Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-2062-422/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-27
Bylos Nr.: eI3-2062-422/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03435-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Janina Vitunskienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: valstybės įmonės Turto banko, " Turto bankas "
Trečiasis asmuo: Druskininkų savivaldybės administracijai, Gyvenamojo namo statybos bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Gyvenamojo namo statybos bendrija "Energetikas", Druskininkų miesto savivaldybės administracija
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2062-422/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03435-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.6; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,dalyvaujant pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko atstovei G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Gyvenamojo namo statybos bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau – ir NŽT Druskininkų skyrius) 2021 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 50SD2034-(14.50.125E.) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus“, 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-1747-(8.5.) „Dėl jūsų skundo“, 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti valstybinio žemės ploto (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui reikalingus reikalavimus, formuojant žemės sklypą gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

Nurodė, jog VĮ Turto bankas Druskininkų savivaldybės teritorijoje turto patikėjimo teise valdo ½ pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), o kita ½ pastato dalis nuosavybės teise priklauso Gyvenamojo namo statybos bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ minėtas pastatas įrašytas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pastato bendraturčiai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos direktorių, prašydami organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V35-977 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ pradėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo, suformuojant žemės sklypą prie esamo nuosavybės teise valdomo pastato, darbus. Druskininkų savivaldybės administracija 2018 m. liepos 17 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-13680) pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

Nurodė, jog NŽT Druskininkų skyrius 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. 50SD-123-(14.50.92.) „Dėl informacijos suteikimo“ atsisakė pritarti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams ir nurodė, kad nei fiziniam asmeniui, nei VĮ Turto bankui, kuriems priklauso minėtas pastatas, nėra teisinio pagrindo parduoti ar nuomoti tokį žemės sklypą ir žemės sklypas nebus formuojamas. VĮ Turto bankas šį sprendimą apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 1SS-650-(5.59E) skundą atmetė.

Pažymėjo, jog Turto bankas su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu nesutiko, todėl pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5796-644/2019 Turto banko skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021, patenkindamas iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino skundžiamus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, formuojant Sklypą, derinimo klausimą.

Tvirtino, jog Turto bankas 2021 m. rugsėjo 29 d. gavo Druskininkų savivaldybės administracijai adresuotą NŽT Druskininkų skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 50SD2034-(14.50.125E.), kuriuo atsisakyta išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus organizuoti valstybinio žemės ploto (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nesutikdamas su 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 50SD2034-(14.50.125E.), pateikė 2021 m. spalio 21 d. skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu NŽT Druskininkų skyriaus raštą paliko galioti.

Pažymėjo, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galutiniu ir neskundžiamu sprendimu nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl Sklypo formavimo neatitiko teisinio reglamentavimo, Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau nepagrįstai atsisako išduoti Sklypo projekto formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus, remiantis iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė. Sprendimu formaliais argumentais ignoruojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime įtvirtintą nurodymą organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl įsiteisėjusių Lietuvos Respublikos teismų sprendimų privalomumo visoms valstybės valdžios institucijoms.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais ir nurodo, kad VĮ Turto bankas veikia valstybės vardu ir įgyvendina vieną iš jam deleguotų funkcijų, t. y. parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų valstybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą, o atsakovė trukdo šias funkcijas vykdyti. Pažymėjo, kad žemės sklypo formavimo tikslas – efektyvus valstybės nekilnojamojo turto, t. y. pastato su jam priskirta valstybinės žemės sklypo dalimi realizavimas (pardavimas), o ne žemės sklypo formavimas, turint tikslą eksploatuoti pastatą, kaip nurodo atsakovė. Be to, priimant sprendimą, ar žemės sklypas gali būti formuojamas viešame aukcione parduodamiems valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, turėtų būti vertinama ne tik statinio būklė, bet ir kokiam tikslui yra formuojamas žemės sklypas, t. y. pardavimas (nuoma) viešame aukcione ar pardavimas (nuoma) ne aukciono būdu. Šiuo konkrečiu atveju Druskininkų miesto valdyba 1991 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 294-v (toliau – ir Potvarkis) patvirtino projektinius pasiūlymus ir skyrė 0,12 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) 4 butų gyvenamojo namo statybai ūkio būdu, taip pat 2003 m. vasario 25 d. buvo sudarytas žemės sklypo planas M1:500, kuris pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo suderintas. Tvirtino, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis ir Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami ir išnuomojami tik šiam turtui priskirti valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (toliau – valstybinės žemės sklypai) arba šių žemės sklypų dalys, kai parduodamam nekilnojamajam turtui reikia tik žemės sklypo dalies, suformuoti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, žemės valdos projektus arba žemės sklypų planus, prilyginamus žemės reformos žemėtvarkos projektams arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti žemės sklypų kadastro duomenys ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teisė į valstybinės žemės sklypus. Aprašo 2.1 punkte nustatyta, kad valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi, kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Ši nuostata iš esmės reiškia, kad visais atvejais parduodant viešame aukcione tiek valstybei, tiek savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kartu turi būti parduodamas ir priskirtas žemės sklypas (jo dalis), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti.

