Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-08-20 · Civilinė byla Nr. e2VP-5474-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
e2VP-5474-1060/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00246-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-5474-1060/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00246-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.6; 3.2.6.12.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų Rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui E. B. dėl negrąžinto kredito, kredito kainos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. antstolis Saulius Virbickas kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti civilinėje byloje Nr. e2-2624-1060/2019 priimtą teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą už akių, išaiškinant kokią sumą privalo išieškoti iš skolininko: skaičiais parašytą – 15,00 Eur ar žodžiais parašytą – penkiasdešimt tris eurus. Prašyme nurodoma, kad pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nesutampa skaičiais ir žodžiais prašytos išieškotinos sumos. Išieškotina žyminio mokesčio suma skaičiais parašyta „15,00 Eur“, o žodžiais prašyta „penkiasdešimt tris eurus“. Kadangi nežinoma iš skolininko išieškotina suma yra būtinas teismo išaiškinimas, kokią sumą privalu išieškoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl sprendimo už akių išaiškinimo tenkinamas.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 589 straipsnyje numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

3. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę išaiškinti sprendimą tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

5. Tokiu būdu, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje apibrėžtas ratas asmenų, kurie gali kreiptis dėl vykdymo išaiškinimo, vadovaudamiesi CPK 278 straipsnio ir 589 straipsnio nuostatomis, ir toks asmuo yra tik antstolis. Nors, antstolis vadovaujasi CPK 589 straipsnio nuostatomis ir prašo išaiškinti, kokia suma privalo būti išieškota, teismas laiko, kad savo esme šis prašymas yra dėl sprendimo išaiškinimo, o ne dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos teisės normos teismui neprivalomos, nes teismas turi pareigą pagal byloje nustatytas aplinkybes parinkti šalių teisiniam santykiui tinkamas teisės normas ir, jas pritaikęs, teisingai išspręsti ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

6. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; įstatymo nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo; teismas negali nustatyti proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

7. Antstolis Saulius Virbickas pareiškimu prašo išaiškinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant kokią žyminio mokesčio sumą privalo išieškoti iš skolininko: skaičiais parašytą 15,00 Eur ar žodžiais parašytą – penkiasdešimt tris eurus.

8. Iš prašymo turinio matyti, kad kylantys neaiškumai dėl sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės yra pagrįsti. Nėra aišku, ar kurią sumą privaloma išieškoti iš skolininko – parašytą žodžiais ar skaičiais.

9. CPK 270 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimo turinio reikalavimus ir jo išdėstymo tvarką. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodyta: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi bei kiti teisiniai argumentai. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių motyvuojamosios dalies analizė leidžia išaiškinti procesinio sprendimo ginčijamos rezoliucinės dalies turinį.

10. Iš Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių turinio matyti, kad ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakavo E. B. 46,98 Eur negrąžinot kredito, 30,23 Eur nesumokėtos kredito kainos, 43,24 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 36 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys patenkintas ir iš atsakovo ieškovei nutarta priteisti 46,98 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt aštuonis eurus) negrąžinto kredito, 30,23 Eur (trisdešimt eurų ir dvidešimt tris centus) nesumokėtos kredito kainos, 43,24 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir dvidešimt keturis centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus) sumokėto žyminio mokesčio. Kaip matyti ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, tokio dydžio žyminio mokesčio sumą prašė priteisti, tokią sumą – 15,00 Eur, teismas motyvuojamojoje dalyje ir nutarė priteisti iš skolininko. Akivaizdu, jog rezoliucinėje 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių dalyje padarytas rašymo apsirikimas ir nurodant priteistiną žyminio mokesčio sumą žodžiais nurodyta klaidinga suma – penkiasdešimt tris eurus.

11. Taigi, esant aukščiau nurodytiems argumentams ir nustatytoms aplinkybėms, išaiškinama, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu už akių iš atsakovo E. B. ieškovei UAB „Moment Credit“ priteista 15,00 Eur žyminio mokesčio suma. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje prie 15,00 Eur priteisiamo žyminio mokesčio sumos nurodyta žodžiais penkiasdešimt trijų eurų suma yra įrašyta padarius rašymo apsirikimą (CPK 278 straipsnis).

12. Teismo vertinimu, toks sprendimo išaiškinimas atitinka šio instituto tikslą ir paskirti – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Taip pat išaiškinimas atitinka civilinėje byloje Nr. e2-2624-1060/2019 ištirtas aplinkybes, juo nenustatomos proceso šalims kitokios ar papildomos teisės bei pareigos, negu buvo nustatyta teismo sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 278 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko prašymą dėl teismo sprendimo už akių išaiškinimo tenkinti.

Išaiškinti, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2624-1060/2019 iš atsakovo E. B. ieškovei UAB „Moment Credit“ priteista 15,00 Eur (penkiolikos eurų) sumokėto žyminio mokesčio suma. Teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šalia priteisiamos 15,00 Eur žyminio mokesčio sumos skaičiais skliausteliuose parašyta suma žodžiais – penkiasdešimt trys eurai, parašyta padarius rašymo apsirikimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė