Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2016-06-11, apie 09.45 val., užėjo paskui R. D. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, alkūne prirėmė krūtinės - gerklės srityje R. D. prie namo sienos, ir taip atėmė pastarajam galimybę priešintis, po ko apieškojo nukentėjusiojo kišenes bei iš kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA LUMIA 630“, IMEI (duomenys neskelbtini), 50 eurų vertės, su viduje esančia SIM kortele „TELE2 PILDYK“ (abonento numeris (duomenys neskelbtini)) 2 eurų vertės, o iš vidinės striukės kišenės pagrobė 30 eurų grynųjų pinigų (vieną 20 eurų kupiūrą ir vieną 10 eurų kupiūrą) ir iš įvykio vietos su pagrobtu turtu pasišalino. Tokiais veiksmais, atimdamas iš nukentėjusiojo galimybę priešintis, pagrobė svetimą R. D. turtą, kurio bendra vertė 82 eurai.

Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. D. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti nuosprendžio vykdymą pusei metų. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei), jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (nusikalstama veika baigta, pagrobtas turtas parduotas ir negrąžintas nukentėjusiajam, o gauti pinigai panaudoti nuteistojo reikmėms), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta apgalvotai, sekant nukentėjusįjį, iš savanaudiškų paskatų), padarytą žalą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsiprašė nukentėjusiojo ir savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nors A. D. registruojasi Darbo biržoje ir dalyvauja metadono programoje, tačiau nuo 2000 m. liepos 25 d. konsultuojamas/gydomas Vilniaus priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 5 kartus, kur jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, ne kartą baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą ir apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų bei jų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų, 12 kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, tokios kaip viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas A. D. tinkamai paskyrė BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Pažymėtina ir tai, kad A. D. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laivės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Paskirtoji galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą A. D. negalima, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nustačius pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Kitos rūšies bausmė savo tikslų nepasiekė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir nusikaltimu padarytą žalą atlygino, nori susigrąžinti mažametes dukras, dalyvauja metadono programoje, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šias aplinkybes jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti nėra jokio pagrindo.

Be to, nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo atidėti nuosprendžio vykdymą pusei metų, kadangi jis dalyvauja metadono programoje. Pažymėtina, kad BPK 338 straipsnio 3 dalis numato, jog nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimą nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymu išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas motyvuota nutartimi. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turėtų su prašymu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.