Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

2015 m. lapkričio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Besika“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Besika“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2015-08-17 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarimą Nr. 30-IL-10815 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog įmonei yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiais. Paaiškina, jog bendrovei skundžiamu nutarimu buvo paskirta 250 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio dalies 13 punkto nuostatų pažeidimą, kadangi 2015-07-15 22:50 val. klientui buvo parduoti 2 buteliai 0,5 l talpos alkoholinio gėrimo (duomenys neskelbtini) alus, atidarytoje pakuotėje, išsinešimui. Nesutinka su priimtu nutarimu dėl procesinių teisės pažeidimų. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas įmonės vadovui surašytas 2015-08-14, o nutarimas taikyti ekonomines sankcijas priimtas po trijų dienų 2015-08-17. Mano, jog dėl nutarimo priėmimo termino buvo atimta galimybė duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, prašymus. Pažymi, jog atsakovas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalį. Mano, jog byloje buvo remtasi nepagrįstais įrodymais, nes asmuo, kuriam buvo parduotas alus, nebuvo šaukiamas liudytoju, nebuvo supažindintas su teise atsisakyti duoti parodymus, todėl galimai jo parodymai yra melagingi, taip pat nesiremta barmenės parodymais. Akcentuoja, jog nutarime neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka. Teigia, jog atsakovas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė aplinkybes, nesurinko pagrįstų įrodymų dėl teisės aktų pažeidimų todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Pabrėžia, jog ekonominės sankcijos pritaikytos įmonei, tačiau nutarimo nuorašą gavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.B. Mano, jog įmonė nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, kadangi barmenė, pardavusi gėrimus, išmetusi kamštelius, perspėjo pirkėją apie gėrimų vartojimą vietoje, pradėjo aptarnauti kitus klientus, o tuo metu pirkėjas išėjo į terasą. Paaiškino, jog pardavimo vietoje yra įrengtas stendas su užrašu, kad nuo 22 val. iki 8 val. visi gėrimai atidaromi ir vartojami tik vietoje.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai pareiškėjos atstovas advokatas Petras Žekys paaiškino, kad pardavėjos atžvilgiu nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra panaikintas įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu. Akcentavo, jog įmonė atliko visus būtinus veiksmus, siekiant užkirsti kelią Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimui, t.y. pardavėja informavo pirkėją, kad alkoholį turi vartoti vietoje, pats pirkėjas suprato, kad negali jo išsinešti, įmonės patalpose yra dvi iškabos apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus, todėl mano, kad įmonė nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo, o paskirta ekonominė sankcija yra nepagrįsta.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog 2015-08-14 UAB „Besika“ direktoriui V.B. surašytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 30-IL-10814, nes įmonės veiklos vykdymo vietoje, prekybos kioske (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius neužtikrinimo, kad būtų laikomasis mažmeninėms prekybos vietoms nuo 22.00 val. iki 8 val. taikomų alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų. Teigia, jog už pažeidimą, kai 2015-07-15 apie 22:50 val. klientui buvo parduoti du alaus buteliai išsinešimui, 2015-08-17 priimtas skundžiamas nutarimas ir įmonės direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur. Paaiškina, jog nebuvo pažeistos įmonės direktoriaus procesinės teisės, nes jis pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, jokių paaiškinimų, įrodymų jis neteikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką taip pat buvo tinkamai informuotas. Teigia, jog įmonės vadovas buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą ir jokių paaiškinimų neteikė. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo byloje remtasi faktiniais duomenimis, įrodymus pareigūnas vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir priėmė pagrįstą nutarimą skirti įmonei ekonominę sankciją.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašo atmesti skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Argumentavo, kad įmonė nesiėmė visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo laikymąsi, t.y. įmonei priklausančiose patalpose asmenys išeina į terasą, o iš ten į gatvę. Akcentavo, kad jokio apsaugos darbuotojo nėra, ant terasos nėra jokios iškabos apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto komisariato 2015-08-17 nutarimo Nr. 30-IL-10815, kuriuo pareiškėjai paskirta 250 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamame nutarime nustatyta, kad UAB UAB „Besika“ veiklos vykdymo teritorijoje, kioske (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2015-07-15 22:50 val. direktorius V.B. neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi mažmeninėms prekybos vietoms nuo 22:00 val. iki 08:00 val. taikomų alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų, t.y. klientui buvo parduoti 2 buteliai 0,5 l talpos alkoholinis gėrimas (duomenys neskelbtini) alus, atidarytoje pakuotėje išsinešimui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, 2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1737 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-05-28, galiojusi ginčijamo nutarimo priėmimo metu) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Iš normos formuluotės aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Pirmoji sąlyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad UAB „Besika“ barmenė alkoholinius gėrimus pirkėjui pardavė atidarytose pakuotėse nėra. Taigi, pirmoji iš dviejų kumuliatyvių sąlygų išpildyta, teisėjų kolegija dėl jos plačiau nepasisako, toliau vertinama, ar antroji sąlyga tikrai nebuvo išpildyta. Nuo to priklauso, ar atsakovas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas minėtos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos pažeidimas ir priėmė ginčijamą nutarimą.

