Utenos apylinkės teismo nutartis

2024-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-184-1166/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-07
Bylos Nr.
II-184-1166/2024
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00037-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Žala
Pažeidėjas
T. M.
Advokatai
Iveta Vitkutė
Kategorijos
Byla pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimoadministracinio nusižengimo byloje Nr. II-184-1166/2024
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00037-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 7 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Audriui Micikevičiui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam T. M., jo atstovei advokatei Ivetai Vitkutei – Zvezdinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1272-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko Audriaus Micikevičiaus 2024 m. kovo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1272-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn., už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 18 d., 19 val. 15 min., Utenos r. sav., Daugailių mstl., Plento g., vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 3 priede nustatytas horizontalus ženklinimas, t. y. siaura ištisinė linija, tuo pažeisdamas KET 140.7 punkto reikalavimus (ROIK: 23218279836 b. l. 1-4).

Šalies argumentai

T. M. skundu prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad Institucija nepaisė pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti byloje esančias aplinkybes, pašalinti byloje egzistuojančias abejones dėl padaryto administracinio nusižengimo, būtent įrodymas – vaizdo įrašas, nebuvo tinkamai Institucijos įvertintas. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad registratoriaus vairuotojas filmavimo atkarpoje keičia važiavimo greitį, iš pradžių jį mažindamas ir, iš karto vėl didindamas. Matomas greičio mažėjimas yra prieš pat jo (T. M.) vairuojamo automobilio registratoriaus vairuotojo transporto priemonės apvažiavimą. Vaizdo įraše aiškiai matomame kelio ruože jokių kliūčių stabdymui nėra. Be to, po registratoriaus vairuotojo transporto priemonės apvažiavimo yra aiškiai matomas šios transporto priemonės greitėjimas. Nurodė, jog Institucija jo paaiškinimus vertino atsietai nuo byloje esančio vaizdo įrašo, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad jo nurodytos aplinkybės vertinamos kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Papildomai paaiškina, kad registratoriaus vairuotojas staigiai keitė važiavimo greitį, ką patvirtina vaizdo įrašo 26 sekundė, o Institucija šios aplinkybės visiškai nevertino. Apie tai, kad jam buvo sukelta avarinė situacija, privertusi staigiai keisti jo automobilio judėjimo kryptį, Nutarime nėra minima. Taip pat Institucija visiškai neįvertino KET 135.3 papunkčio ir 135.4 papunkčio reikalavimų, numatančių vairuotojams draudimą važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, ir draudimą staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Esant prieštaringiems T. V. ir jo paaiškinimams, Institucija jų nepašalino. Teigia, kad jo veika atitinka būtinojo reikalingumo požymius. Staigus stabdymas ir privertimas keisti judėjimo kryptį buvo nulemtas to, jog įvertinus automobilio gabaritus, tempiamą priekabą, buvo reali grėsmė susidurti su T. V. automobiliu, todėl siekiant išvengti susidūrimo ir galimo ne tik transporto priemonių apgadinimo, bet ir automobilyje buvusių keleivių sužalojimo ar net žūties, jam inkriminuotas pažeidimas yra mažiau reikšmingas už išvengtąją. Be to, atkreipia dėmesį, jog jo pasirinkti veiksmai nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams. Institucija, neįvertinusi byloje esančių duomenų prieštaringumo, jų nepašalinusi, priėmė nepagrįstą, neteisėtą Nutarimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti, nes Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta. Nutarime yra išsamiai aptartos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei atitinkamai įvertinti surinkti įrodymai (b. l. 12-14).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. teismo posėdyje palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad automobiliu važiavo trys suaugę ir šeši vaikai, tempė vandens motociklą. Artėjant prie Daugailių miestelio, priekyje važiavusio automobilio greitis nuolat kito, jis tai padidindavo, tai sumažindavo greitį, buvo nestabilus vairavimas. Įvažiavus į miestelį automobilio greitis stipriai sumažėjo, todėl jis neturėjo ką daryti, pabandė stabdyti, pamatė, kad nesustos, todėl apvažiavo automobilį. Priekyje važiuojantį automobilį bandė perspėti ilgomis šviesomis, tai darė du ar tris kartus. Važiuodamas Daugailių miesteliu matė, kad ištisinė linija, lenkti nesiruošė. Nuo priekyje važiuojančio automobilio laikėsi apie 250 m. atstumo. Jis pats atliko matavimus ir skaičiavimus, todėl jam nekyla abejonių, jog priekyje važiavusio automobilio greitis kito. Jis apvažiavo automobilį, kuris važiavo 30,1 km/h greičiu.

T. M. atstovė advokatė Iveta Vitkutė - Zvezdinienė teismo posėdyje palaikė skundą. Nurodė, kad Institucija nevertino pranešėjo apie nusižengimą (T. V.) pateikto įrašo. Priimtas sprendimas siejamas su tuo, kad T. M. vardu yra užfiksuota daug administracinių nusižengimų, tačiau nebuvo įvertintos kitos aplinkybės. T. M. yra įmonės vadovas. Visi užfiksuoti nusižengimai padaryti įvairiomis įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis, kuriomis naudojasi ir kiti darbuotojai. Tačiau duomenys, kas tuo metu vairavo transporto priemones, nėra išlikę, todėl paskirtas baudas mokėjo pats T. M.. Pranešėjo pateiktas vaizdo įrašas su ribota informacija, jame nėra rodomas transporto priemonės greitis. Priekyje važiuojanti transporto priemonė važiavo netolygiai, buvo staigiai stabdoma, todėl vengiant susidūrimo automobilis buvo apvažiuojamas, lenkimas buvo sąlygotas pranešėjo staigaus stabdymo. Neįvertinta aplinkybė, kad vairuojama transporto priemonė turėjo traukiamą priekabą su kroviniu, kurią staigiai stabdant atsiradus kliūčiai, stabdymo kelias pailgėja. Be to, priešais jokios transporto priemonės nebuvo, kitiems eismo dalyviams pavojus sukeltas nebuvo. Pats lenkimas buvo ne per ištisinę liniją, apvažiavimas ir prieš ir po buvo per punktyrinę linija, kurią kirsti leidžiama iš abiejų pusių. T. M. atlikus matavimus specialiu matavimo įtaisu yra matomas labai staigus priekyje važiavusio automobilio greičio mažėjimas. Jei teismas nustatytų, kad yra administracinio nusižengimo požymiai, prašo atsižvelgti, kad pažeidimas buvo nulemtas kitos transporto priemonės vairuotojo elgesio, įvertinti, kad T. M. yra įmonės vadovas ir visi užfiksuoti nusižengimai padaryti kitų įmonės darbuotojų ir sietini ne su juo, kaip įmonės vadovu, bei sušvelninti paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad byloje esančių duomenų pakanka įvertinti, kad buvo padarytas pažeidimas. Jei vairuotojas ir pristabdė transporto priemonę, tai neleidžia asmeniui atlikti tokių veiksmų, kokius jis padarė, o jei būtų laikęsis KET reikalavimų, tokia situacija nebūtų įvykusi. Jokių nei būtinojo reikalingumo sąlygų, nei kito vairuotojo kaltės, nėra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jokio „kirtimo per stabdžius“ nėra, akivaizdu, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė sulėtina greitį, nes privažiuoja gyvenvietę, tačiau tai nesudaro sąlygų kitam važiuojančiam iš paskos vairuotojui atlikti lenkimo manevrą. Asmuo, kuris važiuoja tempdamas krovinį, su ekipažu, turi imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, siekiant saugoti tiek savo, tiek keleivių bei kitų eismo dalyvių sveikatą, o tas nebuvo padaryta. Punktyrinė linija, kurią kaip nurodo, lenkdamas kirto pažeidėjas, neleidžia važiuoti priešpriešine eismo juosta. Pagrindų švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę nėra.

Liudytojas A. D. teismo posėdyje nurodė, jog su T. M. yra draugai. Jis sėdėjo T. vairuojamoje transporto priemonėje. Važiavo devyniese, jis sėdėjo priekyje, viduryje. Priešais važiuojantį automobilį jis stebėjo keletą kilometrų, važiavimas buvo keistas, tai lėčiau važiavo, tai greičiau, prieš lenkimą staigiai stabdė be priežasties, priekyje nebuvo kliūčių lenkimui ir T. apvažiavo priekyje esantį automobilį. Koks buvo greitis prieš pat lenkimo manevrą negali pasakyti, atstumas tarp automobilių buvo saugus.

Liudytojas T. V. teismo posėdyje nurodė, kad važiavo link Zarasų, įvažinėjo į miestelį, pristabdė, iš galo prilėkė autobusiukas ir pradėjo mirksėti šviesomis, jis galvojo, jog kažkas atsitiko, numetė „gazą“, bet nestabdė, ir autobusiukas jį aplenkė. Jo greitis lenkimo metu buvo 40 – 50 km/h, mažesnis nei 30 km/h tikrai negalėjo būti. Nuvažiavo į Zarasus ir gal tą pačią dieną ar kitą dieną perdavė policijai. Jo turimas vaizdo registratorius greičio nefiksuoja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelis savarankiškus KET pažeidimus, tame tarpe ir už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones, ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-67-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Pranešėjo (liudytojo) pareiškimo apie įvykį parodymų protokolo matyti, kad T. V. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d., 19 val. 15 min, kelyje A6 Utena – Zarasai, Daugailių miestelyje, įvažiavus į Daugailių miestelį prisivijo autobusiukas ir pradėjo mirksėdamas spartinti jį, nors jis važiavo 50 km/h greičiu, autobusiuko vairuotojas neapsikentęs aplenkė jį ir jo nepristabdė nei ištisinė linija, nei išvažiavimai iš šalutinių kelių (ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 27-29).

T. M. lenkimo manevras, už kurį jis nubaustas Nutarimu, užfiksuotas jo lenkto automobilio, kurį vairavo liudytojas T. V., vaizdo registratoriumi. Liudytojas T. V., pranešdamas policijai apie įvykį, pateikė vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matyti, kaip autobusiukas su priekaba lenkimo metu važiuoja priešpriešine eismo juosta, esant horizontaliai ištisinei kelio linijai, lenkimo manevrą baigia prasidėjus brūkšninei linijai, kuri pagal jo važiavimo kryptį yra ties dešinėje kelio pusėje esančiu šalutiniu keliu, vedančiu į pagrindinį kelią (ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 61, 46, 47).

Žemesnės instancijos teismas

T. M. ir jo atstovės advokatės teigimu, jis lenkė automobilį, kuris važiavo 30,1 km/h greičiu, lenkimą pradėjo esant punktyrinei linijai, kurią galima kirsti, tęsė manevrą važiuodamas priešpriešine eismo juosta, kur yra ištisinė linija, ir šiai linijai pasibaigus grįžo į savo eismo juostą kirsdamas punktyrinę liniją. Pagal jų parodymus visą lenkimo manevrą T. M. atliko važiuodamas priešpriešine eismo juosta, esant ištisinei linijai.

KET 140.7 punktas numato, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

KET 3 priedo 1 punkte numatytas horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. Jo 1.1 papunktyje pasakyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; <...>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Įstatymo leidėjas nėra konkretizavęs ar išskyręs kokių nors išskirtinių aplinkybių dėl šio veiksmo atlikimo, t. y. nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti atkarpoje, tai ženklina kelyje esantys kelio ženklai bei horizontalusis ženklinimas. Taigi išimčių šios KET nuostatos taikymui nėra, t. y. nėra galimybės nesilaikyti šios taisyklės net ir tuo atveju, jeigu nėra iš priešpriešine eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių ir (ar) ta pačia eismo juosta važiuojančios kitos transporto priemonės juda mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog KET 140.7 punkte įtvirtintos taisyklės yra imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-574/2024). KET išimtis numatyta tik ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur leidžiama lenkti pavienes transporto priemones ar jų junginius, važiuojančius mažesniu kaip 30 km/val. greičiu.

