- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-573-280/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05176-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- K. Z.
- Atsakovas
- T. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-195-420/2022 pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovui T. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, daiktų grąžinimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo: nustatyti nepilnametės dukros D. G., gyvenamąją vietą su ja; nuo ieškinio pateikimo dienos priteisti iš atsakovo T. G. 250 Eur kas mėnesį periodinį išlaikymą dukrai D. G., šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki D. G. pilnametystės ir papildomai iki tol, kol ji nepertraukiamai mokysis bendrojo lavinimo mokykloje, išlaikymo įmokos mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pervedant į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ją; priteisti iš atsakovo 1875 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ją; įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai turtą natūra arba už konkretų daiktą nurodytą pinigų sumą; priteisti iš atsakovo jai 1500 Eur kompensaciją už indėlį į atsakovo turtą; priteisti iš atsakovo 350 Eur neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. G. paruošiamuosiuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė šią civilinę bylą sustabdyti iki kol Panevėžio apygardos teisme bus išsinagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-57-491/2022 ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje atsakovui pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį (seksualinis prievartavimas mažamečio atžvilgiu), o ieškovei – pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (vaiko išnaudojimas pornografijai). Atstovo manymu, nuo baudžiamosios bylos aplinkybių galutinio ištyrimo ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo, neatsiejamai priklauso šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų (ypač dalies dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, jos išlaikymo bei įsiskolinimo priteisimo ieškovei) ištyrimas ir teisėto bei teisingo sprendimo priėmimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovo prašymas patenkintas, civilinė byla sustabdyta iki Panevėžio apygardos teisme bus išsinagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-57-491/2022 (proceso Nr. 1-01-1-05176-2021-7) ir joje įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, numatančiomis privalomą civilinės bylos sustabdymą. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-57-491/2022, kuri nevieša ir teismas negali sužinoti ne tik bylos eigos, bet ir proceso dalyvių procesinės padėties, jiems pareikštų kaltinimų apimties, kardomųjų priemonių. Byloje pareikšti kaltinimai dėl seksualinio prievartavimo, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo, disponavimo pornografinio turinio dalykais, vaiko išnaudojimo pornografijai. Iš šalių paaiškinimų nustatė, kad įtarimai buvo pareikšti abiem šalims.
5. Teismas pažymėjo, jog byloje sprendžiami klausimai dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitų reikalavimų, taip pat didelė tikimybė, kad bus sprendžiamas ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Todėl sprendė, kad galutinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje neabejotinai turės įtakos šiai civilinei bylai, ypač tuo atveju, jei kaltinamieji baudžiamojoje byloje (ar vienas jų) bus pripažinti kaltais, kadangi nuo baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių gali priklausyti ieškinio šioje civilinėje byloje (ne)tenkinimo apimtis ar (ne)tenkinimas apskritai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį.
7. Nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė net nežinodamas baudžiamosios bylos (dėl kurios baigties šią civilinę bylą ir sustabdė) esmės, darė išvadą, kad baudžiamosios bylos baigtis esą turės įtakos civilinės bylos nagrinėjimui. Vien dėl to nutartis yra nepagrįsta, nes teismas negali spęsti apie bylų sąsajumą, o juo labiau įtaką viena kitai, kai neišsiaiškina baudžiamosios bylos visų reikšmingų aplinkybių.