Aiškindama antrosios sąlygos, būtinos išimčiai taikyti, „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, turinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje ).. Iš aptariamos teisės normos turinio matyti, jog Įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, tačiau konkrečiau šios pareigos turinys Įstatyme nėra apibrėžtas. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtame sprendime konstatavo, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija nėra neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-05 sprendime taip pat pažymėjo, jog pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės, todėl pažeidimui konstatuoti nepakanka vien fakto, jog alkoholinis gėrimas buvo išsineštas iš viešojo maitinimo vietos patalpų, o ūkio subjekto veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, t.y. ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, ir ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, kad būtų užtikrintas Įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymasis (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1791/2014; 2014-05-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-303/2014; 2013-03-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-90/2014, kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Besika“ išduotas leidimas prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovo paaiškinimu nustatyta, kad pareiškėjos veiklos vykdymo vietoje kioske (duomenys neskelbtini), yra įrengta lauko terasa, pastatyti staliukai su kėdėmis. Prie prekystalio ir ant baro sienos yra pakabintos dvi iškabos su užrašu, kad draudžiama alkoholinius gėrimus išsinešti. To neneigė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Byloje nustatyta, kad 2015-07-15 22:50 val. klientui buvo parduoti 2 buteliai 0,5 l talpos alkoholinis gėrimas (duomenys neskelbtini) alus, atidarytoje pakuotėje. Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-02 įsiteisėjusio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-609-549/2015 nustatyta, kad pats alkoholinių gėrimų pirkėjas E.B. suprato, kad alų turi gerti vietoje, tačiau norėjo alų išsinešti namo ir išsinešė iš baro. Barmenė V.P. administracinio teisės pažeidimo byloje paaiškino, kad pirkėjams buvo išduotos vienkartinės pakuotės. Liudytoju apklaustas D.R. (dirbantis pagalbiniu darbuotoju) administracinio teisės pažeidimo byloje paaiškino, kad po 22 val. visada ant baro padedamas rašytinis įspėjimas apie tai, kad alkoholinius gėrimus išsinešti draudžiama, gėrimus parduoda tik atidarytoje pakuotėje, paduodamos plastikinės stiklinės gėrimams gerti.

Skundžiamu nutarimu įmonei paskirta ekonominė sankcija, neužtikrinus AKĮ įtvirtintų alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų, nustačius faktą, jog įmonės barmenė E.B. pardavė du alaus butelius atidarytoje pakuotėje išsinešimui.

Atkreiptinas ir į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje reikšminga ta aplinkybė, jog Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015-10-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-609-549/2015 nenustačius administracinio teisės pažeidimo, ATPK 164 straipsnio 2 dalies (alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų), sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną barmenės V.P. atžvilgiu nutraukė. Iš byloje surinktų duomenų, teismas padarė išvadą, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo, kad V.P. E.B. pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje, todėl jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Teismas konstatavo, kad barmenė ėmėsi tinkamų ir pakankamai teisėtų priemonių, kurių atitinkamomis aplinkybėmis ji galėjo imtis, jog įstatyme ir licencijoje numatyti apribojimai nebūtų pažeisti, t.y. alkoholinį gėrimą atidarytoje pakuotėje pirkėjas vartotų vietoje – bare. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytos faktinės aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypač svarbios nagrinėjant iškilusį ginčą dėl ekonominės sankcijos ūkio subjektui skyrimo teisėtumo ir negali būti kitaip vertinamos nei administracinio teisės pažeidimo byloje. Vertintina tai, kad barmenė paaiškino, jog alų pirkusiam vyriškiui pardavė atidarytą, kartu įdavė plastmasines stiklines ir pasakė išgerti jį prisėdus prie stalelių, esančių šalia prekybos kiosko. Taip pat administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, jog alaus buteliai buvo atidaryti. Įrodymų, kad pardavėja pirkėjo nebūtų įspėjusi, apie tai, kad jo įsigyti alkoholiniai gėrimai turi būti vartojami vietoje, byloje nėra. Pirkėjas E.B. paaiškino, jog pats suprato, kad turi alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, tačiau neketino jo gerti ir išsinešė. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis principu, jog visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, darytina išvada, kad konkrečiu atveju buvo imtasi tinkamų bei protingų veiksmų, kad būtų užtikrintas parduoto alkoholinio gėrimo vartojimas vietoje. Kaip jau minėta, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad prekybos kiosko patalpose yra informaciniai pranešimai, jog laikotarpiu nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai paduodami atidarytoje pakuotėje tik vartoti vietoje, darbuotojai įpareigoti laikytis AKĮ reikalavimų ir alkoholį nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik pilstomą ar atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Kitų priemonių, kurių pareiškėja, kaip apdairus ūkio subjektas, būtų privalėjęs imtis, atsižvelgiant į tai, kad tokių priemonių nenumato ir AKĮ, nei atsakovas, nei teisėjų kolegija nenustatė. Pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot. lex non cogit ad impossibilia). Analogiškai ji negali reikalauti iš teisės normos adresatų imtis tokių veiksmų, kurie būtų perdėm neproporcingi ir neprotingi, tokiu būdu darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimą neįmanomu. Be to, net ir ėmusis visų protingų priemonių teisės reikalavimui užtikrinti, šio reikalavimo adresatas nėra visiškai apsaugotas nuo to, jog jį, piktnaudžiaudami teise, pažeis tretieji asmenys (žr. LVAT 2014 m. vasario 26 d. nutarį administracinėje byloje Nr. A525-634/2014).

Spręstina, jog nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja negali būti laikoma pažeidusi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, nes nuo pareiškėjos valios priklausę veiksmai, siekiant įgyvendinti minėtą nuostatą, buvo atlikti, bendrovė (jo darbuotoja) negalėjo fiziškai sulaikyti pirkėjo, pirkėjas gėrimus išsinešė savavališkai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kaip pažeidimą inkriminuoti institucija, turi jį neabejotinai įrodyti (žr., pvz., mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Tai reiškia, kad būtent pastarasis subjektas turi išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas nutarime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą vien tik nustačius faktą, kad mažmeninėje prekyboje parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje ir padarius išvadą, kad juridinis asmuo nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone toks teisės normų pacitavimas ir pažeidimo nurodymas remiantis vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra pakankamai suformuluotas pažeidimas juridiniam asmeniui ekonominės sankcijos skyrimo pagrįstumo kontekste bei neatitinka AKĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog nutarime turi būti, be kita ko, nurodomi pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas. Atsakovas konkrečiai nenurodė, kokių veiksmų pareiškėja turėjo imtis, kad patektų į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties taikymo sritį. Atsakovo atstovo argumentas dėl apsaugos darbuotojo nebuvimo bei tai, kad pareiškėjos veiklos vietoje esančioje terasoje nėra jokios iškalbos dėl alkoholio vartojimo vietoje, todėl nevykdoma kontrolės funkcija, nesiimama priemonių AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto tinkamam įgyvendinimui, nebuvo nurodyti skundžiamame nutarime, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kaip minėta, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto adresatas negali visais atvejais būti tikras, kad reikalavimas nebus pažeistas dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje vertinamu atveju nebuvo įrodyta, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą. Vertintina, jog pareiškėja ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių tam, kad būtų užtikrintas aptariamos išimties iš imperatyvaus reikalavimo laikymasis - t.y. įrengė staliukus, gėrimus pardavė atidarytoje pakuotėje, klientus aprūpino vienkartinėmis stiklinėmis, pardavėja juos įspėjo vartoti vietoje, prekybos vietoje įrengė stendą, informuojantį apie tai, jog po 22 val. alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik vietoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2015-08-17 nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 30-IL-10815 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis). Pagrįstais pripažįstami pareiškėjos argumentai dėl procesinių pažeidimų – terminų nesilaikymo priimant ginčijamą nutarimą (AKĮ 37 straipsnio 2 dalis, 37¹ straipsnio 2 dalis), tačiau argumentai, jog skundžiamas nutarimas surašytas ne tam asmeniui atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu ekonominė sankcija paskirta ne įmonės vadovui, o UAB „Besika“, tačiau nutarimas įteiktas įmonę atstovaujančiam asmeniui – direktoriui V.B. Nors nutarime neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka – gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, tačiau ši aplinkybė tėra procedūrinio pobūdžio, ir ji nesutrukdė pareiškėjai ginčyti nutarimo teismine tvarka.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas tenkintinas ir skundžiamas nutarimas naikintinas.

Pareiškėja skundu prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas: 21 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur už skundo surašymą ir atstovavimą. Kartu su skundu pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas bei 2015-08-20 pinigų priėmimo kvitas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamos trys pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus, t. y. turi būti nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-668/2011).

Kadangi byloje nepateiktas pareiškėjos rašytinis prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu (nenurodyta konkreti suma už atskirtus procesinius veiksmus: atstovavimą ir dokumento surašymą), teismas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia. Išaiškintina, jog vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, suinteresuota šalis turi teisę teismui paduoti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Besika“ skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto komisariato 2015-08-17 nutarimą Nr. 30-IL-10815.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.