiūros atostogose, šiuo laikotarpiu drausta asmens socialiniu draudimu, kuris skiriamas asmenims auginantiems vaiką iki 3 metų, kaip pati nurodė gyvena iš gaunamų išmokų bei padeda sugyventini. Finansinių įsipareigojimų savo vardu neturi. Ieškovė sveikatos problemų neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog atsakovas gavo darbinių pajamų, o ieškovė gyvena iš valstybės skiriamų išmokų, kita vertus, ieškovė yra įgijusi specialybę, todėl vaikus išleidusi į darželį, galės pradėti dirbti ir gauti pajamų. Teismas nurodo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas turi imtis aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, susirasti darbą, jog galėtų tinkamai tenkinti savo augančio vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant dukrą, suteikiant jai gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsižvelgiant į vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 500,00 Eur suma, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 70 Eur, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po 215 Eur. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 215 Eur dydžio išlaikymu bei valstybės skiriama 70,00 Eur suma yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2021-05-25 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2021-04-30 iki ieškinio padavimo, kurį apskaičiavo 300,00 Eur/mėn. x 13 mėn.

Teismas nurodo, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės teiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovas nuo 2020 m. kovo mėnesio dukrai išlaikymo nemokėjo. Taigi atsižvelgiant į tai, jog atsakovas žinodamas, jog dukrai būtina teikti išlaikymą, nevykdė pareigos ją išlaikyti, todėl už laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2021-04-30 yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius, sprendžia, jog vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui nurodomu laikotarpiu pakako, jog kiekvienas tėvas vaiko išlaikymui turėjo skirti po 215,00 Eur. Atsakovas kaip minėta išlaikymo neteikė, nors pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog turėjo tam finansinių galimybių ir tuo laikotarpiu visa dukros išlaikymo našta teko ieškovei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovo priteistina 2795,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (215 Eur/mėn. x 13 mėn.) (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190. 3.202 straipsniai).

Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 63,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 78,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovę atstovavo advokatas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-08-13 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-5383, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 546,72 Eur. Atsižvelgiant, jog ieškinys tenkintas iš dalies (72 proc.) iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 394,00 Eur (CPK 93 straipsnio1 dalis, 96 straipsnis).

Teismo patirtos pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus šių išlaidų dydžio (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove motina M. N..

Priteisti iš atsakovo M. K., vaiko S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020-05-25 iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. K., vaiko S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 2795,00 Eur.

Vaiko S. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. N..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K. 78,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. K., 394,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti mokamos, pasirenkant vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos banke“; nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtyje – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.