Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-839/2017 pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. F., N. J., trečiajam asmeniui B. J. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo, turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas terminuotai apriboti atsakovų L. F. ir N. J. valdžią nepilnamečio vaiko K. J. atžvilgiu, nustatyti K. J. nuolatinę globą, nuolatine globėja ir turto administratore paskirti B. J. bei nustatyti su globėja nuolatinę K. J. gyvenamąją vietą, priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d.Nurodė, kad pagrindas apriboti atsakovams L. F. ir N. J. tėvų valdžią yra tėvų vengimas atlikti savo pareigą auklėti, prižiūrėti, išlaikyti ir rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi K. J., gim. (duomenys neskelbtini)Atsakovai yra kalti dėl vaiko nepriežiūros, nes vaiku nuolatinai tinkamai dėl jų pasirinkto gyvenimo būdo, nesuderinamo su tėvų pareigų vykdymu, nebesirūpino, nesudarė vaikui tinkamų sąlygų gyventi, neteikė reikiamo išlaikymo, nesirūpino vaiko auklėjimu ir lavinimu. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Nors su šeima buvo dirbama socialinių darbuotojų, tačiau iš esmės savo gyvenimo būdo atsakovai nepakeitė. Atsakovų nepastovus elgesys neigiamai veikia vaiką. Teigė, kad tėvų valdžią tikslinga apriboti terminuotai, nes tėvai pakankamai jauni, todėl yra pagrindo manyti, jog atsakovų elgesys ateityje pasikeis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikinai apribojo motinos valdžią ir sustabdė asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovei L. F., sūnaus K. J. atžvilgiu. Laikinai apribojo tėvo valdžią ir sustabdė asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovui N. J. sūnaus K. J. atžvilgiu. Nustatė K. J. nuolatinę globą, vaiko globėja ir vaiko turto administratore paskyrė B. J.. Nustatė K. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su B. J.. Priteisė iš atsakovų L. F. ir N. J. išlaikymą vaikui K. J. iš kiekvieno po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovų po 56 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas valstybės biudžetui.Nustatė, kad atsakovams trūksta socialinių įgūdžių, motyvacijos, ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką. Atsakovai teikiamos socialinės pagalbos nevertina ir nuoširdžiai jos nepriima bei elgiasi pagal savo įsitikinimus. Bylos duomenimis atsakovai turi problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jų tarpusavio santykiai nepastovūs, yra fiksuota smurto atvejų vienas kito atžvilgiu, atsakovai traukti atsakomybėn dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Teismas pažymėjo, kad nors vaikas iš šeimos jau buvo paimtas 2014 m. ir po to grąžintas į šeimą, tačiau esminių pokyčių atsakovų elgesyje tai nesukėlė ir vaikas vėl turėjo būti paimtas iš šeimos 2015 m.Teismas vertino, kad emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvų nėra visiškai nutrūkęs, motina kartais vaiką aplanko, kelias dienas pabūna kartu, vaiko tėvas taip pat stengiasi padėti rūpintis vaiku ir nėra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Atsakovai pakankamai jauno amžiaus, bandė gydytis nuo priklausomybių, taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovai nėra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, tačiau šiuo metu nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti, pilnai nepriima jiems teikiamos socialinės pagalbos, taip pat ir patys nerodo maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, tačiau atsižvelgiant į pakankamai jauną jų amžių yra pagrindas manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pasisakė, kad apribojus tėvų valdžią, vaikui nustatytina globa, vaiko globėja skirtina B. J., kuriai nuo 2015 m. sausio 12 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo pavesta vaiko globa, ir kuri pateiktais duomenimis vaiku rūpinasi tinkamai. Bylos duomenimis vaikas įpratęs prie aplinkos, globėjai vaikas yra vaikaitis, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėja, nes manytina, kad tai labiausiai atitiks vaiko interesus.Teismas vertino, jog atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, amžių, darbingumą, iš atsakovų priteistinas ieškovo nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio išlaikymas, t. y. po 60 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas N. J. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovo N. J. atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad teismas abstrakčiai vertino situaciją, jos neindividualizavo, spręsdamas ar abiem atsakovams vienodai apriboti tėvų valdžią. Atsakovai nėra sutuoktiniai ir kartu negyvena, kiekvieno atsakovo elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu, indėlis į vaiko auginimą, priežiūrą, išlaikymą yra kitoks. Nėra pilnai aišku ir neįrodyta, kokius konkrečius apelianto N. J. veiksmus/neveikimą laikyti sudarančiais pagrindą tėvo valdžiai riboti.Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis paskutinius trejus metus nuolatos gyvena tuo pačiu adresu su tėvais ir savo sūnumi. Kaip tėvas apeliantas rūpinasi vaiku, nuolatos bendrauja, mato vaiką, kadangi kartu gyvena, be to skiria ir pinigų vaiko išlaikymui, kiek leidžia jo menkos pajamos.Nurodo, kad teismo sprendime nurodyti laikotarpiai yra daugiau nei trejų metų senumo, o dabartinė situacija ir kaip tėvai savo pareigas vaikui atlieka šiuo metu, neišanalizuota. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas N. J. šiuo metu nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti, pilnai nepriima jiems teikiamos socialinės pagalbos, nerodo maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas. Teigia, jog teismas, vertindamas situaciją, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę – (duomenys neskelbtini).Atkreipia dėmesį, kad tėvų valdžios ribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik jei tėvai tėvų valdžios neįgyvendina dėl savo pačių kaltės. Šiuo atveju nėra atsakovo kaltės, o dėl kitos atsakovės vaiko motinos elgesio, atsakovui atsakomybė neturi būti taikoma. Teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 177 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnyje, 270 straipsnio 4 dalyje nurodytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ieškovo pateiktiems paaiškinimams bei duomenims, o dėl atsakovo N. J. pozicijos visiškai nepasisakė. Padaryti pažeidimai, turėjo įtakos neteisingų teismo išvadų padarymui ir sutrukdė bylą išspręsti teisingai.Pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigtos jokiais objektyviais duomenimis ar dokumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo N. J. apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad teismas visapusiškai, objektyviai ir tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą, teisėtą bei pagrįstą sprendimą.Pažymi, kad bent vienos iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną apelianto (tėvo) valdžios apribojimą buvo įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių buvo prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės).Akcentuoja, kad apeliantas vengė atlikti savo, kaip tėvo pareigas auklėti vaiką, darė žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu bei nesirūpino vaiku (t. y. piktnaudžiavo narkotinėmis - psichotropinėmis medžiagomis, nevykdė pareigos vaiką išlaikyti, nesudarė palankių sąlygų visapusiškam sūnaus vystymuisi, nustačius vaikui laikinąją globą nesiėmė veiksmų sūnų susigrąžinti, nepriėmė socialinės pagalbos). Nustačius laikinąją globą K. J., per trejus metus nei vienas iš tėvų nesikreipė į ieškovą dėl susidariusios situacijos gerinimo, noro keisti savo elgesį, vaiko susigrąžinimo į šeimą. Mano, kad apelianto argumentai, jog sprendime nurodyti laikotarpiai yra daugiau nei trejų metų senumo įvykiai, neanalizuota dabartinė situacija, neįvertinta, kaip vaiko tėvai savo pareigas vaikui atlieka šiuo metu, yra nepagrįsti.Pažymi, kad iš bylos matyti, kad emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvo nėra visiškai nutrūkęs, vaiko tėvas stengiasi padėti rūpintis vaiku ir nėra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Tačiau šiuo metu apeliantas nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti, nors ir gyvena kartu su vaiku ir vaiko globėja B. J., kuri augina ir rūpinasi vaiku. Atsižvelgiant į pakankamai jauną amžių yra pagrindas manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl tėvo valdžia pagrįstai apribota laikinai, atsižvelgiant į tai, kad ateityje padėtis pasikeis ir tėvas turės galimybę pats auginti ir rūpintis savo vaiku.Mano, kad atsižvelgiant į apelianto kaltės pobūdį dėl tėvų pareigų nevykdymo, teismas pagrįstai apeliantui nustatė laikiną tėvų valdžios apribojimą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo metu atitinka tiek vaiko, tiek apelianto interesus.Akcentuoja, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Apeliantas turi keisti gyvenimo būdą, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucija, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, dirbti, gauti pajamas, parodyti pažangą (iniciatyvą) realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi sūnumi, jo auginimo ir išlaikymo įgūdžius.Nesutinka, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o dėl apelianto pozicijos visiškai nepasisakė. Teismas visapusiškai, objektyviai ir tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą, teisėtą bei pagrįstą sprendimą.Pažymi, kad visų pirma turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, t. y. sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė L. F. nepateikė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. J. nurodo sutinkanti, kad K. J. būtų grąžintas N. J., gyvenančiam kartu su tėvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Darbingumo lygio nustatymo pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo N. J. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 14 d. Sveikatos būklės patikrinimo akto Nr. 1, Vilniaus apskrities VPK Utenos rajono PK VS 2017 m. kovo 27 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 26 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, Medicinos dokumentų išrašo kopijas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šalims apie tokių įrodymų pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos negauta (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra dėl vaiko interesų gynimo, pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, šie įrodymai prijungtini prie bylos.