Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo jurisdikcijos klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ICECO žuvis ieškinį atsakovei Hanseatic Delifood GmbH dėl civilinės teisės pažeidimo (įskaitymo pripažinimo negaliojančiu) ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruota įmonė. Atsakovė yra Vokietijoje registruota įmonė. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas).

Ieškovė argumentavo, kad šalių ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui pagal Reglamento 7 straipsnio 2 punktą, nes byla keliama dėl civilinės teisės pažeidimo, delikto arba kvazidelikto vietoje, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teisme. Nurodė, kad atsakovės atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, sąskaitų pateikimas sukėlė ieškovei žalą. Tačiau ieškovė pareiškė ir alternatyvų reikalavimą: priteisti iš atsakovės 359 688,79 Eur skolą, kilusią iš pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovė išdėstė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, kad 2017-2020 metais šalis siejo prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, ieškovė tiekė atsakovei įvairius žuvies produktus, prekių pristatymo vieta buvo Vokietijoje.

Teismas priėmė ieškinį iš dalies ir dėl to, kad šalys turėtų galimybę pasinaudoti Reglamento 25 straipsnyje nustatyta galimybe pasirinkti, kurios valstybės teismuose nagrinėti kilusius ginčus. Tačiau atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkanti su ginčo teismingumu Lietuvos Respublikoje. Atsiliepime pripažino, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, prekių pristatymo vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atsakovė atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymus, kuriuos ieškovė ir ginčija, todėl kvalifikuoti ginčą kaip kylantį iš delikto ar kvazidelikto, nėra jokio pagrindo. Atitinkamai turi būti taikoma Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinys reiškiamas pagal atsakovo buveinę. Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Jeigu ieškinys buvo priimtas, o aplinkybės, trukdančios teismui nagrinėti tą bylą, paaiškėjo vėliau, ieškinys paliekamas nenagrinėtas pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 p. Šiuo atveju bylos teismingumo taisykles nustato 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas). Reglamentu siekiama palengvinti kreipimąsi į teismą, visų pirma nustatant teismų jurisdikcijos taisykles bei greito ir paprasto valstybėse narėse priimtų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taisykles.

Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami (bylos keliamos) atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje. Pagal reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį sutartinių santykių srityje asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles. Pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas reglamente 1215/2012, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai byla kyla iš sutarčių (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos (7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmoji įtrauka) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-462-916/2018). Kitas specialios jurisdikcijos atvejis yra nurodytas Reglamento 7 straipsnio 2 punkte, kai ginčas kyla dėl žalos (delikto, kvazidelikto) padarymo, byla tokiu atveju teisminga vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismui.

Atitinkamai teismas sprendžia, kad ieškinys yra neteismingas Kauno apygardos teismui, todėl paliktinas nenagrinėtu pasiūlant ieškovei kreiptis į kompetentingą Vokietijos Federacinės Respublikos teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės UAB „ICECO žuvis“ ieškinį atsakovei Hanseatic Delifood GmbH dėl civilinės teisės pažeidimo (įskaitymo pripažinimo negaliojančius) ir žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu kaip neteismingą Kauno apygardos teismui nurodant, jog ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingą teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.