Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja V. P., T. Z. P. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo T. Z. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jo patenkinimui prieštaravimų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu I. P. buvo santuokoje su pareiškėju A. P., santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus – suinteresuotas asmuo V. P., kitų vaikų I. P. neturėjo. I. P. mirus į notarą pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi palikėjos sūnus V. P., kuris 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Testamentų registre nėra registruotų kitų I. P. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų, taip pat nėra duomenų apie tai, kad I. P. paliko testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad I. P. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8882 pagrindu buvo registruota jos ir pareiškėjo A. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė į 657/3938 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1993 m. gegužės 13 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-179/93 pagrindu I. P. nuosavybės teisė į 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po I. P. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėją pergyvenęs sutuoktinis – pareiškėjas (CK 5.13 straipsnis), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo sutuoktinės turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis I. P. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės palikimą, po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad I. P. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota jos ir pareiškėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į 657/3938 dalis Žemės sklypo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po I. P. mirties pareiškėjas, toliau gyvendamas name (duomenys neskelbtini), rūpinosi šia Žemės sklypo dalimi kaip savo: Žemės sklypo dalį naudojo pagal paskirtį, ją prižiūrėjo, mokėjo už ją žemės mokestį. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo rašytinius paaiškinimus pareiškėjas 2019 m. vasario 17 d. pirko šiltnamį, kurį statė Žemės sklype, o žemės mokestį (kodas 3011) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo vardu mokėjo 2016 m. lapkričio 2 d. (38,15 Eur), 2017 m. spalio 29 d. (13 Eur), 2018 m. spalio 29 d. (8 Eur), 2020 m. spalio 30 d. (13 Eur). Pažymėtina, kad byloje nėra žemės mokesčio deklaracijų, liudijančių, už kokį konkrečiai žemės sklypą buvo paskaičiuotas pareiškėjo mokėtas žemės mokestis, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad jokio kito žemės sklypo šiuo laikotarpiu pareiškėjas nuosavybės teise nevaldė, o pagal tuo metu galiojusias Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių“ patvirtintas Žemės mokesčio administravimo taisykles, jei mokesčio mokėtojai turi žemės sklypą (sklypus) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, tai deklaracija formuojama vienam iš bendraturčių (dažniausiai pirmajam įrašytam NTR Centrinio duomenų banko išraše) ir siunčiama jo paskiausios gyvenamosios vietos adresu; žemės savininkai, sklypą turintys bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, laikomi lygiaverčiais savininkais (19 punktas). Tai leidžia pripažinti esant įrodyta, kad minėtą žemės mokestį po I. P. mirties pareiškėjas mokėjo už 657/3938 dalis Žemės sklypo (CPK 185 straipsnis).

Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie konkrečius pareiškėjo atliktus aktyvius veiksmus I. P. palikimui priimti per tris mėnesius nuo jos mirties momento (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, liudijančią dalies I. P. palikimo nepertraukiamą valdymą kaip savo po I. P. mirties iki šiol (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), suinteresuotiems asmenims nereiškus prieštaravimų dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, neginčijus jo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus jo sutuoktinės I. P. palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti kaip savo nuo pat I. P. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Todėl pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį I. P., išduoti pareiškėjui A. P.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.