- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-403-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01745-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- L. V. J.
- Ieškovas
- M. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei L. V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, ir atsakovės L. V. J. priešieškinį ieškovui M. J. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, bendravimo tvarkos, uzufrukto nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei L. V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, bei atsakovės L. V. J. priešieškinį ieškovui M. J. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, bendravimo tvarkos, uzufrukto nustatymo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė L. V. J. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame papildomai prašė priteisti atsakovei iš ieškovo 8142,57 Eur kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Taip pat prašė atleisti atsakovę nuo dalies – 183 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už patikslintą priešieškinį.
3. Nurodė, kad bendra už priešieškinį mokėtina suma sudaro 333 Eur. Pateikdama pradinį priešieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 12 12 nutartimi, konstatuodamas sunkią atsakovės turtinę padėtį, atleido atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio (100 Eur) už priešieškinį mokėjimo. Reikšdama patikslintą priešieškinį, atsakovė turėtų papildomai sumokėti 183 Eur žyminį mokestį, tačiau tokios sumos neišgali sumokėti dėl sunkios turtinės padėties.
4. Paaiškino, kad atsakovės pajamas sudaro 50 Eur gaunama išmoka vaikui. Jokio kito turto, išskyrus lengvąjį automobilį, kurį pirko sesers skolintomis lėšomis, atsakovė neturi. Pažymėjo, kad yra visiškai priklausoma nuo iš ieškovo gaunamų lėšų, o išsilaikyti padeda tik tėvų ir sesers materialinė parama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės L. V. J. prašymo. Įpareigojo atsakovę likusią 183 Eur žyminio mokesčio dalį sumokėti iki 2020 01 21.
6. Teismas nustatė, kad už patikslintame priešieškinyje reiškiamą papildomą reikalavimą dėl priteistinos kompensacijos atsakovė turėtų sumokėti 183 Eur žyminį mokestį.
7. Nurodė, kad civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl sunkios finansinės padėties kreiptųsi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o ieškovę civilinėje byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kurį atsakovė samdosi pati. Pažymėjo, kad prie vaiko išlaikymo prisideda ir ieškovas, reguliariai dukrai teikdamas išlaikymą po 359,24 Eur per mėnesį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atsakovė L. V. J. atskiruoju skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 12 12 nutartimi iš dalies atleido atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą priešieškinį, konstatuodamas atsakovės sunkią turtinę padėtį. Per laikotarpį nuo nurodytos nutarties priėmimo iki patikslinto priešieškinio pateikimo atsakovės finansinė padėtis nepasikeitė – atsakovė nepradėjo dirbti, neatsirado jokių papildomų pajamų ar turto, todėl teismo išvada, kad nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, prieštarauja prieš tai to paties teismo priimtai nutarčiai, kuria atsakovės turtinė padėtis pripažinta sunkia. Taigi teismas yra nenuoseklus ir esant tai pačiai situacijai priima skirtingas nutartis.
10. Pažymėjo, kad atsakovės gaunamos lėšos turi būti skiriamos tiksliniai paskirčiai – dukros išlaikymui o ne žyminiam mokesčiui sumokėti.
11. Teigė, kad atsakovę kurį laiką byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė.
12. Nurodė, kad aplinkybę, jog šiuo metu atsakovę atstovauja jos samdytas advokatas savaime nėra pagrindas teigti, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera ar pagerėjusi, nes tas pats advokatas atsakovę jau atstovavo 2019 12 12 nutarties priėmimo metu ir šis faktas nebuvo kliūtimi atsakovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio. Teigė, kad teismui nėra žinomos atsakovės atstovavimo teisme finansinės sąlygos, todėl pats faktas, kad atsakovė samdosi advokatą savaime nėra pagrindas konstatuoti gerą atsakovės turtinę padėtį.
Atsiliepimas
13. Ieškovas M. J. atsiliepimu prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Nurodė, kad atsakovė teismui pateikė iš esmės klaidingus duomenis apie jos gaunamas pajamas. Atsakovė priešieškinyje nuslėpė aplinkybę, kad atsakovas kiekvieną mėnesį prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo 359,24 Eur suma. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio mėn. valstybės vaikui skiriama pinigų suma padidėjo iki 60,06 Eur. Taigi atsakovė neatskleidė teismui kokios yra jos kas mėnesį gaunamos pajamos.
Šalies argumentai
15. Aplinkybė, jog šiuo metu atsakovei byloje atstovauja jos pačios pasamdytas advokatas, leidžia spręsti, jog jos turtinė padėtis yra pakankamai gera. Atsakovė teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė pagerėjus jos turtinei padėčiai, bei dėl to yra patyrusi bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti.
16. Pažymėjo, kad priimdamas 2019 12 12 nutartį, teismas galimai buvo susidaręs klaidingą nuomonę dėl atsakovės turtinės padėties.
17. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė šiuo metu yra įsigijusi 2 300 Eur vertės transporto priemonę Toyota Avensis. Atsakovė turi lėšų naudotis šia transporto priemone – pilti kurą, atlikti automobilio techninę priežiūrą, ją drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teigė, kad atsakovė neoficialiai dirba ir gauna pakankamai geras pajamas teikiant paslaugas grožio srityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendra už atsakovės priešieškinyje reiškiamus reikalavimus mokėtina suma sudaro 333 Eur. Pateikdama pradinį priešieškinį atsakovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 12 12 nutartimi atleido atsakovę nuo dalies 100 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo. Už patikslintame priešieškinyje reiškiamus papildomus reikalavimus, atsakovė turėtų sumokėti 183 Eur žyminį mokestį.
20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą patikslintą priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Remiantis CPK 80 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 09 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 05 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).
23. Sprendžiant dėl poreikio atleisti asmenį nuo dalies mokėtinos žyminio mokesčio sumos, svarbu nustatyti, ar jo turtinė padėtis procesinių veiksmų atlikimo momentu tikrai yra tiek sunki (neturi turto, kurio sąskaita būtų galima sumokėti mokestį, santaupų, negauna pajamų arba jos yra labai mažos, yra kitų aplinkybių, kliudančių pasinaudoti turimu turtu ar lėšomis), kad jis objektyviai neišgali ir artimiausiu metu neišgalės sumokėti valstybės nustatyto dydžio mokesčio. Jeigu ši aplinkybė yra nustatoma, toliau jau sprendžiamas klausimas nuo kurios konkrečiai žyminio mokesčio sumos (dalies) tokį asmenį reikėtų atleisti, kad dėl to nebūtų ribojama jo teisė pasinaudoti teismine savo interesų gynyba.
24. Bylos duomenimis patvirtina, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, taip pat negauna darbo užmokesčio ar kitų išmokų, išskyrus vaiko priežiūros išmoką. Aplinkybė, kad atsakovė gauna vaiko priežiūros išmoką arba, kad prie vaiko išlaikymo prisideda atsakovas, pervesdamas atsakovei lėšas vaiko išlaikymui, neatspindi atsakovės turtinės padėties, kadangi gaunamos lėšos yra skirtos išlaikyti vaiką ir negali būti išleidžiamos atsakovės poreikių tenkinimui. Duomenų, kad atsakovė gautu kitas pajamas, išskyrus vaiko išlaikymui, nenustatyta. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad byloje esantis įrodymai gali leisti daryti išvadą, jog apeliantės turtinė padėtis laikytina sudėtinga ir nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl apeliantės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 12 12 nutartimi jau buvo atleidęs atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo ir atsakovės turtinė padėtis nuo nutarties priėmimo dienos iš esmės nepasikeitė.
25. Atleisti atsakovę beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 10 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018). Atleidus apeliantę nuo visos už patikslintą priešieškinį žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekė įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį, t. y. įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 03 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
26. Bylos duomenis pagrindžia, kad atsakovė 2019 08 10 įsigijo transporto priemonę – Toyota Avensis. Atsakovė taip pat, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, o tai leidžia manyti, kad jos turtinė padėtis nėra itin sunki, jog ji negalėtų apskritai sumokėti žyminio mokesčio ir būtų pagrindas atleisti ją beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo už patikslintą priešieškinį.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos įrodymus, iš kurių galima daryti išvadą apie apeliantės turtinę padėtį, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad apeliantė šią dieną neturi galimybių sumokėti visą mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Kaip minėta, asmens sunki finansinė padėtis negali apriboti asmens teisės ginti savo interesus teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikro turto atsakovė vis dėl to turi, tačiau bendra jos mokumo situacija yra komplikuota, proporcinga ir teisinga būtų iš dalies atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už patikslintą priešieškinį įpareigojant sumokėti 60 Eur žyminio mokesčio dalį. Atleisti nuo visos žyminio mokesčio dalies mokėtinos už patikslintą priešieškinį ar numatyti dar mažesnę mokėtino žyminio mokesčio sumą pagrindo nėra, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį.
28. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šiam klausimui teisingai išnagrinėti visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl padarė iš dalies nepagrįstą išvadą netenkinti atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis keistina, įpareigojant atsakovę per nustatytą naują terminą papildomai sumokėti 60 Eur, o nuo likusios (123 Eur) dalies mokėtinos už patikslintą priešieškinį atsakovę atleisti (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Nustatyti atsakovei L. V. J. dvidešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 60 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.
Atleisti atsakovę L. V. J. nuo likusios 123 Eur žyminio mokesčio už patikslintą priešieškinį dalies mokėjimo.