- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1592-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01068-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- S. M., I. J., G. L., R. M.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- K. Š.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. M., I. J., G. L., R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. M., I. J., G. L., R. M. ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl pažymos panaikinimo, trečiasis asmuo K. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnijos 2012-01-26 pažymą Nr.176P-6 apie M. Š. iki mirties priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2012-05-17 ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovai nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kad jie yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, duomenų, kad pažymose minimi pastatai yra tie patys. Taip pat nurodė patikslinti aplinkybes, kadangi neaišku, kur gyveno L. M., M. Š., kodėl keitėsi savininkai, jei jos gyveno tame pačiame name. Nurodė, kad turi būti pateikti seniūnijos pažymose minimų ūkio knygų įrašai, nurodant, kuo būtent 2012-01-26 pažyma Nr.17P-6 pažeidžia ieškovų teises. Be to, pasiūlė tikslinti ieškinio dalyką. Taip pat teismas įpareigojo nurodyti ieškinio sumą pagal ginčo turto rinkos vertę ir atitinkamai sumokėti žyminį mokestį ir pateikti dokumentų originalus.
Ieškovai, šalindami trūkumus, pateikė teismui patikslintą ieškinį, paveldėjimo teisės liudijimus, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir pareiškimą su priedais grąžino pareiškėjams.
Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo pastatai priklausė L. M., kad ginčo pastatus jie paveldėjo ir pan. Iš pridėto paveldėjimo liudijimo nėra aišku, ar ieškovai tikrai paveldėjo ginčo pastatus, ar tai visai kiti pastatai, juo labiau, kad šių aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė registro išrašų apie paveldėtą L. M. turto registravimą Nekilnojamojo turto registre bei nepateikė jokių duomenų, kad jie yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjai ir buvo įpareigoti pateikti įrodymus, kad pažymose minimi pastatai yra tie patys, tačiau jie šių duomenų nepateikė. Be to, pateiktoje Rukainių seniūnijos 2012-01-26 pažymoje Nr. 17P-6 duomenų, kad velionei M. Š. iki mirties priklausęs nekilnojamasis turtas yra tame pačiame žemės sklype kaip ir pareiškėjų pastatai bei įrenginiai, nėra.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nesutinka su M. Š. daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimu, tačiau neformuluoja atitinkamo reikalavimo dėl teisinės registracijos panaikinimo, registratoriaus netraukia į bylą dalyvaujančiu asmeniu ir pan. Be to, teismas buvo įpareigojęs tikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl L. M. ir M. Š. gyvenamosios vietos, tačiau šių trūkumų ieškovai nepašalino, taip pat nepateikė seniūnijos pažymose minimų ūkio knygų įrašų, nenurodė, kuo pažyma Nr.17P-6 pažeidžia ieškovų teises, netikslino ieškinio dalyko, nepateikė jokių motyvų dėl šio klausimo. Be to, nepateikė teismui dokumentų originalų ar tinkamai patvirtintų nuorašų, įskaitant ir ginčijamą pažymą.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Įrodymų nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ar laikyti tai ieškinio trūkumu.Rukainių seniūnijos pažymos Nr.17P-115 bei Nr.17P-6 originalai buvo išduoti K. Š., nes ieškovai nebuvo administracinės procedūros dalyviais, o atšviesta kopija pateikta į bylą, Turgelių parapijos kunigo pažymos originalas buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, K. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo originalas yra Vilniaus rajono apylinkės teisme, be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo originalą turi K. Š., tuo tarpu atšviesta kopija yra pateikta byloje dėl K. Š. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo. Prie ieškinio buvo pridėti dokumentai, kad ieškovai yra pretendentai nuosavybės teisėms atkurti: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr.48SD-(14.48.104.)-1396 patvirtinta kopija, 2011-09-09 UAB „Geodeziniai projektai“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 patvirtinta kopija.Teismo pasiūlymas atlikti tam tikrus veiksmus nėra trūkumas, kuris sudarytų pagrindą atsisakyti priimti ieškinį. Visi dokumentai byloje yra patvirtinti byloje dalyvaujančio advokato, o dėl pateiktų dokumentų turinio pastabų nebuvo pateikta.Ieškovai atsižvelgė į teismo pasiūlymą ir vietoj Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnijos įtraukė Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Žyminis mokestis buvo primokėtas ir šis trūkumas buvo ištaisytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, konstatuodamas, kad ieškovai nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė ieškinio trūkumų klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai pateikė ieškinį atsakovui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnijos 2012-01-26 pažymą Nr.176P-6 apie M. Š. iki mirties priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai, šalindami trūkumus, pateikė papildomus dokumentus, papildomai primokėjo žyminio mokesčio, patikslino atsakovą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovų ieškinį atsakovui dėl pažymos panaikinimo laikė nepaduotu ir ieškinį su priedais grąžino ieškovams, konstatavęs, kad ieškovai neištaisė ieškinio trūkumų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ginčo pastatai priklausė ieškovui L. M., kad ginčo pastatus ieškovai paveldėjo, ir ar tikrai tuos pastatus paveldėjo, taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat duomenų, kad pažymose minimi pastatai yra tie patys, be to, ieškovai neformulavo atitinkamo reikalavimo dėl teisinės registracijos panaikinimo, registratoriaus netraukė į bylą dalyvaujančiu asmeniu, netikslino ieškinyje nurodytų aplinkybių, nenurodė, kuo ginčytina pažyma pažeidžia jų teises, netikslino ieškinio dalyko, bei nepateikė teismui dokumentų originalų ar tinkamai patvirtintų nuorašų. Tokie pirmosios instancijos motyvai nelaikytini pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.
Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tačiau ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną, tačiau trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.).
Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad minėta asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia: civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovai neištaisė ieškinio trūkumų nepatikslinus ieškinio dalyko. Pažymėtina, kad teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas – ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Pažymėtina, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kad pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą ( CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išreikalauti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovų pareikštas patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, pagrindas ir ribos yra suprantami. Ieškovai nurodė įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikė tam tikrus dokumentus, tuo tarpu teismui kylantys neaiškumai gali būti pašalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje. Be to, pirmosios teismas skundžiamoje nutartyje vertino, ar pateiktų duomenų užtenka įrodant reikalavimo pagrįstumą, tačiau įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 str.), o pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 str., 263 str. 2 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2 p.). Teismas, vykdydamas CPK 8 str. užfiksuotą kooperacijos principą, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ieškinio trūkumu laikė tai, kad ieškovai netraukė į bylą registratoriaus byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Priėmęs ieškinį teismas pasirengimo stadijoje prireikus gali pats nuspręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ( CPK 225 str. 5 p.), todėl asmenų neįtraukimas dalyvaujančiais byloje asmenimis nėra toks ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Kita vertus, nekilnojamojo turto registratoriaus funkcijas vykdanti institucija tik atlieka registravimo funkcijas ir neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Taip pat pažymima, kad vien nepatvirtintos dokumento kopijos pridėjimas prie ieškinio neturėtų būti laikomas esminę kliūtį tolesnei proceso eigai sudarančiu trūkumu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), nes CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti kartu su ieškiniu įrodymų originalus arba kopijas nesilaikymas paprastai nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai. Tuo labiau, kai ieškovai nėra asmenys, kuriems buvo išduoti tam tikrų pateikiamų dokumentų originalai (ar patvirtinta kopija), ir jie teismui nurodė, kad tam tikrų pateiktų dokumentų originalai yra kitoje byloje, nagrinėjamoje tame pačiame teisme, kur buvo pareikštas ieškovų ieškinys. Toks teismo nurodymas, nepateikus dokumento originalų ar originalų patvirtintų kopijų yra formalus, neužkertantis kelios tolesnei bylos eigai.
Todėl, atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.