- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1027-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06089-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.2.18.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovui J. G., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iki ieškinio padavimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- uždrausti atsakovui J. G., kaip UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui (bei direktoriui) ir jo įgaliotiems asmenims, priimti sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10, 13, 16, 17,19, 20, 22 punktuose, t. y. priimti sprendimą dėl dividendų skyrimo tvirtinant pelno (nuostolių) paskirstymą, priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas; priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; priimti sprendimą likviduoti bendrovę;
- uždrausti J. G., kaip UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui (bei direktoriui) jo įgaliotiems asmenims perleisti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų suteikiamas balsavimo teises;
- uždrausti J. G., kaip UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui (bei direktoriui) ir jo įgaliotiems asmenims priimti sprendimus, numatytus ABĮ 34 straipsnio 4 dalyje, t. y.: priimti sprendimus UAB „duomenys neskelbtini“ tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma; sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina; kitus šiame įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus;
- uždrausti J. G., kaip UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui (bei direktoriui) ir jo įgaliotiems asmenims priimti sprendimus UAB „duomenys neskelbtini“ vardu teikti paskolas bei priimti sprendimus dėl paskolos grąžinimo J. G.;
- uždrausti J. G., kaip UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui (bei direktoriui) ir jo įgaliotiems asmenims priimti sprendimus dėl darbo užmokesčio padidinimo ar sumažinimo J. G.;
- uždrausti J. G., kaip UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui (bei direktoriui) ir jo įgaliotiems asmenims, be teismo leidimo UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu sudaryti sandorius dėl turto įsigijimo (pirkimo), nurodyto juridinio asmens vardu registruoto turto (įskaitant nekilnojamąjį turtą - pastatas - gamybinis pastatas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai: tvora t25, t26, t27, t28; kiemo aikštelė b41, b42, b43, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo, panaudos suteikimo, nuomos sutarčių sudarymo, dovanojimo ir finansinių įsipareigojimų prisiėmimo (sandoriams, kurių vertė viršija 7 000,00 Eur); uždrausti daryti pakeitimus UAB „duomenys neskelbtini“ įstatiniame kapitale, akcininkų sąrašuose ir įstatuose;
- uždrausti atsakovui J. G. perleisti UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas;
- šalių nepilnametei dukrai I. G. priteisti laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo J. G. po 316,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pareiškėją G. G. paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters M. G., kuri yra pilnametė, ir (duomenys neskelbtini) dukters I. G., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Santuokos metu 2007 m. liepos 25 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „duomenys neskelbtini“. 2022 m., kai tarp šalių prasidėjo nesutarimai, įmonės pelningumas drastiškai krito (2021 m. pelnas buvo 21 563 Eur, kai 2022 m. tik 941 Eur). Atsakovas ne kartą grasino ieškovei, kad ji iš įmonės nieko negaus. Atsakovas, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ akcininku ir vadovu, gali priimti sprendimus, įtakojančius dalintino turto vertę, gali daryti tiesioginę neigiamą įtaką įmonės būklei, gali parduoti įmonei priklausantį didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Jei atsakovas pablogintų įmonės finansinę padėtį, iššvaistytų įmonės turtą, sudarytų neigiamas finansines pasekmes sukeliančius sandorius, tokiu būdu būtų pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai, nebūtų užtikrintas santuokoje įgyto turto balansas bei sutuoktinių lygiateisiškumo principas, ieškovė negalėtų pareikšti jokių materialinio pobūdžio reikalavimų santuokos nutraukimo procese. Ieškovė neturi objektyvių galimybių šiuo metu pareikšti ieškinio, kadangi reikalinga surinkti papildomus duomenis apie santuokoje įgytą turtą, jo vertę, sudaryti dalintino turto ir turtinių teisių balansą, spręsti klausimą dėl įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ realios vertės nustatymo, turi pasibaigti privalomoji mediacija. Taip pat iki ieškinio pareiškimo reikalinga užtikrinti nepilnametės dukros teises bei teisėtus interesus, kadangi atsakovas gera valia neteikia vaikui išlaikymo. Šalių vaikas gyvena su pareiškėja, ji išimtinai rūpinasi dukros materialinių poreikių tenkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės G. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio netenkino.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes bei prie jo pridėtus faktinius duomenis sprendė, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (iki ieškinio padavimo) yra nepagrįstas.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja (ieškovė) savo prašymą grindžia aplinkybe, kad šiuo metu ieškinio teismui neteikia, nes reikalinga surinkti papildomus duomenis apie santuokoje įgytą turtą, jo vertę, sudaryti dalintino turto ir turtinių teisių balansą, spręsti klausimą dėl įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ realios vertės nustatymo, dar nėra pasibaigęs privalomosios mediacijos procesas, kuris šios kategorijos bylose yra būtinas. Teismas pažymėjo, kad, pagal pateiktus pareiškėjos (ieškovės) duomenis, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 14 dienų terminas dar nėra suėjęs, atsakovui J. G. raštas dėl sutikimo išsiųstas 2023 m. gegužės 30 d., t. y. dieną prieš pareiškėjai kreipiantis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, minėtas terminas pasibaigs 2023 m. birželio 13 d. Pareiškėja (ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo negavus atsakovo atsakymo dėl mediacijos vykdymo. Taigi, šioje stadijoje nėra žinoma, ar atsakovas sutiks pasinaudoti privalomosios mediacijos procedūra ir, ar tokia procedūra realiai bus vykdoma.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes – realių įrodymų apie tai, kad atsakovas ketina bloginti (ar grasino bloginti) įmonės finansinę padėtį. Pareiškėjos pateikti duomenys apie įmonės pelningumo kritimą, prasidėjus šalių ginčams, nelaikytini neginčijamu įrodymu apie atsakovo nesąžiningumą pareiškėjos atžvilgiu. Kitų objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, blogina įmonės finansinę padėtį – ruošiasi parduoti nekilnojamąjį turtą, sudaro neigiamas finansines pasekmes sukeliančius sandorius ir t.t., pareiškėja nepateikė. Pažymėjo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, teismas nenustatė. Vien remiantis subjektyviais pareiškėjos samprotavimais ir prielaidomis, neteikiant pagrįstų (tikėtinų) įrodymų, nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji viena rūpinasi dukros materialinių poreikių tenkinimu, atsakovas gera valia neteikia išlaikymo. Pareiškėja nedetalizavo, nuo kada išlaikymas neteikiamas, už kokį konkrečiai laikotarpį yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ar atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo prisideda kitu būdu (pirkiniais ar pan.), taip pat nepateikė duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad laikino išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimas kartu su pareikštu ieškiniu esmingai pažeistų vaiko interesus. Todėl teismas negali įvertinti atsakovo prievolės mokėti išlaikymą fakto buvimą (nebuvimą), juolab, kad ateityje galimai vykdant mediacijos procedūrą šalys gali geranoriškai susitarti dėl nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo teikimo sąlygų. Nesant duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo veiksmų ir (ar) grėsmės šalių dukrai, negalima daryti išvados, kad egzistuoja pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė G. G., atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, patenkinti ieškovės G. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su pareigos dėl privalomosios mediacijos vykdymu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2023 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba el. laišku informavo, kad 2023 m. birželio 1 d. Tarnyboje buvo gautas J. G. sutikimas dėl privalomosios mediacijos. Šiuo metu yra vykdoma mediatorių atranka. Todėl laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo yra taikytinos nedelsiant, siekiant apsaugoti pareiškėjos interesus, siekiant sudaryti teisingą santuokoje įgyto turto balansą, nepilnamečio vaiko interesus.
