Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-180-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-03-02Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-12Kauno apygardos teismas
  3. T-764-408/2018Nutartis · 2018-03-23Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
1S-180-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01053-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-180-579/2018
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01053-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. vasario 14 d. nutarties panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu M. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., gimęs 1984 m. kovo 14 d., Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2018 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti M. P. skirtą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tris kartus pažeidė įpareigojimą būti nustatytu laiku namuose, vieną kartą pažeidė teismo nustatytą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo, 4 kartus baustas administracine tvarka, teismas sprendė, jog nuteistasis piktnaudžiauja teismo jam parodytu pasitikėjimu ir piktybiškai nesilaiko bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, todėl tolesnis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas pažeistų teisingumo principą, nebūtų užtikrinti nubaudimo ir prevenciniai tikslai. Nuteistasis M. P. nesutikdamas su priimta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, ją skundžia ir prašo panaikinti bei priimti naują nutartį – Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti. Skunde nurodoma, jog administracinis nusižengimas dėl laiku nepateiktos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra tyčinis ar šiurkštus, protokolas surašytas tą dieną kai buvo patekta deklaracija, nuobauda sumokėta, todėl šis nusižengimas nesusijęs su bausmės vykdymo atidėjimu.Skunde taip pat teigiama, jog aplinkybė dėl M. P. 2017 m. liepos 15d. 20 val. 2 min. buvimo Palangoje ir su transporto priemone „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kurį skirta nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį, nepagrįsta jokiais įrodymais ir grindžiama tik prielaidomis. Pažymima, jog 2012 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi šią transporto priemonę nuteistasis pardavė G. G., kurį teismas turėjo iškviesti į posėdį ir apklausti kaip liudytoją, kad įsitikintų, kas šia transporto priemone realiai naudojosi, tačiau to nepadarė. Pagal VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2017 m. gruodžio 29 d. pažymą Nr. 1.6-S3-2667 M. P. vardu nėra registruotų transporto priemonių, be to, nenustatyta, kas sumokėjo baudą už šį pažeidimą. Šiuo metu jau kreiptasi į Palangos savivaldybės administraciją dėl nuobaudos panaikinimo. Skunde taip pat pažymima, jog pagal UAB „X“ 2018 m. vasario 20 d. pažymą nuteistasis nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. įskaitytinai dirbo Rokiškio rajone paskirtame objekte, todėl negalėjo 2017 m. liepos 15 d. būti Palangoje ir padaryti minėtą administracinį nusižengimą. Jis taip pat negalėjo pažeisti teismo skirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes Rokiškio rajone buvo darbo reikalais. Apelianto vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės rodo, jog M. P. tinkamai vykdė teismo skirtus įpareigojimus. Be to, jis dirba UAB „Ys“, charakterizuojamas teigiamai, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, leidžia laisvalaikį. Visa tai rodo, jog nuteistasis deda pastangas integruotis į visuomenės gyvenimą, nori keistis, gyventi socialiai teisingą gyvenimą. Skunde pažymima, jog sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, būtina surinktus duomenis vertinti ne vien formaliai, bet vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais. Nagrinėjamu atveju, apelianto manymu, teismas M. P. padarytus pažeidimus nepagrįstai vertino kaip itin piktybišką teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. Pažymi, jog beveik visi pažeidimai, išskyrus vieną, buvo padaryti iki 2016 m. rugpjūčio 2 d., kada buvo atmestas Probacijos įstaigos teikimas. Per likusį laikotarpį padarytas vienintelis pažeidimas – administracinis nusižengimas dėl ne laiku pateiktos deklaracijos, kuris nėra tyčinis. Esant šioms aplinkybėms, skundo autoriaus vertinimu, teismas, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, negalėjo taikyti pačios griežčiausios priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Nuteistojo M. P. skundas tenkinamas iš dalies. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas išsamiai neišnagrinėjo probacijos įstaigos teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. P.. Tinkamai neišsiaiškino ir neįvertino teikime nurodytų aplinkybių dėl probacijos sąlygų pažeidimų, jų pobūdžio, todėl teismo išvados dėl piktnaudžiavimo teismo parodytu pasitikėjimu, piktybiško bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymo negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir teisėtos. Pažymėtina, jog Probacijos įstaiga teikimą dėl M. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo motyvavo tuo, jog nuteistasis po to, kai 2016 m. rugpjūčio 2 d. teismo nutartimi buvo atmestas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ir toliau nesilaikė jam nustatytų draudimų ir įpareigojimų, o būtent, padarė du administracinius nusižengimus, t. y. buvo nubaustas administracine tvarka už laiku nepateiktą deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir vieną kartą nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris padarytas Palangos miete. Šis nusižengimas taip pat vertintas ir kaip teismo nustatyto įpareigojimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nesilaikymas. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje situacijoje, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, šios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės iš tiesų labai svarbios ir reikšmingos, nes šiuo nusižengimu galimai buvo pažeistas ir teismo skirtas įpareigojimas, kuris galimai buvo padarytas jau po to, kai jau kartą teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo atmestas. Be to, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, svarbus ir padarytų pažeidimų pobūdis, pavojingumas, todėl tik tinkamai išsiaiškinus visas minėto nusižengimo padarymo aplinkybes būtų galima spręsti apie tikrąjį asmens pasiryžimą keisti savo gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir nepažeidinėti įstatymų. Nuteistasis pripažino, jog laiku nepateikė deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, šio pažeidimo neneigė, nurodė, jog pažeidimas nėra šiurkštus, bauda sumokėta. Dėl antrojo administracinio nusižengimo, kurį tiek probacijos įstaiga, tiek ir teismas vertino kaip teismo nustatyto įpareigojimo pažeidimą, nuteistasis nesutiko, nurodė, jog tokiu automobiliu, kuriuo padarytas pažeidimas, seniai nesinaudoja, jis dar 2012 metais parduotas kitam asmeniui, pateikė tai patvirtinančią sutartį. Nurodė, kad bauda dėl minėto administracinio nusižengimo sumokėta, tačiau, kas tai padarė, nežino. Teigė, kad kreipsis dėl nuobaudos panaikinimo. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, apylinkės teismas suteikė galimybę nuteistajam pateikti papildomus duomenis dėl administracinio nusižengimo, padarė pertrauką, tačiau M. P. nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl paskutinės administracinės nuobaudos panaikinimo. Daugiau šio nusižengimo padarymo aplinkybių teismas netyrė ir nesiaiškino. Tai, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog buvo kreiptasi dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo, kitų duomenų kontekste teismas vertino kaip aplinkybę, patvirtinančią, jog M. P. iš tiesų padarė šį administracinį nusižengimą, o kartu ir pažeidė teismo skirtą įpareigojimą be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokį vertinimą laiko nepagrįstu. Esant pateiktai automobilio pardavimo sutarčiai, iš kurios matyti, jog minėtą automobilį nuteistasis yra pardavęs dar 2012 metais, M. P. paaiškinimams, kad jis nusižengimo padarymo metu nebuvo Palangoje, nežino, kas sumokėjo baudą, nubaudimo už administracinio nusižengimo padarymą pagrįstumas kelia abejonių. Be to, iš apygardos teismui pateiktos UAB „X“ pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. įskaitytinai nuteistasis dirbo Rokiškio rajone paskirtame objekte. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro, matyti, kad automobilis „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išregistruotas ir jo dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (data nenurodyta), nurodyta, jog paskutinės operacijos su šiuo automobiliu data yra 2012 m. rugpjūčio 19 d. Taip pat iš Kelių transporto priemonių registro matyti, jog panašiu laiku, o ir vėliau, nuteistasis buvo ne vienos transporto priemonės valdytojas, kas, įvertinus jo pateiktus duomenis apie automobilio pardavimą, leidžia daryti prielaidą, kad galėjo užsiimti naudotų automobilių prekyba ir automobilio pardavimas ne visada galėjo būti tinkamai įregistruojamas. Tokias abejones patvirtina ir M. P. gynėjo pateikti dokumentai (b. l. 195-207).Esant tokioms aplinkybėms, M. P. versija, kad jis šio nusižengimo nepadarė, nagrinėjamos bylos kontekste išlieka nepaneigta. Apylinkės teismas, esant aptartoms aplinkybėms, nebuvo pakankamai procesiškai aktyvus ir nesiėmė papildomų priemonių (nekvietė ir neapklausė teisme liudytoju sutartyje nurodyto naujojo transporto priemonės valdytojo, neužklausė Transporto priemonių registro duomenų dėl automobilio išregistravimo laiko, neišsireikalavo administracinio nusižengimo bylos) išsiaiškinti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui svarbią aplinkybę, ar iš tiesų nuteistasis administracinio nusižengimo padarymo metu buvo minėtos transporto priemonės valdytojas ir galėjo padaryti šį nusižengimą, o kartu ir pažeisti teismo nustatytą įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios. Be to, net ir nustačius, jog M. P. iš tiesų būdamas Palangoje padarė administracinį nusižengimą, šią aplinkybę vertinant bausmės vykdymo atidėjimo kontekste, būtina atsižvelgti į nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir jį įvertinti kartu su kitomis aplinkybėmis, charakterizuojančios nuteistojo elgesį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Tačiau apylinkės teismas to nepadarė. Teismas nesiaiškino tikrųjų administracinio nusižengimo Palangoje aplinkybių, nevertino šio pažeidimo pavojingumo ir pobūdžio, neįvertino šio nusižengimo viso bausmės vykdymo atidėjimo kontekste, todėl teismo išvada, jog apeliantas piktybiškai nesilaiko bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, yra nepagrįsta. Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir neteisėta, bylos medžiaga perduodama apylinkės teismui Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. P. nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir bylą perduoti apylinkės teismui Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. P. nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys