Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimu A. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 225 Eur dydžio bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 82.2, 86, 106 punktus: 2023 m. liepos 5 d. 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, prieš tai nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo dvigubos ištisinės linijos, sudarė motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui D. P. kliūtį ir šie jo nepriimtini veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą; prieš pradėdamas atlikinėti apsisukimą, jis iš anksto prieš atliekamą manevrą neparodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, dėl ko apie šį jo manevrą iš anksto nebuvo įspėtas paskui jį važiavęs motociklo vairuotojas D. P., kuris atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz“, o paskui atsitrenkė į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai nukentėjo motociklo vairuotojas D. P. bei buvo apgadinti motociklas „Yamaha“ bei automobilis „Audi A6“.

4.1. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Institucija tyrimą byloje atliko išsamiai ir visapusiškai, surinko pakankamai įrodymų A. R. kaltei pagrįsti.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje surinktų įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl A. R. kaltės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Institucijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvus, sprendžia, kad A. R. pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Skundžiamuose Institucijos ir apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose pakankamai išsamiai, konkrečiai, aiškiai ir motyvuotai pasisakyta dėl esminių apelianto argumentų. Pritardamas skundžiamų procesinių sprendimų motyvams, apygardos teismas atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

11. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo D. P. ir liudytojų A. M. bei U. A. parodymų nepatikimumas, visų pirma, grindžiamas tuo, kad viso šio proceso metu jie įvairiu metu duodami parodymus skirtingai nurodė įvykio aplinkybes. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, su tokiais argumentais nesutinka. Pagal nukentėjusiojo D. P. rašytinius paaiškinimus, pravažiavęs šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią (duomenys neskelbtini) g., prie ligoninės, jis važiavo pirma eismo juosta ir priekyje jo kitų transporto priemonių nebuvo; antroje eismo juostoje važiavęs A. R. vairuojamas automobilis pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą nerodydamas atitinkamo posūkio signalo, tačiau pilnai nepersirikiavo; galvodamas, kad A. R. toliau važiuos pirma eismo juosta, jis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą; jam nepilnai persirikiavus į antrą eismo juostą, A. R. pradėjo stabdyti, vėl rikiuotis į antrą eismo juostą nerodydamas posūkio signalo bei sukti į kairę; automobiliui sukant į kairę, jis buvo netoli šio automobilio ir norėdamas išvengti susidūrimo pasuko vairą į kairę, tačiau susidūrimo išvengti jam nepavyko. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad šie nukentėjusiojo D. P. rašytiniai paaiškinimai nebuvo patikrinti bylos nagrinėjimo metu. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos, nukentėjusysis D. P. byloje buvo apklaustas vieną kartą ir davė rašytinius paaiškinimus po įvykio 2023 m. liepos 6 d. Į bylos nagrinėjimą apylinkės teisme D. P. neatvyko, nes tuo metu buvo išvykęs dirbti į užsienį, prašė vadovautis jo rašytiniais paaiškinimais (48, 72 b. l.). Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. atstovas ir kiti proceso dalyviai neprieštaravo tęsti bylos nagrinėjimą teisme nedalyvaujant nukentėjusiajam (64, 83 b. l.). Todėl šis bylos trūkumas nepatikrinant nukentėjusiojo D. P. rašytinių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nesudaro pagrindo šiais jo paaiškinimais nesivadovauti kitų byloje surinktų įrodymų visumoje. Kad A. R. prieš apsisukdamas važiavo pirma eismo juosta ar tarp pirmos ir antros eismo juostų, taip pat nerodė posūkio į kairę signalo, patvirtina liudytojų A. M. ir U. A. parodymai.

16. Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.

17. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, loginis procesas, nes sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į bendrą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2010, 2K-373-976/2018, 2K-18-976/2021). Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-97-976/2020).