Tvirtino, jog Sprendimas neatitinka valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą ir žemės sklypų priskyrimą prie viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto reglamentuojančių teisės aktų, todėl yra naikintinas, o Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina išduoti formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus skundžiamu 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu, vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 26 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus organizuoti valstybinio žemės ploto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Raštas yra pagrįstas, motyvuotas, parengtas atsižvelgiant į teisės aktus, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021 (toliau – Teismo sprendimas) nurodytus motyvus ir konstatavus, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata turi aukštesnę galią, palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatomis.

Tvirtino, jog šioje byloje skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. 1SS-1747-(8.5.) „Dėl jūsų skundo“, kuris priimtas netenkinus Turto banko skundo, buvo išsamiai aptartas Teismo sprendimas, kuriuo teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių iš naujo spręsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto formuojant žemės sklypą derinimo klausimą.

Nurodė, jog, vykdydama Teismo sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba iš naujo sprendė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto klausimą ir, kompleksiškai išnagrinėjusi situaciją, atsižvelgdama į teisės aktus, kurie reglamentuoja ginčo teisinius santykius, taip pat į faktinę situaciją, teismų formuojamą praktiką ir į bendruose Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos pasitarimuose aptartus išdėstytų klausimų sprendimo būdus, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo skundo tenkinimui.

Pažymėjo, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija į ją kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas teisės aktų reikalavimais, todėl negali būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Gyvenamojo namo statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo skundą prašė patenkinti.

Nurodė, jog pareiškėjas turto patikėjimo teise valdo 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). 1/2 šio pastato dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o kita 1/2 dalis pastato nuosavybės teise priklauso GNSB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teisės viešame registre įregistruotos 2007 m. sausio 4 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-418/2007 pagrindu. Vadovaujantis CK 4.526 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Tvirtino, jog Druskininkų miesto valdyba 1991 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 294-v patvirtino projektinius pasiūlymus ir skyrė 0,12 ha ploto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) 4 butų gyvenamojo namo statybai, kuri buvo pradėta, tačiau nebaigta. Buvo vykdoma Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V35-977 pradėto Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo suformuojant žemės sklypą prie esamo nuosavybės teise valdomo pastato procedūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei iš esmės dėl to paties ginčo, 2021 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021 konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Druskininkų miesto valdyba 1991 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 294-v yra skyrusi 0,12 ha žemės sklypą 4 butų gyvenamojo namo statybai, o valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas viešame aukcione (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 163), turi būti formuojamas žemės sklypas, kurio reikia parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuriuo patvirtintas Aprašas, 2.1 punkte nustatytos pardavimo viešame aukcione sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau atsakovė, pažeisdama minėto įstatymo nuostatas ir viešo intereso imperatyvus, Teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021 nepaisė, jį interpretavo neteisingai, ištraukdama iš konteksto atskirus motyvus, tinkamai neįvertino faktinės situacijos, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus įstatymo viršenybės (teisėtumo) ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės išreiškė tokią pat poziciją, kaip ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“, tvirtindama, jog skundžiamuose sprendimuose Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021, kuriuo buvo konstatuota, jog turi būti formuojamas žemės sklypas, kurio reikia parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuriuo patvirtintas Aprašas, 2.1 punkte nustatytos pardavimo viešame aukcione sąlygos.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 50SD2034-(14.50.125E.) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 1SS-1747-(8.5.) „Dėl jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas), priimto pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublika ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį valdo pastatą – gyvenamąjį namą (1A0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią 1/2 šio pastato dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ minėtas nekilnojamasis turtas įrašytas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Ginčo teritorijoje Druskininkų miesto valdyba 1991 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 294-v yra skyrusi 0,12 ha žemės sklypą 4 butų gyvenamojo namo statybai.