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria laikinai apribota atsakovo N. J. valdžia jo sūnaus K. J. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais.Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 straipsnis).CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008, 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).Pirmosios instancijos teismas atsakovo - tėvo valdžią laikinai apribojo nustatęs dvi iš penkių tėvų valdžios ribojimo pagrindų – vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką ir nesirūpinimą juo. Konstatavo, kad atsakovui trūksta socialinių įgūdžių, motyvacijos, ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką, o teikiamos socialinės pagalbos nevertina ir nuoširdžiai jos nepriima. Be to, abu atsakovai turi problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, yra fiksuota smurto atvejų vienas kito atžvilgiu, atsakovai traukti atsakomybėn dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Kas teisėjų kolegijos nuomone, vertintina kaip žalingą įtaką vaikui darantis elgesys.Ribojant tėvų valdžią turi būti analizuojama kiekvieno iš tėvų gyvenimo būdas, santykis su vaiku ir pastangos įgyvendinant tėvų valdžią. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas, vertindamas situaciją, jos neindividualizavo. Pagal Vaiko laikinosios globos nustatymo, Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktuose, šeimos aplankymo aktuose, Utenos apskrities VPKS informacijoje, Globojamo vaiko aplankymo aktuose nurodytus duomenis, atsakovai L. F. ir N. J. gyveno kaip šeima (duomenys neskelbtini) arba pas N. J. tėvus (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl psichotropinių medžiagų vartojimo ir socialinių įgūdžių stokos. Apelianto skundo teiginiai, kad atsakovai negyvena kaip sutuoktiniai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, kadangi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad jų pasirinktas gyvenimo būdas, santykis su vaiku ir pastangos įgyvendinant tėvų valdžią yra skirtingi. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. teikime dėl laikinosios globos nustatymo K. J. nurodyta, kad abu vaiko tėvai L. F. ir N. J. gydosi (duomenys neskelbtini), o vaikas yra likęs be įstatyminio atstovo. Iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015 m. sausio 12 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto matyti, kad vaikas paimtas iš namų, nes vaiko tėvas N. J. išvežtas į areštinę dėl smurto panaudojimo prieš L. F., įtariama, kad jie vartoja narkotines medžiagas. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ K. J. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir globėju (rūpintoju) paskirta vaiko močiutė B. J.. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. liepos 8 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad N. J. globos plano peržiūroje nedalyvavo, išlaikymo vaikui neteikia, 2015 m. gruodžio 4 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad vaiko tėvų elgesys yra pozityviai pakitęs, tačiau N. J. išlaikymo vaikui neteikia. Utenos rajono Socialinių paslaugų centro 2016 m. birželio 15 d. rašte nurodyta, kad sugyventiniai ignoruoja socialinio darbuotojo darbui su socialinės rizikos šeimomis apsilankymus, socialinio darbo intervencija į šeimos problemas nėra efektyvi, nes sugyventiniai stokoja motyvacijos keisti gyvenimo būdą. Akivaizdu, kad su ieškiniu pateikti duomenys išsamiai apibūdina abu atsakovus ir, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas juos įvertino tinkamai. Duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginius, kad kiekvieno atsakovo (motinos, tėvo) elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jų vestas gyvenimo būdas, pastangos įgyvendinant tėvų valdžią buvo skirtingi byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad išnaudotos visos administracinės ir socialinės priemonės suteikiant pagalbą atsakovui, kad šis galėtų tinkamai įgyvendinti vaiko teises. Atsakovui aktyviai nedalyvaujant jam reikalingų socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo procese, efektyvus darbas su šeima nevyksta, todėl ir realūs, ilgalaikiai pokyčiai yra mažai tikėtini. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantas, jo dedamos pastangos keisti gyvenimo būdą nelaikytinos maksimaliomis.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, su kuo sutinka ir apeliantas, kad emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvo nėra nutrūkęs, vaiko tėvas stengiasi, padeda rūpintis vaiku, nėra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas tėvo pareigas – auginti, prižiūrėti ir rūpintis sūnumi, vykdo savarankiškai ir pilna apimtimi. Kitokio situacijos vertinimo nesuponuoja ir atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis gyvena kartu su savo tėvais ir sūnumi viename name, nuolatos bendrauja su vaiku, jį mato. Vaikas iš atsakovo valdžios paimtas antrą kartą. Nustačius vaikui laikiną globą atsakovas per beveik trejus metus nesiėmė veiksmų vaiką susigrąžinti, jį savarankiškai auginti ir prižiūrėti, nepriėmė socialinės pagalbos, nevykdė pareigos vaiką išlaikyti. Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad vaiko priežiūra, lavinimusi, sveikatos būkle ir reikiamomis medicinos paslaugomis, poilsiu ir laisvalaikiu betarpiškai rūpinasi jo laikina globėja B. J.. Tai yra, nuo 2015 metų sausio mėnesio nustačius atsakovų vaikui laikiną globą faktinės tėvų (tėvo) pareigos yra perleistos trečiajam asmeniui ir situacija iš esmės nėra pasikeitusi. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatytų byloje aplinkybių kontekste nepilnamečiui vaikui K. J. jo tėvo valdžios laikinas apribojimas, trečiojo asmens paskyrimas nuolatine jo globėja, yra tiesiogiai susijęs su vaiko interesų apsauga, augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje užtikrinimu, sąlygų tinkamam jo socialiniam, psichiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymu.Apelianto N. J. vengimas tinkamai vykdyti savo, kaip vaiko tėvo, pareigas, pasireiškęs aukščiau minėtais veiksmais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas kaip kalti jo veiksmai/neveikimas, sudarantys pagrindą laikinai apriboti tėvų (tėvo) valdžią. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas apelianto ir jo vaiko ryšiui bei jo nepaneigia, kadangi apeliantui paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Be to, laikino tėvų valdžios apribojimo taikymas šiuo atveju atitinka prevencinės priemonės tėvams paskirtį, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, rodytų pažangą realiais veiksmais formuojant tinkamo rūpinimosi vaiku, jo auginimo ir išlaikymo įgūdžius.Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog teismo sprendime nurodyti laikotarpiai yra trijų metų senumo, o dabartinė situacija neišanalizuota. Byloje nėra duomenų, kad situacija šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi, o ieškovo su ieškiniu pateikti duomenys nebėra aktualūs. Priešingai, Utenos rajono Socialinių paslaugų centro 2016 m. birželio 15 d. rašte nurodyta, kad sugyventiniai ignoruoja socialinio darbuotojo darbui su socialinės rizikos šeimomis apsilankymus, socialinio darbo intervencija į šeimos problemas nėra efektyvi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. išvadoje nurodyta, kad abu atsakovai pilnavertiškai nevykdo savo pareigų vaikams, nėra pasirengę savarankiškai rūpintis sūnumi, tą daro periodiškai, nesugeba užtikrinti saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų bei tenkinti būtiniausių vaiko poreikių. Atsižvelgiant į tai bei kitus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovui trūksta ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką.Apeliantas nurodo, kad teismas vertindamas situaciją neatsižvelgė į jo sveikatos būklę ir dėl jo pozicijos nepasisakė. Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas N. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir savo pozicijos neišdėstė. Tik su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė įrodymus apie savo sveikatos būklę, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jų įvertinti ir dėl jų pasisakyti, priimdamas skundžiamą sprendimą.Apelianto pateikti medicinos dokumentai patvirtina, jo nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu atsakovas yra nedarbingas, jo sveikatos būklė yra sunki – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad ir dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos) apeliantas šiuo metu negali tinkamai prižiūrėti ir pasirūpinti mažamečiu vaiku. Tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą (2016 m. rugsėjo 12 d.) apeliantas pilnavertiškai nevykdė savo pareigų vaikui ir nesistengė taisyti situacijos iš esmės dėl savo subjektyvaus pasirinkimo, aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms, kas laikytina kaltais veiksmais. Apelianto pateikti nauji įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti kitą tėvų valdžios apribojimo rūšį - vaiko atskyrimą nuo tėvų, taikomą nesant tėvų kaltės (CK 3.179 straipsnis), nes nenustatytos objektyvios, nuo apelianto nepriklausiusios aplinkybės, sąlygojusios tėvo pareigų savo vaiko atžvilgiu, netinkamą vykdymą iki esminio sveikatos būklės pablogėjimo, įvykusio jau po ieškinio pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, iš esmės deklaratyvius apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnyje, 270 straipsnio 4 dalyje nurodytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Vien tik tai, jog įvertinus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes teismo padarytos išvados netenkina apelianto, savaime nereiškia nei įrodinėjimo procesą nustatančių procesinių įstatymų, nei šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Nelogiškas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ieškovo pateiktiems paaiškinimams bei duomenims, o dėl atsakovo N. J. pozicijos visiškai nepasisakė, kadangi, kaip jau minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti jo nėra jokio pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovui N. J. buvo teikiama 100 proc. dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 2.4-(NTP-2-)-17-T-2151-16231). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 12 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 220,71 Eur. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš kitos šalies nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.