Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-07-13 · Byla Nr. BIK-229/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-13
Bylos Nr.
BIK-229/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05176-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alenas Piesliakas (pirm.), Albinas Antanaitis, Olegas Fedosiukas
Nuteistasis
T. G.
Advokatai
Arvydas Budnikas
Kasacinio skundo Nr. DOK-3187/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05176-2021-7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 13 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo T. G. gynėjo advokato Arvydo Budniko kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti teismų sprendimus ir paskirti nuteistajam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Taip pat prašoma proporcingai atlyginti nuteistojo turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo išteisintas, kiekį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, nes žmogaus lyties organų lietimas rankomis ir lyties organo pridėjimas žmogui tarp kojų neatitinka lytinės aistros tenkinimo, kaip seksualinio prievartavimo pavojingos veikos požymio. Be to, lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pasireiškia ne bet kokiu, o intensyviu žmogaus lyties organų lietimu, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad nuteistasis nukentėjusiosios D. V. lyties organus lietė intensyviai. Priešingai, nei konstatuota skundžiamuose teismų sprendimuose, nuteistasis nepasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, nes veikos padarymo metu ši miegojo, todėl nukentėjusiosios galimybėms suvokti su ja daromų veiksmų esmę jos amžius jokios įtakos neturėjo.

Šalies argumentai

Gynėjas kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes nuteisdami T. G. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl tvirkinimo veiksmų prieš D. G. atlikimo peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nuteistajam pareikštame kaltinime tęstinio nusikaltimo pabaiga buvo susieta su keturioliktuoju D. G. gimtadieniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 65 punkte konstatavo, kad paskutinis veikos epizodas įvyko, kai nukentėjusiajai jau buvo sukakę keturiolika metų. Šis epizodas turi būti pašalintas iš įrodytomis pripažintų nusikaltimo aplinkybių. Dėl pirmiau nurodyto pažeidimo teismai netinkamai pritaikė BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nuostatas ir nepagrįstai nenutraukė bylos dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, nes ankstesnių nusikalstamos veikos epizodų laikas liko tiksliai nenustatytas, o aiškinant visas abejones nuteistojo naudai laikytina neįrodyta, kad nusikaltimas padarytas po 2010 m. liepos 19 d. Apkaltinamojo nuosprendžio senatis tokiu atveju turėjo sueiti 2018 m. liepos 20 d.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad, skirdami nuteistajam bausmę, teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Padarytų nusikaltimų pavojingumas ir nuteistojo asmens charakteristika nėra tokie, kad neleistų teismui parinkti bausmės rūšies, nesusijusios su laisvės atėmimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes atsisakė priteisti nuteistajam dalį išlaidų, turėtų gynėjo paslaugoms apmokėti, proporcingai nusikaltimų, dėl kurių nuteistasis buvo išteisintas, kiekiui.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal BPK 372 straipsnio 4 dalies 6 punktą kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis yra pakartotinis.

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo T. G. gynėjas kasacinį skundą paduoda antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį kito nuteistojo gynėjo L. Žalnieriūno paduotą kasacinį skundą, konstatavusi, kad jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Kaip matyti iš naujai paduoto kasacinio skundo turinio, jo esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui, iš pastarojo tik buvo pašalinta dalis argumentų, susijusių su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Pirmiau paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija šio kasacinio skundo argumentus įvertino kaip nepatvirtinančius būtinybės nagrinėti bylą kasacine tvarka, nes nuteistojo gynėjas nepateikė teisinių argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumą, iš esmės tik pakartojo apeliacinio skundo argumentus ir deklaratyviai nurodė, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas yra pakartotinis, neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4, 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4, 6 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. G. gynėjo advokato Arvydo Budniko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas PiesliakasAlbinas AntanaitisOlegas Fedosiukas