18. Visų pirma, atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir net nelogiški apelianto argumentai, kad motociklo vairuotojas D. P. prieš eismo įvykį nevažiavo antra eismo juosta, jis visą laiką važiavo pirma eismo juosta. Pagal ekspertizės aktą D. P. motociklas su A. R. automobiliu susidūrė ties (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) g. kryptimi, antros eismo juostos kairiuoju kraštu. Tą patį parodė nukentėjusysis D. P. ir liudytojai A. M. bei U. A.. Iš paties A. R. pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad pravažiavęs šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, D. P. vairuojamas motociklas, iki tol važiavęs pirma eismo juosta, persirikiavo kairiau ir maždaug tarp pirmos ir antros eismo juostų nuvažiavo tolyn pravažiuodamas prie priekyje autobuso važiavusį automobilį (kuris važiavo už A. R. vairuojamo automobilio). Tai atitinka nukentėjusiojo D. P. parodymus, kad už minėtos perėjos jis persirikiavo į antrą eismo juostą. Tokį jo elgesį sąlygojusios priežastys bus aptartos vėliau. Taigi, eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje, kas rodo, jog D. P. šia eismo juosta neabejotinai važiavo. Duomenų, kad D. P., važiuodamas antra eismo juosta, dar būtų kirtęs dvigubą ištisinę liniją, kad taip aplenktų A. R. vairuojamą automobilį, byloje nėra. Taip jam elgtis nebuvo jokio pagrindo, kadangi iškart už perėjos pirma eismo juosta iš pradžių buvo laisva (pagal D. P. ir A. R. parodymus) ir jis puikiausiai būtų galėjęs šia juosta važiuoti tolyn, jei ne A. R. veiksmai persirikiuojant į pirmą eismo juostą ar važiuojant tarp pirmos ir antros eismo juostų nė karto neparodant įspėjamojo posūkio signalo.

19. Pagal nukentėjusiojo D. P. parodymus, už šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos A. R. vairuojamas automobilis pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą nerodydamas atitinkamo posūkio signalo; galvodamas, kad A. R. automobilis toliau važiuos pirma eismo juosta, jis nusprendė persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau jam rikiuojantis į antrą eismo juostą, A. R. automobilis nerodydamas posūkio signalo staigiai stabdė ir suko į kairę; kadangi buvo jau nebetoli šio automobilio, dar spėjo susukti vairą į kairę, tačiau smūgio jam išvengti nepavyko. Liudytojai A. M. ir U. A., stebėję įvykį iš šono, parodė, kad jiems A. R. veiksmai taip pat buvo nesuprantami ir klaidinantys. Liudytojai parodė, kad A. R. važiuojant pirma eismo juosta ar tarp pirmos ir antros eismo juostų, jie galvojo, kad A. R. ieškojo vietos priparkuoti automobilį stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pirmos eismo juostos. Galiausiai tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai parodė, kad persirikiuodamas tarp juostų bei po to darydamas kairiojo apsisukimo manevrą, A. R. nerodė jokio įspėjamojo signalo, iš kurio būtų aiškūs tolimesni jo veiksmai. Kaip jau minėta, po eismo įvykio D. P. buvo tas, kuris A. R. reiškė priekaištus dėl vairavimo, t. y. posūkio signalų nerodymo. Apygardos teismas, įvertinęs visas šias išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis, dalyvaujantis eisme, neprivalo įvertinti visų įmanomų kitų eismo dalyvių, nesilaikančių KET reikalavimų, galimų elgesio variantų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. R. veiksmai (rikiavimasis į pirmą eismo juostą, važiavimas pirma eismo juosta ar tarp pirmos ir antros eismo juostų, įspėjamųjų posūkio signalų nerodymas) buvo klaidinantys kitus eismo dalyvius, neaiškūs ir nenuspėjami. Tai patvirtina ekspertizės akto išvada, kad automobilio vairuotojo A. R. veiksmai – vykdė kairiojo apsisukimo manevrą, prieš tai nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.3 (dviguba ištisinė linija), dėl ko sudarė motociklo vairuotojui D. P. kliūtį, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jei A. R. nebūtų persirikiavęs į pirmą eismo juostą ir važiavęs pirma eismo juosta ar tarp pirmos ir antros eismo juostų, D. P. nebūtų reikėję persirikiuoti į antrą eismo juostą – jis būtų galėjęs toliau važiuoti laisva pirma eismo juosta.

20. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išanalizavo tiek administracinėn atsakomybėn patraukto A. R., tiek liudytojo E. V. parodymus. Tai, kad apylinkės teismas atmetė A. R. parodymus toje dalyje, kad jis nepersirikiavo į pirmą eismo juostą, nemanevravo tarp pirmos ir antros eismo juostų, apsisukdamas rodė posūkio signalą, kaip paneigtus kitais byloje surinktais įrodymais, nereiškia, jog į jo parodymus nebuvo atsižvelgta ir jie nebuvo tinkamai įvertinti. Apeliaciniame skunde yra savaip ir sau naudinga linkme interpretuojami liudytojo E. V. (autobuso vairuotojo) parodymai, kaip neva patvirtinantys A. R. parodymus. Tačiau taip nėra. Pagal liudytojo E. V. parodymus, pravažiavus šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, jis žiūrėjo į priekyje jo važiavusį nenustatyto vairuotojo vairuojamą automobilį, kad į jį neatsitrenktų; dar labiau į priekį nežiūrėjo ir nematė, kaip manevravo priekyje važiavę A. R. ir D. P., į juos pažiūrėjo tik po to, kai išgirdo smūgio garsą. Tai rodo, kad liudytojo E. V. parodymai nepaneigia anksčiau išdėstytų įrodymų bei nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. parodymų. Matyti ir tai, kad šio liudytojo parodymai nėra informatyvūs ir besąlygiškai neparodo, kad eismo įvykis įvyko kaip nors kitaip, nei tai nustatyta skundžiamuose procesiniuose sprendimuose.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertui nebuvo pateikti visi svarbūs duomenys (A. R. pateikti vaizdo įrašai, liudytojo E. V. parodymai), dėl to ekspertas negalėjo nustatyti transporto priemonių judėjimo trajektorijos prieš susidūrimą. Ir šie apelianto argumentai atmetami. Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Kita vertus, nors specialisto išvados (ekspertizės aktai) yra labai svarbus įrodymas panašiose bylose, tačiau tai tik vienas iš įrodymų, kuris atspindi techninę įvykio pusę. Tuo tarpu teisinis faktinių aplinkybių ir visų jas patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybių vertinimas – ne specialisto ar eksperto, o jau teismo kompetencija. Kaip jau minėta, liudytojo E. V. parodymai nėra reikšmingi teisiškai svarbioms eismo įvykio aplinkybėms nustatyti. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. pateikti vaizdo įrašai kaip tik patvirtina, kad už perėjos D. P. vairuojamas motociklas persirikiavo į antrą eismo juostą. Įvertinus tai kartu su anksčiau aptartais nukentėjusiojo D. P. ir liudytojų A. M. ir U. A. parodymais, taip pat atsižvelgiant į logikos dėsnius, D. P. ir A. R. transporto priemonių judėjimo trajektorija prieš susidūrimą yra pakankamai aiški. Ji jau buvo aptarta anksčiau. Dar kartą papildomai aiškintis šias aplinkybes paskiriant papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo. Tai nebūtų racionalu ir ekonomiška.

22. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nebuvo imtasi priemonių nustatyti už A. R. važiavusio automobilio vairuotoją, kuris turėjo visas sąlygas ir galimybes matyti eismo įvykį. Viena vertus, galima iš dalies sutikti su apeliantu, kad šiam nenustatytam automobilio vairuotojui eismo įvykio aplinkybės (visos ar dalis jų) galėjo būti matomos. Kita vertus, tai tėra tik prielaida. Antra vertus, šio nenustatyto vairuotojo pilietiškumo stoka (nepriėjo prie eismo dalyvių, nenurodė savo kontaktų) nesudaro pagrindo A. R. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje buvo imtasi priemonių nustatyti šio automobilio vairuotoją, tačiau jo nustatyti nepavyko. Atsakydamas į šį apelianto argumentą, apygardos teismas pažymi ir tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Apygardos teismo vertinimu, nustačius, kad keli asmenys (nukentėjusysis D. P. ir liudytojai A. M. ir U. A.) iš esmės vienodai aiškina įvykio aplinkybes, o jų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, be to, šių asmenų parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai (ekspertizės aktas, byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, nuotraukos), atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip liudytojų parodymų patikrinimas vietoje, nenustatyto vairuotojo tolimesnė paieška, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, nėra tikslinga.

23. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas atsisakė vertinti tai, jog motociklo vairuotojas D. P. viršijo leistiną greitį, vairavo neturėdamas teisės vairuoti motociklo ir pan. Apelianto vertinimu, tai tiesiogiai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Iš tiesų, šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nėra duomenų, kad motociklo vairuotojas D. P. kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešpriešinio eismo srautus, ar ištisinę liniją, skiriančią pirmos ir antros eismo juostas. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų bei nuotraukų, iškart už šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos yra brūkšninė linija, kurią kirsti galima, o ištisinė linija prasideda toliau. Jei D. P. būtų kirtęs šią ištisinę liniją, jis būtų kontaktavęs ne su A. R. vairuojamo automobilio kairės pusės priekinių durelių priekine dalimi, sparno šoniniu paviršiumi ir ratu, o su automobilio galine dalimi (ekspertizės akto 1 ir 6 pav.). Tai tik dar kartą patvirtina išvadą, kad iškart už perėjos D. P. persirikiavo į antrą eismo juostą, kurioje susidūrė su apsisukimo į kairę manevrą iš pirmos eismo juostos ar tarp pirmos ir antros eismo juostų netikėtai pradėjusiu daryti A. R. vairuojamu automobiliu, kuris dar ir nerodė atitinkamo posūkio signalo.