Nagrinėjamu atveju T. M., atlikdamas lenkimo manevrą, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią ja paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Taigi lenkimas esant siaurai ištisinei linijai (ne ženklui Nr. 325 „Lenkti draudžiama“), skiriančiai priešingų krypčių transporto srautus, nebuvo leidžiamas, net jei priekyje važiuojanti transporto priemonė judėjo mažesniu nei 30 km/val. greičiu, todėl visi T. M. argumentai dėl priekyje važiavusios transporto priemonės nedidelio greičio (apie 30 km/val.), kas sąlygojo jo sprendimą lenkti, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad jis lenkimą galimai pradėjo ir baigė esant trumpai brūkšninei linijai, jo atsakomybės nešalina, kadangi lenkimo baigimo vietoje trumpa siaurų brūkšnių linija skyrė ne priešingų krypčių eismo juostas (kur lenkti būtų leidžiama), o išvažiavimą iš šalutinio kelio į pagrindinio kelio priešpriešinio eismo juostą. Išvažiavimą iš šalutinio kelio žyminčios brūkšninės linijos negalima tapatinti su brūkšnine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Todėl T. M. argumentai, kad jis lenkimą pradėjo ir baigė esant siaurai brūkšninei linijai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, lenkė vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2AT-19-511/2021). Todėl T. M. argumentas, kad lenkimo metu priešais jokios transporto priemonės nebuvo, kitiems eismo dalyviams pavojus sukeltas nebuvo, šiuo atveju jo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kitas T. M. argumentas, kodėl jis lenkė draudžiamoje vietoje, yra tai, kad priekyje važiavęs automobilis keitė važiavimo greitį, iš pradžių jį mažindamas ir, iš karto vėl didindamas, greičio mažėjimas buvo prieš pat jo (T. M.) lenkimą. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir laiko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis su registratoriumi nuo pat vaizdo įrašo pradžios važiuoja pakankamai tolygiu greičiu (T. M. paskaičiavimais – 250 m atkarpoje automobilio greitis neženkliai kinta tarp 50-60 km/val. ribose: 52,2; 58,6; 53,1; 57,9 km/val.). Teismo vertinimu, toks neženklus greičio netolygumas atsižvelgiant į nuvažiavimo atstumą (250 m) ir laiką (16,35 s), nėra toks, kuris taip keltų pavojų eismo saugumui, kad iš galo važiuojančiai transporto priemonei sukeltų būtinojo reikalingumo sąlygą lenkti draudžiamoje vietoje. Kaip matyti, prieš pat lenkimo manevrą registratoriaus automobilio greitis per beveik 10 sekundžių laiko tarpą nuo beveik 58 km/val. greičio sumažėja iki beveik 30 km/val. Tokie duomenys nepatvirtina T. M. versijos bei liudytojo A. D. nurodytos aplinkybės, kad priekyje važiavęs automobilis „kirto per stabdžius“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad registratoriaus automobilio greitis sumažėja, tačiau ne taip staigiai, kad gale važiuojančiam automobiliui, kuris privalo laikytis saugaus atstumo, sukeltų pavojingą situaciją. Be to, liudytojas T. V. teismo posėdyje nurodė, kad įvažinėjo į miestelį, pristabdė, o iš galo prilėkė autobusiukas ir pradėjo mirksėti šviesomis, jis galvojo, jog kažkas atsitiko, numetė „gazą“, bet nestabdė. Kad mirksėjo šviesomis patvirtino ir pats T. M.. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, registratoriaus automobilio greičio netolygumas, atsižvelgiant į nuvažiavimo atstumą (250 m) ir laiką (16,35 s), nebuvo toks, kuris keltų pavojų eismo saugumui, teismo vertinimu, T. M. nebuvo jokios būtinybės mirksėti priekyje važiavusiam automobiliui. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo T. V. parodymais, kad jo stabdymą lėmė būtent gale važiuojančio automobilio mirksėjimas šviesos žibintais.