8.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pateiktų argumentų dėl esamos grėsmės dalintino turto balanso neteisingam sudarymui ir pareiškėjos kaip sutuoktinės interesams nutraukiant santuoką, visiškai neanalizavo su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio nurodė, kad atsakovas 2022 m. prasidėjus konfliktams tarp šalių aiškiai ir ne vieną kartą pareiškėjai pabrėžė, kad pareiškėja nieko negaus ir atsakovas dėl to pasistengs. Todėl atsakovui pardavus įmonei priklausančias patalpas, pati įmonė iš esmės gali tapti nevertinga, o santuokos nutraukimo byloje nebūtų nustatytas teisingas dalintino turto balansas. UAB „duomenys neskelbtini“ vardu nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra daugiau nei 500 000 Eur. UAB „duomenys neskelbtini“ buvo sėkmingai ir pelningai veikianti įmonė, tačiau nuo 2022 m., kai tarp šalių prasidėjo nesutarimai, jos pelningumas drastiškai krito, ką patvirtina pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2022 m. 2021 m. įmonės pelnas buvo 21 563 Eur, o 2022 m. liko vos 941 Eur. UAB „duomenys neskelbtini“ veikloje visus sprendimus priima ir ją valdo būtent atsakovas, kadangi jis yra įmonės direktorius, todėl atsakovas gali pats vienas daryti tiesioginę įtaką įmonei, blogindamas įmonės finansinius rezultatus ar parduodamas įmonės pastatus ir apie tai pareiškėja gali visiškai nežinoti. Jei būtų perleisti įmonės pastatai, iš esmės pareiškėja negalėtų imtis jokių veiksmų, kad pastatai būtų grąžinti įmonei nes pastatai yra įmonės turtas. Pareiškėjai yra svarbu, kad nutraukiant santuoką būtų sudarytas teisingas dalintino turto balansas su teisingomis dalintino turto vertėmis, o šiuo konkrečiu atveju, ir UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų tikroji vertė, kuriai nustatyti pareiškėja ketina prašyti atlikti įmonės akcijų vertinimą.
8.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį ir taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą pareiškėjai, nurodydamas, kad pareiškėja neįrodė, kad atsakovas gali iššvaistyti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą ar kitaip bloginti įmonės veiklos rezultatus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pateikti įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita parodo, kad atsakovas jau ėmėsi veiksmų įmonės finansinei padėčiai bloginti.
8.5. Atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo, dėl ko nukenčia paties vaiko teisėti interesai. Su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti dokumentai apie pareiškėjos turtinę padėtį patvirtina, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki, jai materialiai sunku vienai išlaikyti vaiką, taigi atsakovas privalo vykdyti savo kaip tėvo pareigą prisidėti prie dukros išlaikymo, nes to šiuo metu nedaro. Pareiškėjos deklaruotos pajamos už 2021 metus sudarė darbo pajamos ir gautos socialinės išmokos iš viso 11 142,51 Eur, turto pajamos 53,02 Eur. 2022 metais darbo pajamos ir gautos socialinės išmokos iš viso 11 429,74 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjai vienai išlaikyti šalių dukrą yra sunku. Šalių vaikas gyvena su pareiškėja, ji išimtinai rūpinasi dukros materialinių poreikių tenkinimu, todėl negali susiklostyti netoleruotina situacija, kuomet vaiko išlaikymo našta tektų vienintelei pareiškėjai, eliminuojant atsakovo šios pareigos vykdymą. Atsakovas nuo 2023 m. birželio 1 d. negyvena bendruose šalių namuose ir visiškai neprisideda nei prie vaiko išlaikymo, nei prie turto išlaikymo. Šalys turi ir 19 metų dukrą M., kuri gyvena su pareiškėja, kadangi laiko abitūros egzaminus ir nuo rugsėjo 1 d. bus studentė, todėl ir ją reikia remti finansiškai bei ją išlaikyti iki kol ji pati gebės gauti pajamų, tačiau atsakovas ir prie šios dukros išlaikymo visiškai neprisideda. Teikiama vaiko poreikių lentelė patvirtina, kad šalių dukrai išlaikyti per mėnesį reikia skirti apie 845,50 Eur, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po 422,75 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
10. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei uždrausti atsakovui kaip įmonės vadovui imtis tam tikrų veiksmų, iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai), nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes bei prie jo pridėtus faktinius duomenis sprendė, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (iki ieškinio padavimo) yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas laiko iš dalies pagrįstomis.
14. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su pareigos dėl privalomosios mediacijos vykdymu. Anot apeliantės, kadangi 2023 m. birželio 1 d. Tarnyboje buvo gautas atsakovo J. G. sutikimas dėl privalomosios mediacijos bei šiuo metu yra vykdoma mediatorių atranka, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo nedelsiant, siekiant apsaugoti pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko interesus, siekiant sudaryti teisingą santuokoje įgyto turto balansą. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nebuvo pateikti duomenys, jog atsakovas sutiko dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad šioje stadijoje nėra žinoma, ar atsakovas sutiks pasinaudoti privalomosios mediacijos procedūra ir, ar tokia procedūra realiai bus vykdoma. Antra, apeliantės nurodyta aplinkybė, jog nėra galimybės pareikšti ieškinio dėl privalomosios mediacijos, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių, nagrinėjamu atveju ieškovės, turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, o taip pat egzistuoja bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, aplinkybė, jog yra pradėtas privalomosios mediacijos procesas, rodo, kad yra taikaus susitarimo galimybė, t. y. galimybė ginčą šalims išspręsti taikiai, santuoką nutraukti bendru sutarimu, nereiškiant ieškinio ginčo teisenos tvarka.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės uždrausti atsakovui kaip įmonės vadovui atlikti veiksmus, susijusius su įmonės valdymu, įmonės turto perleidimu
15. Apeliantė tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio, tiek atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas yra įmonės direktorius ir akcininkas, todėl atsakovas gali pats vienas daryti tiesioginę įtaką įmonei, blogindamas įmonės finansinius rezultatus ar parduodamas įmonės pastatus, pati įmonė iš esmės gali tapti nevertinga, o santuokos nutraukimo byloje nebūtų nustatytas teisingas dalintino turto balansas. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantė nurodė bei pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas už 2021 ir 2022 metus, nurodydama, jog 2021 m. įmonės pelnas buvo 21 563 Eur, o 2022 m. liko vos 941 Eur, todėl šie duomenys patvirtina, kad atsakovas blogina įmonės finansinę padėtį.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikti duomenys apie įmonės pelningumo kritimą, prasidėjus šalių ginčams, nelaikytini neginčijamu įrodymu apie atsakovo nesąžiningumą pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėtina, kad įmonės finansiniai rodikliai galėjo pakisti ir dėl visai kitų priežasčių (išaugusių energetinių išteklių kainų, karo Ukrainoje, kuris prasidėjo 2022 m. ir tebesitęsia, ir daro tiesioginę įtaką pasaulio ekonomikai, kitų priežasčių), todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai, atlieka veiksmus, bloginančius įmonės finansinę padėtį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kitų objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, blogina įmonės finansinę padėtį – ruošiasi parduoti nekilnojamąjį turtą, sudaro neigiamas finansines pasekmes sukeliančius sandorius ir t.t., pareiškėja nepateikė.
Dėl išlaikymo nepilnametei priteisimo
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
19. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio – laikinojo išlaikymo priteisimą, nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji viena rūpinasi dukros materialinių poreikių tenkinimu, t. y. kad atsakovas gera valia neteikia išlaikymo, kad pareiškėja nedetalizavo, nuo kada išlaikymas neteikiamas, už kokį konkrečiai laikotarpį yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ar atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo prisideda kitu būdu (pirkiniais ar pan.), taip pat nepateikė duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad laikino išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimas kartu su pareikštu ieškiniu esmingai pažeistų vaiko interesus, todėl teismas negali įvertinti atsakovo prievolės mokėti išlaikymą fakto buvimą (nebuvimą).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo, nesiaiškino ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių, t. y. preliminariai nenustatė vaiko poreikių, nors pareiškėja poreikių paskaičiavimus pateikė kartu su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nustatyti pareiškėjai terminą pateikti papildomus duomenis – tiek detalizuotus vaiko poreikius, tiek įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėja viena rūpinasi dukros materialinių poreikių tenkinimu, o ne iš karto atsisakyti taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.
21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą (šiuo atveju – nutartį) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, konstatuoja, kad klausimas dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiui priteisimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties dalis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusi skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.