Bylos duomenimis, VĮ Turto bankas ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“ su 2015 m. spalio 2 d. prašymu Nr. (10.14-24)SK4-7565 kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir prašė organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie Turto banko patikėjimo teise ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, sklypo plotas 0,12 ha. Byloje nustatyta, jog Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V35-977 buvo pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą prie esamo nuosavybės teise valdomo pastato (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Bylos duomenimis, NŽT Druskininkų skyrius 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. 50SD-123-(14.50.92.) „Dėl informacijos suteikimo“ atsisakė pritarti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams ir nurodė, kad nei GNSB „(duomenys neskelbtini)“, nei VĮ Turto bankui nėra teisinio pagrindo parduoti ar nuomoti tokį žemės sklypą, todėl žemės sklypas nebus formuojamas. VĮ Turto bankas minėtą raštą, vadovaudamasis išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 1SS-650-(5.59E) skundą atmetė. Minėti sprendimai pareiškėjo buvo ginčijami teisme. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5796-644/2019 pareiškėjo skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą panaikino NŽT Druskininkų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. raštą Nr. 50SD-123-(14.50.92) ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-650-(5.59E) „Dėl Jūsų skundo“, taip pat įpareigojo NŽT Druskininkų skyrių iš naujo spręsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), derinimo klausimą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šioje byloje skundžiami sprendimai priimti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūroje.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 punkte įtvirtinta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuojančio Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kokiais atvejais rengiami minėti projektai. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Bylos duomenimis nustatyta, jog NŽT Druskininkų skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. 50SD2034-(14.50.125E.), kuriuo atsisakyta išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, buvo priimtas NŽT Druskininkų skyriui per ŽPDRIS (paslaugos Nr. ZSFP-97832) 2021 m. rugsėjo 20 d. gavus Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. GFP-7303 adresu (duomenys neskelbtini), projekto tikslas – formuoti naujus valstybinės žemės sklypus, žemės sklypo plotas 0,1552 ha.

ŽPDRIS vieši duomenys patvirtina, jog minėto projekto rengimas buvo pradėtas iš naujo Savivaldybės administracijoje 2021 m. rugsėjo 14 d. gavus VĮ Turto bankas ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymą, kurio tikslas – formuoti naują valstybinės žemės sklypą prie pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021 įpareigojo NŽT Druskininkų skyrių iš naujo spręsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), derinimo klausimą, panaikindamas NŽT Druskininkų skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kurie buvo priimti, atsižvelgiant į Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. pateiktą Žemės planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-13680) prašymą dėl formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

Pagal ŽPDRIS duomenis, paslaugos Nr. ZSFP-13680 statusas – taisytinas projektas, o veiksmai, susiję su šioje byloje skundžiamo NŽT Druskininkų skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 50SD2034-(14.50.125E.) priėmimu, yra atlikti ŽPDRIS sistemoje, kurios paslaugos numeris kitas – Nr. ZSFP-97832.