8. Ieškovės įsitikinimu, baudžiamoji byla ir jos rezultatas nėra pagrindas stabdyti civilinę bylą, kurioje sprendžiamas nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku klausimas, kadangi šalių dukra šioje baudžiamojoje byloje nedalyvauja. Civilinė byla turi būti nagrinėjama toliau, kadangi nagrinėjami klausimai susiję su vaiko interesais, įskaitant tinkamą išlaikymą jam, todėl tokios bylos turi būti nagrinėjamos maksimaliai operatyviai; baudžiamosios bylos baigtis neįtakoja dabartinės nagrinėjamos situacijos: faktiškai šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo ir yra su motina, motinai nėra pritaikytos jokios kardomosios priemonės, nėra jokių aplinkybių dėl jos netinkamo elgesio su vaiku ar galimų jos teisų ribojimų vaiko atžvilgiu, todėl nėra jokių prielaidų, kodėl negali būti nagrinėjamas civilinės bylos klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
9. Atsakovas nesiekia (jokio reikalavimo nėra pateikęs) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Šiuo metu tėvui nustatyta kardomoji priemonė, draudžianti jam bendrauti, artintis prie visos ieškovės šeimos, įskaitant šalių dukrą D. Dėl šios priežasties ieškovė ieškinyje nurodė, kad neprašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos (su tėvu), nes jis šiuo metu neturi tokios teisės. Nežiūrint į tai, kad ieškinyje nesuformuluotas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, teismas, manydamas, kad tokia tvarka turėtų būti nustatyta, turi teisę šį klausimą išspręsti savo iniciatyva. Teismas nustačius bendravimo su vaiku tvarką, toks teismo sprendimas niekaip nepakeistų pritaikytų kardomųjų priemonių ar galimos bausmės baudžiamojoje byloje T. G., nes tokia tvarka galiotų tik nesant jokių atsakovo teisių ribojimų vaiko atžvilgiu. Nėra jokio pagrindo stabdyti civilinę bylą, nes tiek vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, tiek bendravimo su vaiku klausimas pilnai gali būti nagrinėjami ir dėl jų priimamas sprendimas. Kiti bylos klausimai apskritai su baudžiamąją byla niekaip nesusiję. Kadangi sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos neįgyja res judicata galios ir bet kada, esant pagrindui, gali būti persvarstytos, todėl net jei būsimas nuosprendis kaip nors įtakotų priimtą teismo sprendimą šiais klausimais šioje civilinėje byloje, lieka teisė šiuos klausimus persvarstyti.
10. Pažymi, kad byloje iškelti ir turtiniai reikalavimai: dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo dydžio nustatymo (prioritetiniai klausimai, liečiantys vaiko interesą), dėl kilnojamojo turto grąžinimo (tarp kurių ir nepilnametės D. daiktai (baldai, įranga, priemonės, drabužiai ir pan.). Atsakovas per savo atstovą akivaizdžiai meluoja teismui, teigdamas, kad ginčo dėl kilnojamųjų daiktų (išskirus vos 3) nėra ir, kad jis siekia šiuos daiktus perduoti ieškovei. Bylos sustabdymo laiku atsakovas net neketina grąžinti ieškovei šių daiktų, dėl kurių grąžinimo pareikštas ieškinio reikalavimas, su kuriuo atsakovas sutinka. Atsakovų pusė akivaizdžiai melavo teismui, nurodydami, kad net bylą sustabdžius daiktus grąžins, o savo prašymu stabdyti byla siekia tik bylos vilkinimo. Vaiko interesus liečiantys klausimai turi būti nagrinėjami operatyviai, tai yra ir viešasis interesas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali užtrukti ir nebus užtikrinti nepilnametės interesai, maža to negrąžinti daiktai, kuriuos per tokį laiką vaikas „išaugs“, jie nusidėvės, praras savo vertę ir reikšmę, kas yra nepateisinama vaiko ir ieškovės atžvilgiu.
11. Pažymi, kad ieškovės poziciją, jog nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą, palaikė ir išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, sutikdama su ieškove, kad vaiką liečiantys civilinės bylos klausimai turi būti išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas T. G. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad nukentėjusiąsias baudžiamojoje byloje atstovavo ne jų motina K. Z.. Civilinėje byloje šalių pasiekti susitarimai, sandoriai ar sprendimai gali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei, gali suvaržyti nukentėjusiosios D. G. teisę į dėl nusikalstamos veikos patirtos žalos atlyginimą bei kitų klausimų sprendimą, todėl byla pagrįstai sustabdyta. Sprendimo priėmimas galimas tik įsiteisėjus procesiniam sprendimui baudžiamojoje byloje. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. paskelbė nuosprendį, tačiau jį planuoja skųsti. Mano, kad skundu siūloma pažeisti atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas baudžiamojoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.). Išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; kt.). Toks ryšys galimas tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato baudžiamojoje byloje yra tiesioginė prejudicinė sąsaja, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama, be kita ko, siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos prejudicijos nagrinėjant civilinę bylą, turi būti išsiaiškinta, kokios nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka aplinkybės yra svarbios nagrinėjamai civilinei bylai. Bylos sustabdymo atvejis taip pat negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, kad byla negali būti nagrinėjama.
Be to, aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad teismas negali išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita baudžiamoji byla. Būtina nurodyti, kokios konkrečiai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas saistomas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nustatytų faktų, t. y. ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti teismo nuosprendžiu, ar juos padarė nuteistasis. Kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą, gali būti ginčijami ir įrodinėjami bei teismo nustatomi kitaip.
Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog baudžiamoji byla nevieša, todėl teismui nėra žinomos šios bylos aplinkybės (nors turėjo galimybę kreiptis į Panevėžio apygardos teismą dėl tokios informacijos suteikimo), pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje šalims yra pareikšti kaltinimai pagal tam tikrus BK straipsnius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui net nežinant, kokios aplinkybės nustatinėjamos baudžiamojoje byloje, kokie asmenys yra kaltinamieji, nukentėjusieji, nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog ši byla susijusi su nagrinėjama civiline byla bei kad joje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes nagrinėjamoje civilinėje byloje. Manytina, kad baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas būtų tik vienas iš įrodymų, charakterizuojančių šalis, tačiau tai nėra pagrindas civilinės bylos sustabdymui. Teismas, stabdydamas civilinę bylą, nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės trukdo nagrinėti bylą, taip pat, kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje bei kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Neaišku, ar nuosprendžiu nustatyti faktai, kad asmenų buvo padarytos tam tikros nusikalstamos veikos, šiuo atveju turėtų kokios nors teisinės reikšmės.
16. Apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovės pareikštus reikalavimus turi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti civilinę bylą bei nustatyti ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir be paraleliai nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Civilinėje byloje sprendžiami ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo vaikui, turto grąžinimo, kompensacijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, kad jam yra pritaikytos kardomosios priemonės dėl galimai melagingo pranešimo apie padarytas nusikalstamas veikas, kai jos bus panaikintos, jis sieks, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau iki šiol atsakovas šioje byloje nėra pareiškęs priešieškinio. Negalima spręsti, jog byloje pareikšti reikalavimai tiesiogiai turi ryšį su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors teismas akcentuoja pagal įstatymą turintis teisę byloje viršyti pareikštus reikalavimus, savo iniciatyva spręsti dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau šiuo metu tokie reikalavimai šalių nėra reiškiami, be to, tokie klausimai gali būti sprendžiami ir atskiroje civilinėje byloje, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (pvz., panaikinus atsakovui kardomąsias priemones, priėmus išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jo bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos vadovaujantis CPK leistinais įrodymais.
17. Be to, CPK 2 straipsnyje suformuluoti civilinio proceso tikslai ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Tinkamai įgyvendinant šiuos tikslus svarbu laikytis pagrindinių civilinio proceso principų, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje numatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, įpareigojančio teismą imtis proceso kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas.
18. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-57-491/2022 priimtas 2022-07-28 nuosprendis, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs, Lietuvos apeliaciniame teisme posėdis numatytas 2022-11-24. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme gali užtrukti, darytina išvada, jog civilinės bylos, kurioje sprendžiami ir prioritetiniai klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nagrinėjimas užsitęstų neleistinai ilgai, juo labiau, kad civilinėje byloje ieškinys pareikštas dar 2021-11-16.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog byloje nenustatyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas bylos sustabdymo pagrindą taikė formaliai, neįsitikinęs, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Tokiu būdu skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies ketvirtuoju punktu,
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo T. G. prašymo sustabdyti bylą netenkinti.