Pagal KET 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Iš T. M. pateiktų paskaičiavimų matyti, kad prieš lenkimo manevrą registratoriaus automobilio greitis 250 m atkarpoje buvo apie 50-60 km/val. ribose. Taigi T. M. atstumas nuo priekyje važiuojančio automobilio, laikantis KET 126 punkto reikalavimų, turėjo būti apie 25 – 30 m. Toks atstumas, teismo vertinimu, pakankamas išvengti pavojingos situacijos, jei priekyje važiuojantis automobilis pradėtų staigiai stabdyti. Ar tokio atstumo laikėsi T. M., teismui kelia abejonių. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo Institucijos atstovas teismo posėdyje, T. M. važiavo tempdamas krovinį, su ekipažu (vežė vaikus), todėl jis turėjo imtis ne tik visų būtinų atsargumo priemonių, bet būti ypatingai atsargus, siekiant užtikrinti tiek savo, tiek keleivių saugumą.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančią aplinkybių, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo.

T. M. atstovė advokatė prašė teismui nustačius, kad yra administracinio nusižengimo požymiai, sušvelninti paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti.

T. M. Nutarimu paskirta artima minimaliai bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiomis aplinkybėmis administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė gali būti švelninamos tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (kasacinės nutartys Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės nurodytos aplinkybės, kad pažeidimas buvo nulemtas kitos transporto priemonės vairuotojo elgesio, kad T. M. yra įmonės vadovas ir visi anksčiau užfiksuoti nusižengimai padaryti kitų įmonės darbuotojų ir sietini ne su juo, kaip įmonės vadovu, nepripažintinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog T. M. lenkdamas neleistinoje vietoje, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, už kurį įstatymų leidėjas iš anksto numatė ne tik administracinę nuobaudą, bet ir privalomą administracinio poveikio priemonės skyrimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pažeisdamas KET reikalavimus, ignoravo galimas pasekmes, t. y., kad dėl padaryto nusižengimo gali nukentėti jo asmeniniai ir darbiniai interesai. Taip pat pažymėtina, kad pažeidėjas nepripažįsta padaryto nusižengimo, savo elgesio nevertina kritiškai, savaip interpretuoja vairuotojams privalomus laikytis KET reikalavimus.

Be to, jis už KET pažeidimus penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas dvidešimt vieną kartą ir šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nurodė, kad visi anksčiau užfiksuoti nusižengimai padaryti kitų įmonės darbuotojų įvairiomis transporto priemonėmis, tačiau duomenys, kas tuo metu vairavo transporto priemones, nėra išlikę, todėl paskirtas baudas mokėjo pats T. M., tačiau tokia versija teismo vertintina kritiškai, siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytą nusižengimą. Pažymėtina, jog asmuo, priskirdamas kitų asmenų padarytus nusižengimus sau, teismo vertinimu, elgiasi nerūpestingai, neatsakingai, todėl turi prisiimti ir vėliau dėl to jam pačiam galinčias kilti neigiamas pasekmes.

Teismo vertinimu T. M. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Nesant kitų aplinkybių, kurios būtų vertinamos išskirtinai išimtinėmis dėl šios įstatymo leidėjo išlygos taikymo švelninant paskirtą baudą ir nusižengimo sankcijoje nustatytą privalomą administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnio nuostatą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Esant šioms aplinkybėms, T. M. skundas netenkintinas, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1272-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti T. M. skundo ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1272-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Alvydas Žala