Iš esamų byloje ir ŽPDRIS viešų duomenų spręstina, jog po teismo sprendimo priėmimo buvo nuspręsta inicijuoti naują žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.

Iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. prašymo (paslaugos Nr. ZSFP-13680) dėl formuojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo matyti, jog buvo nurodytas 0,12 ha sklypo plotas, o iš 2021 m. rugsėjo 20 d. Savivaldybės administracijos prašymo pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (paslaugos Nr. ZSFP-97832) matyti, jog formuojamo žemės sklypo plotas 0,1552 ha.

Iš NŽT Druskininkų skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 50SD2034-(14.50.125E.) matyti, jog buvo atsisakyta išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 26 punktu, kuris numato, jeigu reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.

Taigi, pagal Taisyklių 25 punktą, atsisakant pateikti Reikalavimus, privalo būti nurodytos teisės aktais pagrįstos motyvuotos Reikalavimų nepateikimo priežastys.

Nagrinėjamu atveju skundžiamuose sprendimuose buvo atsisakyta pateikti Reikalavimus, iš esmės nurodant Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, motyvuojant tuo, jog ginčo žemės sklypas apleistas, pagal faktinius patikrinimo duomenis jame įrengti tik pamatai, sumontuoti betoniniai blokai, kurie apaugę savaiminiais medžiais ir krūmais, pastato baigtumas yra 10 proc., pamatai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytos statinio sąvokos, padaryta išvada, jog žemės sklypas negalės būti eksploatuojamas ir pagal gyvenamojo pastato paskirtį, negalės būti parduotas ar išnuomotas pagal valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, todėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, siekiant nesuteikti jį rengti prašantiems asmenims nepagrįstų lūkesčių, negali būti rengiamas. Akcentuota, jog VĮ Turto bankas viešame aukcione gali parduoti tik tokį valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris gali būti eksploatuojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, ir kartu su juo parduoti jam priskirtus valstybinės žemės sklypus.

Iš skundžiamų sprendimų matyti, jog atsisakant išduoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui reikalingus reikalavimus buvo analizuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodyti motyvai, susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuriuo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas, 2.1 punkto ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymu, padarant išvadą, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata turi aukštesnę galią už minėtame nutarime įtvirtintą 2.1 punkto nuostatą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytas motyvas, kad aptariamos dvi teisės aktų formuluotės skiriasi, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, negali būti laikomas esminiu priimant sprendimą ir keičiant jau susiformavusią teismų praktiką dėl žemės sklypo formavimo statiniams eksploatuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė (21 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuriuo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas, 2.1 punktu, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi, kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad jame yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti, jog paprastai valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešo aukciono būdu turi būti parduodamas kartu su jam priskirtinu žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas negali būti perduodamas privačion nuosavybėn. Tokios nuostatos laikomasi LVAT praktikoje (žr., pvz., 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1174-624/2019), kurioje, be kita ko, konstatuota, jog teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant Žemės įstatymo 9, 10 straipsnių ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Sklypų pardavimo taisyklių) nuostatas, nėra reikšminga tokio pobūdžio ginčams.

Aprašo 6 punkte numatyta, kad kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami ir išnuomojami tik šiam turtui priskirti valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (toliau – valstybinės žemės sklypai) <...>. Aprašo 7 punkte numatyta, kad žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir žemės sklypo planas) rengimo pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus organizatorius yra aukciono organizatorius, žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimą finansuojantis savo lėšomis. Aprašo 12 punkte numatyta, kad aukciono organizatorius, prieš pradėdamas organizuoti aukcioną, kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovą su prašymu priimti sprendimą suformuoti žemės sklypą, priskirtą nekilnojamajam turtui (jeigu žemės sklypas nesuformuotas), nustatyti servitutus, kai to reikia, ir išduoti pažymą, ar kaimo teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Prie prašymo pridedamas žemės sklypo planas ir žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Aprašo 13 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 2 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos atlieka šiuos veiksmus: 13.1. priima sprendimą suformuoti žemės sklypą – patvirtinti jo kadastro duomenis (jeigu žemės sklypas nesuformuotas); 13.2. nustato žemės sklypo dalies, kurios reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, dydį, jeigu nekilnojamąjį turtą sudaro statinio ar įrenginio dalis arba žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai (jeigu ne visi žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (jų dalys) parduodami); 13.3. nustato žemės sklypo servitutus (jeigu servitutai nenustatyti); 13.4. parengia pažymą, ar kaimo teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 13.5. išduoda pažymą, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis yra reikalingas įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, ir nurodo valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) patikėtinį – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją. Aprašo 14 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus (duomenis) pateikia aukciono organizatoriui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau minėtame 2021 m. vasario 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021 konstatavo, jog ginčo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Aprašo nuostatos. Pažymėjo, kad Aprašo 2.1 punkte vartojama teisinė formuluotė – žemės sklypas (jo dalis), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, yra ne tokia, kaip įtvirtinta Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytame teisiniame reglamentavime – žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Druskininkų miesto valdyba 1991 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 294-v yra skyrusi 0,12 ha žemės sklypą 4 butų gyvenamojo namo statybai, minėtas nekilnojamasis turtas įrašytas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 163), turi būti formuojamas žemės sklypas, kurio reikia parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuriuo patvirtintas Aprašas, 2.1 punkte nustatytos pardavimo viešame aukcione sąlygos. Pažymėjo, kad tai atitinka ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kuriomis remiantis tokioje teisinėje situacijoje būtent VĮ Turto bankui turi būti perduotas žemės sklypo valdymas patikėjimo teise, ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus tikslus, kurių siekiama aukcione parduodant valstybės turtą – gauti maksimalią naudą. Pabrėžė, jog, neatsižvelgus į turto teisinės padėties specifiką ir taikant bendrąsias taisykles, pagal kurias formuojami žemės sklypai, reikalingi statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, būtų nepaisoma viešojo intereso imperatyvų, taikytinų disponuojant valstybės turtu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021 priimtu 2021 m. vasario 24 d. sprendimu buvo įvertintas ankstesnių atsakovės priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas (NŽT Druskininkų skyrius 2019 m. sausio 29 d. rašto Nr. 50SD-123-(14.50.92.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 1SS-650-(5.59E)), kuriais atsisakyta pritarti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams (atsisakant juos derinti). Minėtuose sprendimuose atsisakymo teisinis pagrindas iš esmės tapatus (labai panašus), kaip ir nagrinėjamoje byloje išdėstytas skundžiamuose sprendimuose, atsisakant išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021 pateiktais išaiškinimais Nacionalinė žemės tarnyba ir jos teritorinis padalinys privalėjo vadovautis nagrinėdami to paties pobūdžio ginčą, tačiau nesivadovavo, iš esmės tais pačiais argumentais atsisakydami rengti formavimo ir pertvarkymo projektą (išduoti Reikalavimus) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimui, kurie jau teismo buvo išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais, todėl konstatuotina, jog atsakovė pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktus, dėl kurių taikymo teismas jau buvo pasisakęs. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, tai lėmė nepagrįstų sprendimų priėmimą ir tai sudaro pagrindą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 50SD2034-(14.50.125E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-1747-(8.5.) panaikinti ir NŽT įpareigoti iš naujo išnagrinėti Druskininkų savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. GFP-7303 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Byloje institucijos neveikimas nenustatytas.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas ir šio pobūdžio prašymų išnagrinėjimas yra priskiriamas atsakovės kompetencijai. Teismui įpareigojus atsakovę pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo išduoti Reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Gyvenamojo namo statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis numato, jog, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tačiau minėto įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi teismui nepateikta duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateiktas prašymas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, bylinėjimosi išlaidos trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 50SD2034-(14.50.125E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-1747-(8.5.) „Dėl jūsų skundo“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti Druskininkų savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. GFP-7303 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Gyvenamojo namo statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė