- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-3483-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00056-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai D. K. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo ir pareiškėjos skundo netenkinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 21R1-264(AG1-252/10-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė skunde (b. l. 20-24) nurodė ir jos atstovė (toliau – ir atsakovė) teismo posėdyje paaiškino, kad su Ginčų komisijos Sprendimu nesutinka. Kauno miesto savivaldybės administracija, įvertinusi pareiškėjos prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateiktą ir iš valstybės informacinių sistemų bei registrų gautą informaciją, 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 36114 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, nustatė, jog ji deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini), neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas (toliau – ir Kompensacijos) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ir apie tai pareiškėją informavo 2020 m. spalio 26 d. raštu Nr. 62-5-2204. Rašte paaiškino galiojantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį Kompensacijos skiriamos trims mėnesiams nuo mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę į Kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jei asmuo kreipimosi dėl Kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos Kompensacijos, turi teisę gauti Kompensacijas. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtą 2020 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 36114 ir 2020 m. spalio 26 d. raštą Nr. 62-5-2204 panaikino, konstatavusi, kad ginčijami administraciniai aktai atitinka tokiems aktams keliamus reikalavimus, todėl formaliai yra teisėti, tačiau pareiškėjai pritaikyta poveikio priemonė nėra proporcinga bei teisinga. Ginčų komisijos nagrinėtoje byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėja nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio gydėsi ir/ar buvo hospitalizuojama nepertraukiamai. Priešingai, ji lankėsi gydymo įstaigose, buvo hospitalizuojama epizodiškai, todėl turėjo galimybę patekti prašymą laiku ir tinkamai, t. y. asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu ar per atstovą. Pareiškėja dėl Kompensacijų skyrimo kreipėsi ne pirmą kartą, Kompensacijos jai buvo skirtos ir iki ginčo laikotarpio, todėl iš asmeninės patirties žinojo kreipimosi terminus bei skyrimo tvarką. Nagrinėjamu atveju dėl Kompensacijų kreipėsi 2020 m. rugsėjo 29 d. pati asmeniškai, t. y. po kelių mėnesių, kai grįžo iš Baltarusijos į Lietuvą, apie 9 mėnesius vėluodama, todėl netinkamai šią teisę realizavo. Darė išvadą, kad prašymą dėl Kompensacijų galėjo pateikti iki išvykimo į Baltarusiją, t. y. iki 2020 m. vasario 17 d. Akcentavo, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tuos įgaliojimus, kuriuos suteikia teisės aktai, o administraciniai aktai, priimti viršijant kompetencijos ribas, teismų praktikoje vertinami kaip neteisėti. Viešojo administravimo principai reikalauja priimant sprendimus paisyti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo bei kitų principų, kurie numatyti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Priimant ginčijamus administracinius aktus buvo vadovaujamasi imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, kurių nevykdymas išskirtų pareiškėją iš kitų tapačioje situacijoje atsiradusių asmenų. Išreiškė nuomonę, kad imperatyvios teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomos besąlygiškai. Pareiškėja turėjo būti aktyvi, tinkamai ir laiku kreiptis dėl teisės į Kompensacijas realizavimo. Ginčų komisijos Sprendimas įtvirtintų precedentą, pagal kurį viešojo administravimo subjektas kiekvieną pavėluotai pateiktą prašymą pagal teisingumo ir proporcingumo principus vertintų teigiamai. Prašė Ginčų komisijos Sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja su atsakovės skundu nesutiko. Teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena viena, šeimos neturi. Nuo 2019 metų važinėja į Baltarusiją gydymuisi, 2019-2020 metais turėjo 18 operacijų. 2020 m. vasario 17 d. planavo, jog vyksta į Baltarusiją tik trims dienoms, nesitikėjo, kad reikės gultis į ligoninę. 2020 m. kovo 3 d. iš ligoninės išrašė, tačiau 2020 m. kovo 8 d. vėl buvo atlikta operacija. Iš ligoninės išrašė tik prasidėjus karantinui. Gydymas Baltarusijoje mokamas, finansiškai buvo sunku, telefono ryšiu su Lietuva nesinaudojo dėl didelių tarifų. Dėl karantino į Lietuvą grįžti galėjo tik 2020 m. gegužės 14 d., grįžusi turėjo izoliuotis, draugė leido gyventi kaime, todėl negalėjo vykti į seniūniją ir patekti prašymą. Dėl dešinės rankos amputacijos ir kenčiamų skausmų, negalėjo rašyti nei raštu, nei elektroniniu paštu, be to, pas draugę nebuvo interneto. Prašė atsižvelgti, kad terminą kreiptis dėl Kompensacijų praleido dėl retai pasitaikančių motyvų, yra retos gydymo pasekmės. Išreiškė nuomonę, kad Ginčų komisija jos skundo motyvus įvertino tinkamai. Prašė atsakovės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kelia ginčą dėl Ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 21R1-264(AG1-252/10-2020) teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu Sprendimu Ginčų komisija panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 36114 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas“ (b. l. 55; toliau – ir Ginčo sprendimas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 62-5-2204 „Dėl informacijos“ (b. l. 57; toliau – ir Raštas).
