Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V., A. K., V. K., D. B., R. M., R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pareiškėjas A. A. M. (toliau pareiškėjas) pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, po sutuoktinės A. M. mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškime pareiškėjas nurodo šias aplinkybes: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. A. M. sutuoktinė A. M., a. k. A. A. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantis nekilnojamasis turtas – butas, A. A. M. ir jo sutuoktinei A. M. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas po santuokos sudarymo. Nepaisant to, jog minėtas nekilnojamasis turtas viešame registre registruotas ir A. M. vardu, visas su šiuo turtu susijusias prievoles vykdo A. A. M.

Pareiškėjas A. A. M. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės A. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl reikalinga nustatyti tai patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą. Nors pridedamoje gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad duomenų apie A. M. vaikus nėra, tačiau iš pridedamų gimimo liudijimų matyti, kad A. M. turėjo du vaikus ir keturis vaikaičius E. V. (pareiškėjo dukra), gim. (duomenys neskelbtini), A. K. (pareiškėjo dukra), gim. (duomenys neskelbtini), V. K. (pareiškėjo vaikaitis), gim. (duomenys neskelbtini), D. B. (pareiškėjo vaikaitė), gim. (duomenys neskelbtini), R. M. (pareiškėjo vaikaitė), gim. (duomenys neskelbtini), R. M. (pareiškėjo vaikaitė), gim. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra vienintelis palikėjos A. M. įpėdinis t. y. A. M. turi du vaikus ir keturis vaikaičius, kurie atitinkamai yra pirmos ir antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), todėl jie į bylą įtraukiami suinteresuotais asmenimis.

Taip pat, iš pridedamo testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjos A. M. mirties, paveldėjimo byla dėl jos turto paveldėjimo nėra užvesta, testamentų registre nėra įregistruota jos palikimo priėmimo faktų.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties. Taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Šia tvarka sutuoktinis paveldi ne tik kai nėra atitinkamos eilės įpėdinių, bet ir kai šie nepriima ar atsisako palikimo (CK 5.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. paveldėjimo apžvalga Nr. AC-47-1).

Po palikėjos A. M. mirties jos sutuoktinis A. A. M. priėmė palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų­ – pradėjęs jį faktiškai valdyti. Iš pridedamos pažymos apie deklaruojamą gyvenamą vietą matyti, kad A. A. M. tiek santuokos metu, tiek po sutuoktinės mirties yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. šiame bute gyveno kartu iki pat A. M. mirties ir tebegyvena toliau.Taigi, iš pateiktų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau, sutuoktinei mirus­, A. A. M. liko gyventi, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, rūpinosi visu minėtu nekilnojamuoju turtu, mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius ir tokiu būdu priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Šias faktines aplinkybes patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai, kuriuose matoma, kad už teikiamas komunalines paslaugas yra iki šiol mokama:

Prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų gauti kitokiu būdu nėra galimybės, todėl esame priversti kreiptis į teismą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti paveldėtą palikimą asmeninės nuosavybės teise viešame registre.

Suinterersuoti asmenys D. B., A. K., E. V. , V. K., R. M., R. M. (toliau suinteresuoti asmenys) pateikė atsiliepimus ir sutiko su pareiškimu.

Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Nei vienas suinteresuotas asmuo neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė A. M. (toliau sutuoktinė) , kurios turtą palikimo, paduodant pareiškimą notarui, nepriėmė nei vienas asmuo.

Pareiškėjas įrodinėja, kad po sutuoktinės mirties liko butas, (duomenys neskelbtini) (toliau butas), priklausantis jam ir sutuoktinei bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, registruotas sutuoktinės vardu.

Teismas pasisako, kad butas Nekilnojamojo turto registre yra registruotas tiek pareiškėjo , tiek jo sutuoktinės vardu ir priklauso jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Kaip minėta suinteresuoti asmenys neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškimo pripažinimas sukelia tam tikras teisines pasekmes (CPK 443 str. 1 d., 140 str. 2 d.).

Pareiškėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių suinteresuoti asmenys neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų byloje neteikė.

Įrodyti reikalavimus turi pareiškėjas, o nesutikimą su jais turi suinteresuoti asmenys (CPK 178 str., 185 str., 443 str. 1 d.).

Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė ir teismas vertina jog pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų išvadoms byloje daryti ir savo reikalavimą įrodė.

Pareiškėjas gyvena bute ir jį valdo bei moka reikalingus mokesčius už visą butą po sutuoktinės mirties, tai reiškia jog jis palikimą po sutuoktinės mirties priėmė, aktyviais veiksmais, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę paveldėjimo teisei realizuoti, nes jis galės ne tik valdyti visą butą, bet ir juo disponuoti, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes.

Teismas nagrinėja tik pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str.).

Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėjas negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes – pareiškėjui, tai yra jis galės realizuoti paveldėjimo teisę, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

Pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, patvirtina kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai, kurių detaliai teismas neįvardina sprendime, nes viena jie išvardinti pareiškime, antra suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškime išvardintomis aplinkybėmis, neteikė jas paneigiančių įrodymų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas turtą ir turtines teises faktiškai valdyti sutuoktinis A. A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.