24. Pasisakant dėl aplinkybės, kad motociklas su automobiliu susidūrė judėdamas, tikėtina, apie 68 km/h greičiu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, kurio asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra svarbu, kas pirmas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Esminę reikšmę turi tai, kieno padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykį, kurio metu atsirado įstatyme numatytos pasekmės. Ekspertizės akte nurodoma, kad motociklo vairuotojo D. P. veiksmai — važiavo apie 68 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną maksimalų šiame (duomenys neskelbtini) g. ruože 50 km/h greitį, buvo nepriimtini, tačiau teigti, jog tokie motociklo vairuotojo veiksmai tiesiogiai nulėmė šio eismo įvykio kilimą negalima. Ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą, ar techniniu požiūriu motociklo vairuotojo D. P. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Kita vertus, ekspertas padarė vienareikšmę išvadą, kad būtent anksčiau aptarti A. R. veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. parodymai, kad jis matė nukentėjusiojo motociklą pirmoje eismo juostoje, kai byloje nustatyta, jog už perėjos D. P. persirikiavo į antrą eismo juostą, leidžia spręsti, kad A. R., darydamas kairiojo apsisukimo manevrą iš pirmos eismo juostos ar tarp pirmos ir antros eismo juostų bei nerodydamas atitinkamo posūkio signalo, turėjo visas sąlygas stebėti iš paskos jam važiuojantį D. P. ir jam būtų užtekę laiko įsitikinti, kokia yra už jo važiuojančių transporto priemonių judėjimo trajektorija. Tačiau A. R. nepagrįstai pasikliovė vien subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaida, kad motociklo vairuotojas D. P. už perėjos toliau tebevažiavo pirma eismo juosta, nors iš tikro taip nebuvo. Nors nukentėjusysis D. P., tikėtina, važiavo viršydamas leistiną greitį, neturėjo teisės vairuoti motociklo (už šiuos pažeidimus jam taip pat galima atsakomybė pagal ANK), tačiau tokie jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas A. R. būtų įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančiam motociklininkui, kurį objektyviai jis turėjo galimybę matyti. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. R. kaltė pagrįsta prieštaringais ir nenuosekliais parodymais. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent A. R. neįvykdė KET reikalavimų kairiojo apsisukimo manevrą daryti iš anksto pasitraukus prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, bei iš anksto rodant įspėjamąjį posūkio signalą. Būtent dėl to, tiek Institucija, tiek ekspertas, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė aiškią ir neginčijamą išvadą, kad A. R. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šioje byloje nėra duomenų, kad D. P. važiavimas antra eismo juosta sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tyrėja J. A., iš naujo A. R. surašiusi 2023 m. gruodžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolą, nebegalėjo toliau tęsti bylos nagrinėjimo. Apelianto teigimu, J. A., pasielgusi priešingai, pažeidė ANK 615 straipsnio 3 dalį ir jo teisę į teisingą bei nešališką procesą. Apygardos teismas su tuo nesutinka. Pagal ANK 615 straipsnio 3 dalį administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Tyrėja J. A., nagrinėdama A. R. administracinio nusižengimo bylą, byloje paskyrė ekspertizę, apklausė liudytojus, administracinėn atsakomybėn patrauktą A. R., pagal pastarojo ir jo atstovo prašymus prie bylos pridėjo vaizdo įrašus, atliko jų analizę, apklausė galimai įvykį mačiusius kitus eismo dalyvius. Atlikusi šiuos veiksmus, tyrėja nustatė, kad yra pagrindas patikslinti A. R. inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybes bei KET punktus, kuriuos jis pažeidė, dėl to priėmė sprendimą surašyti jam naują (patikslintą) administracinio nusižengimo protokolą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo esmingai pažeistos proceso teisės normos. Nagrinėdama A. R. administracinio nusižengimo bylą, tyrėja J. A. turėjo teisę bei iš esmės pareigą apklausti proceso dalyvius, paskirti byloje ekspertizę ir t. t., siekdama bylą išnagrinėti išsamiai ir teisingai. Tokią galimybę jai numato ANK 616 straipsnio 2 ir 3 dalys. Tokių veiksmų atlikimas nesudaro pagrindo teigti, kad J. A. tęsė A. R. administracinio nusižengimo tyrimą, o ne jo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka. Taip pat, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. A. turėjo teisę patikslinti A. R. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei KET punktus, kuriuos jis pažeidė. Tokia galimybė numatyta ANK 617 straipsnio 3 dalyje. ANK nėra numatyta, kokia forma turi būti atliekamas ANK 617 straipsnio 3 dalyje nurodytas administracinio kaltinimo patikslinimas. Vienas iš variantų galėtų būti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens informavimas raštu ar žodžiu, suteikiant teisę pareikšti savo poziciją šiuo klausimu. Šiuo atveju J. A. pasirinko variantą A. R. surašyti naują administracinio nusižengimo protokolą. Po to A. R. buvo supažindintas su šiuo protokolu, jam ir jo atstovui buvo sutiekta galimybė dėl jo pasisakyti. Esant tokioms aplinkybėms, J. A., 2023 m. gruodžio 5 d. surašydama A. R. naują (patikslintą) administracinio nusižengimo protokolą, esminio proceso teisės pažeidimo nepadarė. Priešingai, A. R. buvo aišku, kuo jis yra kaltinamas. Dėl to jo teisė į gynybą ir nešališką procesą nebuvo pažeista ar apribota. Tai, kad A. R. aktyviai naudojosi ANK 577 straipsnio 4 dalyje numatyta teise pateikti bylai galimai reikšmingus daiktus ir dokumentus, nesudaro pagrindo teigti, kad jis turėjo įrodyti savo nekaltumą. Institucijos pareigūnai tiek bylos tyrimo, tiek nagrinėjimo metu taip pat nebuvo pasyvūs ir atliko savo pareigą išsamiai atskleisti eismo įvykio aplinkybes (apklausė proceso dalyvius, paskyrė ekspertizę ir t. t.).

26. Apibendrindamas apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą nutartį. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra. Kadangi A. R. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, nėra pagrindo jam išieškoti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apylinkės teisme (ANK 666 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.