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja D. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu-paraiška kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl piniginės socialinės paramos už 2020 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijai skyrimo (b. l. 67–68).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius Ginčo sprendime nustatė, kad pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., pažymėdama, kad prašymas netenkintas dėl kitų priežasčių. Apie priimtą Ginčo sprendimą Raštu informavo pareiškėją. Rašte paaiškino, kad tenkinti 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymą nėra teisinio pagrindo, nes pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalį Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę į Kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne ilgiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-507 patvirtintas Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 10 punktą asmenų prašymus teikti kompensacijas priima, nustato teisę į kompensacijas ir apskaičiuoja šeimos bendrąsias vidutines pajamas kompensacijoms teikti Socialinės paramos skyriaus specialistai, dirbantys seniūnijose, pagal asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal būstą nuomojančių asmenų gyvenamąją vietą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Įstatymo ir Aprašo nuostatas pareiškėja 2020 m. vasario-balandžio mėnesiais atitiko ir šiuo metu atitinka asmens, turinčio teisę į Kompensacijas, reikalavimus (Įstatymo 7 str.). Ginčas byloje kyla dėl to ar pareiškėjai Kompensacijos galėjo būti skirtos už jos prašomą laikotarpį, t. y. už 2020 m. vasario-balandžio mėnesius (anksčiau nei už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio), nes prašymą dėl Kompensacijų ji pateikė 2020 m. rugsėjo mėnesį.
Atsakovės teigimu, Socialinės paramos įstatymo imperatyvios nuostatos turėtų būti taikomos besąlygiškai, o Ginčų komisijos Sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas, įtvirtintų precedentą, pagal kurį viešojo administravimo subjektas kiekvieną pavėluotai pateiktą prašymą pagal teisingumo ir proporcingumo principus vertintų teigiamai.
Pastebėtina, kad Įstatymas, be kita ko, nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Socialinės paramos įstatymo 1 str. 1 d.). Kompensacijos yra piniginės socialinės paramos rūšis (Socialinės paramos įstatymo 5 str. 2 p.), kurių teikimui taikomi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, ir savivaldybės, o taip pat valstybės institucijų bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos, socialinio teisingumo bei veiksmingumo, visapusiškumo bei adekvatumo pricipai (Socialinės paramos įstatymo 3 str.). Minėti principai nustato, kad turi būti sudaromos sąlygos gauti paramą asmenims tada, kai jos labiausiai reikia, siekiant užtikrinti, kad parama atitiktų minimalius nepasiturinčių gyventojų vartojimo poreikius ir apsaugotų juos nuo skurdo (Socialinės paramos įstatymo 3 str. 3 p., 4 p.). Todėl teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad Socialinės paramos įstatymo nuostatos reglamentuojančios prašymų-paraiškų teikimo tvarką ir terminus yra imperatyvios ir turi būti besąlygiškai vykdomos. Socialinės paramos įstatyme įtvirtinti piniginės socialinės paramos teikimo principai sudaro galimybę išimtinais atvejais situacijas vertinti individualiai, pagal susiklosčiusių aplinkybių visumą, ir nelemia išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje priimtas Ginčų komisijos Sprendimas turėtų būti laikomas precedentu kiekvieną pavėluotai pateiktą prašymą-paraišką vertinti teigiamai.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kompensacijos pareiškėjai buvo skirtos iki 2020 m. sausio 31 d. (b. l. 63). Dėl Kompensacijų naujam laikotarpiui ji turėjo kreiptis 2020 m. vasario-balandžio mėnesiais, tačiau prašymą-paraišką pateikė 2020 m. rugsėjo mėnesį, t. y. pavėlavusi daugiau nei 4 mėnesius, todėl atsakovė, formaliąja prasme taikydama Socialinės paramos įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, turėjo teisinį pagrindą prašymo-paraiškos netenkinti.
Tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad dar 2020 m. sausio 8 – 23 dienomis Minsko ligoninėje pareiškėjai buvo atlikta dešinojo dilbio reamputacija viduriniame trečdalyje (b. l. 142-143). Nuo 2020 m. vasario mėnesio pradžios ji lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje: gydytojų konsultuota – 2020 m. vasario 3 d. (b. l. 125, 126), atlikti tyrimai – 2020 m. vasario 5 d. (b. l. 121, 122), 2020 m. vasario 11 d. dėl dešinės rankos lėtinio nenumalšinamo skausmo buvo nukreipta neurologo konsultacijai (b. l. 28, 119), gydytojų konsultuota – 2020 m. vasario 12 d. (b. l. 118), 2020 m. gegužės 18 d. (b. l. 108-109), 2020 m. birželio 5 d. (b. l. 104), 2020 m. birželio 11 d. (b. l. 102), atlikti tyrimai – 2020 m. birželio 16 d. (b. l. 98), 2020 m. birželio 17 d. (b. l. 96), gydytojų konsultuota – 2020 m. birželio 17 d. (b. l. 99-101), 2020 m. birželio 26 d. (b. l. 97), 2020 m. liepos 28 d. (b. l. 92), 2020 m. liepos 31 d. (b. l. 95), atlikti tyrimai – 2020 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 94), gydytojų konsultuota – 2020 m. rugpjūčio 5-6 d. (b. l. 90-91), atlikti tyrimai – 2020 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 88), gydytojų konsultuota – 2020 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 89), 2020 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 87), 2020 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 86). Minsko (Baltarusijos Respublika) ligoninėje – stacionare gydėsi: 2020 m. vasario 17 d. – kovo 3 d. (b. l. 77), 2020 m. kovo 3 – 17 d. (buvo atlikta dešinio peties amputacija; b. l. 27, 70, 71), 2020 m. gegužės 4 – 10 d. (b. l. 106); 2020 m. rugsėjo 8 – 21 d. (b. l. 84).
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 14 d. suteikė leidimą atvykti į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės punktą bei įspėjo, jog atvykusi turės 14 dienų būti saviizoliacijoje. Gavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą palikti izoliavimosi vietą nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 4 d. (b. l. 9-10), jau 2020 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 67-68) pati asmeniškai pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti už 2020 m. vasario-balandžio mėn., kurios atsakovė netenkino, nes buvo pateikta pavėluotai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje yra nustatyta: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Aiškindamas LR Konstitucijos 52 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų. Socialinės apsaugos, socialinio aprūpinimo, socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, inter alia (liet. įskaitant, be kita ko) valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, reguliuodamas minėtus santykius turi plačią diskreciją (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.). ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytą individualią gyvenimišką situaciją bei aplinkybes, lėmusias pavėluotą prašymo-paraiškos pateikimą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja 2020 m. vasario-balandžio mėnesiais atitiko ir šiuo metu atitinka asmens, turinčio teisę į Kompensacijas, reikalavimus, į tai, kad jos situacija dėl sveikatos buvo ir yra sudėtinga, į jos intensyvų gydymąsi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijos ligoninėje (stacionare), į tai, kad dešinės rankos amputacija atlikta laikotarpiu, kai ji nepraleidusi termino galėjo pateikti prašymą-paraišką Kompensacijai, į tai, kad jai šiuo metu (nuo 2020 m. gruodžio 3 d.) neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 31, 32, 34), daro išvadą, kad intensyvus gydymasis, sveikatos būklė, gydymosi pasekmės bei aktualaus laikotarpio ypatumai (Covid-19 pandemija), objektyviai trukdė tinkamai (asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą; Įstatymo 20 str. 7 d.) ir laiku pateikti prašymą-paraišką atsakovei. Atsakovė, priimdama Ginčo sprendimą ir pateikdama pareiškėjai Raštą, neatsižvelgė į prieš tai nurodytas aplinkybes, ypač į tai, kad pareiškėjai reikalinga kitų asmenų pagalba, nesudarė sąlygų gauti paramą tada, kai jos labiausiai reikia, nepakankamai įvertino Kompensacijų būtinumo, siekiant apsaugoti pareiškėją nuo skurdo.
Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei individualią pareiškėjos padėtį, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 2 punktu bei protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje, esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 21R1-264(AG1-252/10-2020) teisėtai ir pagrįstai panaikino ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 36114 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ bei 2020 m. spalio 26 d. raštą Nr. 62-5-2204 „Dėl informacijos“ bei įpareigojo atsakovę skirti pareiškėjai būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensaciją už 2020 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Todėl atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.