Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-11-30 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai nusprendė: J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirti 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimą. J. V. įpareigoti per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Išaiškinti J. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2022-05-06.

2021-05-07 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teikime nurodyta, kad nuteistasis buvo nubaustas administracine nuobauda, nevykdo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - 3 kartus užfiksuota, kad jis yra vartojęs alkoholį/narkotines medžiagas, dėl ko 3 kartus įspėtas. Naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nėra, įpareigojimą dirbti vykdo.

Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė. Pateikė dokumentą, kad nuteistasis dėl šizofrenijos pats lankosi ir gydosi Psichikos sveikatos kabinete.

Prokuroras prašė teikimą patenkinti.

Nuteistasis teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė nusižengimą, 3 kartus buvo rastas vartojęs alkoholį/kanapes, buvo 3 kartus įspėtas. Šiuo metu dirba, lankosi/gydosi Psichikos sveikatos kabinete, turi 9 metų dukrą, kuriai teikia išlaikymą. Gailisi, prašo teikimo netenkinti. Pažada ateityje tinkamai vykdyti įpareigojimus.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad probacijos tarnybose nuteistojo priežiūra vykdoma nuo 2021-01-06, jis buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos teisinės pasekmės už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo keitimo į areštą nuteistajam teisme gautas pirmą kartą. Buvo nustatyta, kad nuteistasis pažeidė vieną iš dviejų jam paskirtų įpareigojimų - vartojo alkoholį/narkotinę medžiagą, be to, buvo nubaustas administracine nuobauda. Naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta, taip pat iki šio teikimo nebuvo svarstoma dėl papildomų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, paskyrimo.

Nors nuteistojo elgesys dėl jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymo ir sudarytų formalų pagrindą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, tačiau, teismo įsitikinimu, įvertinus dabartinį teisinį reguliavimą, nuteistojo teismui duotą pasižadėjimą ateityje tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, į tai, kad jis savo noru gydosi dėl turimo nelaikino psichikos sutrikimo, dirba, laikytina kad šį pirmą Probacijos tarnybos kreipimosi į teismą kartą, prieš tai nesikreipus dėl papildomų įpareigojimų/draudimų paskyrimo nuteistajam, dar nėra būtina nuteistajam nuosprendžiu paskirtos bausmės - laisvės apribojimo keisti į areštą ir tokiu būdu nuteistąjį - kuris, kaip pats tvirtino, turi mažametį vaiką ir jį išlaiko - nuo visuomenės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teikimas šį kartą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2, 3 dalimis, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl nuteistajam J. V., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.